Pavasario darbai jau įsibėgėja – daugelis šalies ūkininkų dar praėjusią savaitę pradėjo pasėlių tręšimo darbus, o Suvalkijoje žemdirbiai jau naudoja ir augimo reguliatorius. VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantai, dirbantys skirtinguose šalies regionuose, dalijasi naujausia informacija iš stebimų laukų.
Jurbarko r. biuro augalininkystės konsultantas Antanas Petraitis pasakoja, kad praėjusi naktis (iš sekmadienio į pirmadienį) rajone buvo šaltoka – -4–5 °C, tačiau žemesnė temperatūra neturėtų išgąsdinti. „Žieminiai kviečiai ir žieminiai rapsai peržiemojo gerai. Jie gerai sužėlę, todėl tokie šalčiai jiems nepakenks. Ūkininkai visu pajėgumu pradeda tręšimo darbus“, – informacija dalijosi augalininkystės konsultantas.
„Radviliškio r. prognozuojama, kad naktimis temperatūra nukris apie -7–5 °C. Vėliau šaltukas naktimis kris ir oro temperatūra dienomis kils. Šie temperatūrų svyravimai neturėtų daryti pastebimos įtakos žiemkenčiams. Tikėtina, kad jie iš dalies veiks kaip augimo reguliatoriai. Šalnos gali labiau paveikti piktžoles ir vasarinių javų pabiras žiemkenčiuose. Ūkininkai naudojasi šiais pašalimais ir pasėlius nuo praėjusios savaitės galo tręšia sulfatu, KAS trąšomis, kai kurie jau ruošiasi išvažiuoti ir su salietra“, – pasakojo Radviliškio r. biuro augalininkystės konsultantė Sigita Balinskienė.
Anot augalininkystės konsultanto Eugenijaus Lukoševičiaus, dirbančio Šalčininkų apylinkėse, praėjusi žiema buvo bene pirmoji, kiek jis atsimena, kai augalai nebuvo užmigę. „Blogai, kad visą žiemą augalai naudojo rudenį sukauptas maisto medžiagas, todėl pavasario sulaukė nusilpę. Dabar dienos pradėjo ilgėti ir temperatūra pradėjo kilti iki +10 °C, pradėjo aktyvėti šaknų veikla – pats laikas pamaitinti augalus. Netikėtas šalto oro frontas gali kiek pristabdyti tręšimo darbus, tačiau nereikia pulti į paniką, kadangi minusinė temperatūra būna tik naktį, o dieną – pliusinė. Augalai kažkiek sustresuos. Tai nėra didelė bėda, kadangi ankstyvoji vegetacija tik prasideda. Apibendrinant galima sakyti, kad Šalčininkų rajone žieminiai pasėliai atrodo visai neblogai, o kaip augalus paveikė šis šaltukas, bus matyti rudeniop,“ – kalbėjo E. Lukoševičius.
Pasak Kretingos r. biuro augalininkystės konsultanto Tomo Luotės, į Žemaitiją pavasaris „eina“ neskubėdamas, lyginant su kitais šalies regionais, nors dalis ūkininkų ir čia pradeda tręšti amonio sulfatu. „Praėjusią naktį buvusi šalna neturėtų padaryti didelės žalos pasėliams, gal kiek paruduos žiemkenčių viršutiniai lapeliai. Gilesniame dirvožemio sluoksnyje temperatūra yra apie +6 °C, tad šaknys – pagrindinės augalo dalys, padedančios pasisavinti maisto medžiagas, turėtų likti sveikos. Iš esmės galima pasidžiaugti, kad Žemaitijos žiemkenčiai peržiemojo gerai. Jei nebus didesnių gamtos pokštų, rezultatai neturėtų būti blogi“, – pasakojo augalininkystės konsultantas T. Luotė.
„Mūsų augalininkystės konsultantai dirba visoje Lietuvoje. Net ir karantino sąlygomis ūkininkų nepaliekame likimo valiai, stengiamės teikti nešališkas konsultacijas, vengdami fizinio kontakto su klientais. Vykstame į laukus, vertinam pasėlių būklę, teikiame patarimus. Nemaža dalis ūkininkų pageidauja dirvožemio ėminių paėmimo ir ištyrimo paslaugų, tręšimo planų sudarymo. Stengiamės, kad mūsų darbas būtų paspirtis ūkininkams esant ir nepalankioms gamtos sąlygomis, ir karantino metu,“ – sakė LŽŪKT Plėtros padalinio vadovas Rimtautas Petraitis.
