Vėžiu sergantys žmonės visuomet yra padidėjusios rizikos ligonių grupė, kuri šalia sudėtingo ir ilgai trunkančio gydymo susiduria ir su kitais sunkumais. Šio meto iššūkis – koronavirusas ir kitos įprastos kasmetinės virusinės infekcijos.
Kraujo ligomis sergančiuosius vienijančios asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė pasakojo, jog susirgus vėžiu, tiek ligoniams, tiek jų artimiesiems vienas iš dažniausiai kylančių klausimų yra apie maitinimąsi. Žmonės domisi, kaip reikėtų valgyti gydantis, ko atsisakyti ar vengti, koks maistas galėtų pagerinti savijautą. I. Drėgvienei antrino ir vėžiu sergančius ligonius konsultuojanti gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė.
„Susirgę vėžiu žmonės pradeda svarstyti, kaip „teisingai“ maitintis, kad tai nepakenktų gydymui, nesukeltų ligos progresijos ar atkryčio, o valgomas maistas aprūpintų visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis ir pats valgymas vis dar teiktų malonumą. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, šalia ankstesnių klausimų apie maitinimąsi iškilo papildomų, susijusių būtent su šiuo sudėtingu laikotarpiu. Daugeliui norisi „sustiprinti arba pagerinti imunitetą“, kuo greičiau po gydymo „atstatyti imunitetą ir kraują“. Tam pasitelkiamos įvairios tariamos priemonės: tam tikras maistas ar net įvairūs maisto papildai“, – teigė E. Cikanavičiūtė.
Visgi, pasak jos, šiuo metu nėra jokių moksliniais tyrimais pagrįstų duomenų, kad kokie nors maisto produktai, dieta ar papildai gali apsaugoti ar išgydyti nuo COVID-19 bei kitų kasmetinių infekcijų, todėl mityba šiuo laikotarpiu turėtų remtis pagrindinėmis vėžiu sergančių ligonių mitybos nurodymais bei maisto saugos ir higienos taisyklėmis.
„Remiantis moksliniais tyrimais ir tarptautinių organizacijų gairėmis, šiuo metu nėra jokios moksliškai patvirtintos „vėžio dietos“, todėl maitinimasis sužinojus diagnozę turėtų remtis sveikatai palankios, įvairios mitybos taisyklėmis. Vėžiu sergantiems nepatariama laikytis visuomenėje paplitusių, bet moksliškai nepagrįstų ir nesubalansuotų dietų: protarpinio badavimo, bado dietos, šarminančios dietos, ketogeninės dietos, įvairių monodietų (pvz.: grikių), sulčių dietų ir pan. Be to, šiuo metu nėra jokių moksliniais tyrimais paremtų duomenų, kad kokia nors dieta gali apsaugoti ar pagydyti nuo COVID-19 bei kitų kasmetinių infekcijų. Siekiant sumažinti šių negalavimų riziką, taip pat patariama vadovautis ilgalaikės, sveikatai palankios, įvairios mitybos taisyklėmis“, – kalbėjo gydytoja dietologė.
Viešoje erdvėje pasigirsta įvairių patarimų, jog česnakai, krienai, citrina, actas ar net alkoholis apsaugo ne tik nuo įvairių to meto infekcijų, bet ir nuo COVID-19, tačiau E. Cikanavičiūtė pabrėžė, jog tokiems patarimams nėra jokio mokslinio pagrindo. Minėti produktai gali būti vartojami kaip sveikatai palankios dietos dalis, bet ne kaip apsisaugojimo ar gydymo priemonė, o alkoholio vartojimas ne tik neapsaugo nuo COVID-19 ir kitų užkratų, bet, sutrikdydamas sklandžią imuninės sistemos veiklą, gali padidinti imlumą šioms ligoms.
„Vėžiu sergantiems asmenims svarbu suvartoti pakankamai energijos ir baltymų, siekiant išlaikyti stabilią mitybos būklę ir taip nesukelti papildomų ligos ar jos gydymo rizikų bei komplikacijų. Todėl valgykite daugiau baltymų turinčio maisto: paukštienos, mėsos, pieno gaminių, kiaušinių, ankštinių daržovių ir riešutų. Žuvis, ypač jūrinė, svarbi ne tik dėl gausaus baltymų kiekio, bet ir dėl omega-3 riebalų rūgščių. Siekiant užtikrinti pakankamą skaidulinių medžiagų, vitaminų, mineralinių ir įvairių bioaktyviųjų medžiagų, svarbių tiek sergant vėžiu, tiek siekiant išsaugoti sklandžią imuninės sistemos veiklą, laikas nuo laiko valgykite kuo įvairesnius grūdus ir kruopas, sezonines daržoves ir ankštines daržoves, vaisius ir uogas, sėklas, prieskonines žoleles. Pirmenybę teikite augaliniams riebalams – aliejams: augalinės kilmės daug omega-3 riebalų rūgščių turintiems linų sėmenų ir rapsų aliejams, taip pat daug bioaktyviųjų medžiagų, polifenolių turinčiam alyvuogių aliejui“, – patarė gydytoja dietologė.
