Nė vienai iš šalių neapskundus teismo sprendimo įsigaliojo prieš mėnesį priimta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis dėl Punios šilo rezervato plėtros. Teismas pasisakė, kad rezervato plėtros stabdymas yra neteisėtas, nemotyvuotas, prieštaraujantis viešajam interesui, todėl rezervato steigimo procedūra turi būti tęsiama.
„Tai yra svarbi pergalė Lietuvos gamtai. Pagaliau Punios šilas – gamtosauginiu požiūriu, vertingiausias Lietuvos miškas – turėtų sulaukti deramos apsaugos. Džiaugiamės ir esame dėkingi už didžiulį visuomenės ir gamtininkų bendruomenės palaikymą. Ačiū visiems, kurie padėjo mums rengiantis teismui, buvo su mumis teismo posėdžiuose, rėmė tiek idėjomis, tiek palaikymo žinutėmis, tiek finansine parama. Gerai, kad judėjimas už Punios šilo išsaugojimą prisidėjo išjudinant specialistų diskusijas apie miškų apsaugą Lietuvoje, vis daugiau kalbama apie mišką ne tik kaip apie lentas auginančias lysves ar vietą, kur smagu pagrybauti, bet ir kaip apie savaiminę vertybę, kurią turime išsaugoti savo vaikams. Viliuosi jog toks pamatinis motyvas galiausiai atsiras ir mūsų gamtosaugos politkoje.“ – komentavo Baltijos aplinkos forumo direktorius, vienas iš judėjimo už Punios šilo išsaugojimą pradininkų Žymantas Morkvėnas.
Viešąjį interesą gynusiai NVO Baltijos aplinkos forumui teismas taip pat priteisė dalį bylinėjimosi išlaidų (3000 Eur). Kitą dalį šių išlaidų NVO skyrė visuomenė – surinkta 7068 Eur paramos. Kadangi buvo surinkta daugiau pinigų, nei jų reikėjo padengti visas su teismu susijusias išlaidas, perviršis (1384 Eur) bus skirtas Punios šilo apsaugai ar visuomenės lankymosi šile sąlygų gerinimui. Detali išlaidų ataskaita pateikiama puniossilas.lt
Visuomenininkai taip pat vis dar laukia Peticijų komisijos sprendimo dėl 15 000 parašų surinkusios peticijos. Posėdis dėl šios peticijos vyko dar praėjusių metų gruodžio 12 d. Komisija tuomet nutarė nepriimti sprendimo ir laukti teismo sprendimo. Visuomenininkai tikisi jog įsigaliojus teismo sprendimui, Vyriausybės komisija grįš prie peticijos svarstymo artimiausiu metu posėdį rengiant nuotoliniu būdu.
Visuomenės judėjimas dėl Punios šilo išsaugojimo kilo praėjusių metų liepą, kai aplinkos ministras K. Mažeika Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pavedė stabdyti pradėtą Punios šilo rezervato plėtros procesą. Visuomenė buvo pasipiktinusi tokiu nepagrįstu, nemotyvuotu ministro pavedimu, keliančiu grėsmę vertingiausiai Lietuvos sengirei, ir ėmėsi aktyvių veiksmų tai sustabdyti – parengė peticiją, vėliau – kreipėsi į teismą.
Šiuo metu tik nedidelė Punios šilo rezervato dalis (456,94 ha) turi rezervato statusą. Kita dalis (2249,39 ha) yra botaninis-zoologinis draustinis. Deja, draustinio statusas nėra pakankamas seno miško apsaugai, nes leidžia įvairaus pobūdžio kirtimus, kurie skurdina miško biologinę įvairovę, trikdo jo ekologinį balansą, užkerta kelią sengirės rūšių plitimui ar atsikūrimui. Gamtininkų teigimu, esamas rezervatas šiuo metu užimantis tik apie 17 proc. Punios šilo yra per mažas norint išlaikyti pilnavertę sengirę.
Palaikymą griežtesnei Punios šilo apsaugai išreiškė prezidentai Gitanas Nausėda ir Valdas Adamkus, taip pat – daugiau nei 100 žinomų (https://puniossilas.lt/2019/08/01/susivienije-iskilus-visuomenes-atstovai-prezidenta-ragina-apginti-punios-sila/) gamtos, meno, kultūros veikėjų, nacionalinės premijų laimėtojų, Lietuvą pasaulyje garsinančių kūrėjų bei iškiliausi Lietuvos mokslininkai (https://puniossilas.lt/2019/08/29/iskiliausiu-lietuvos-mokslininku-atviras-laiskas-valdziai-ir-visuomenei-del-punios-silo/).
Susipažinti su teismo motyvais galima čia: https://puniossilas.lt/2020/03/06/teismo-sprendimo-del-punios-silo-motyvai/.