Susirgusiems vėžiu žmonėms neretai kyla abejonių dėl pieno ir pieno gaminių vartojimo, tačiau, pasak E. Cikanavičiūtės, remiantis moksliniais tyrimais ir tarptautinių organizacijų gairėmis, šiuo metu nėra jokių kitokių nurodymų, tik vartoti šiuos gaminius taip pat, kaip ir sveikiems asmenims – pieno ir rūgusio pieno gaminiai siūlomi kaip vieni pagrindinių baltymų, kalcio, probiotikų šaltiniai. Negana to, yra mokslinių duomenų, kad gerosios bakterijos taip pat svarbios ir sklandžiai imuninės sistemos veiklai.
Dėl įvairių kitų su metų laikais nesusijusių, bet plintančių per maistą infekcijų rizikos šiuo laikotarpiu vėžiu sergantiems gydytoja dietologė patarė valgyti tik gerai termiškai apdorotą bet kokios rūšies mėsą, žuvį ir jūros gėrybes. Taip pat nevalgyti nepasterizuotų pieno gaminių, žalių arba termiškai nepakankamai apdorotų kiaušinių ir jų pagrindu ruoštų patiekalų bei padažų.
Nors šiuo metu nėra duomenų, kad COVID-19 gali būti perduodamas per maistą, E. Cikanavičiūtė patarė atsakingai vadovautis maisto saugos ir higienos taisyklėmis: „Išlieka kitų, per maistą perduodamų, su sezonu nesusijusių infekcijų rizika, dėl kurių tektų kreiptis į gydytojus, keliauti į gydymo įstaigas, o tai padidintų užsikrėtimo COVID-19 riziką, todėl atsakingai vadovaukitės maisto saugos ir higienos taisyklėmis, kurios visais atvejais taip pat labai svarbios ir dėl pačio vėžio.“
Siekiant pagerinti bendrą savijautą ir gydymo sėkmę bei išlaikyti sklandžią imuninės sistemos veiklą E. Cikanavičiūtė patarė, atsižvelgiant į sveikatos būklę ir karantino sąlygas, asmeniškai pasirinkti patinkančią fizinę veiklą ir skirti pakankami laiko miegui bei dėmesio lėtinio streso valdymui. Jei su įtampa ir nerimu sunku susitvarkyti patiems, asociacija „Kraujas“ net ir karantino laikotarpiu siekia užtikrinti psichologinės pagalbos teikimą, todėl asmeninės psichologo paslaugos teikiamos nuotoliniu būdu. Visas žinias apie psichologinės pagalbos galimybes rasite asociacijos interneto puslapyje.
„Būtinai pasitarkite su gydančiu gydytoju ar gydytoju dietologu dėl papildomo maitinimo papildų, D vitamino, žuvų taukų, kitų vitaminų ir mineralinių medžiagų papildų galimo poreikio. D vitamino pakankamas kiekis svarbus vėžio eigai ir jos gydymui bei imunitetui, todėl tikslinga papildais koreguoti itin dažnai mūsų visuomenėje pasitaikantį D vitamino trūkumą. Šiuo metu nėra siūlomi jokie maisto papildai ar kitokie preparatai, kurie galėtų apsaugoti ar pagydyti nuo koronaviruso ar kitų šio meto infekcijų“, – kalbėjo gydytoja dietologė.
Išsamūs patarimai „Kaip maitintis sergantiems vėžiu COVID-19 pandemijos metu“ yra pateikti interneto svetainėje www.kraujas.lt. Vis tik, jei kyla klausimų, susijusių su maitinimusi sergant vėžiu, vargina ligos ar jos gydymo šalutiniai reiškiniai, trukdantys atitinkamai maitintis, netekote svorio – pasakykite apie tai jus gydančiam gydytojui, kuris nukreips jus gydytojo dietologo konsultacijai. Ambulatorinei gydytojo dietologo konsultacijai poliklinikoje reikalingas šeimos gydytojo arba gydytojo hematologo ar onkologo, arba kito gydytojo specialisto siuntimas.
