Penki Seimo nariai teikia Seimui registruoti nutarimo projektą, kuriuo jungtis tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos skelbiama svarbiu šaliai ekonominiu ir socialiniu projektu.
Jau ne vieną dešimtmetį Neringos gyventojai nerimsta dėl nuolatinio susisiekimo su Klaipėda. Šių metų pradžioje jie kreipėsi į vienmandatinėse pajūrio rinkiminėse apygardose išrinktus Seimo narius, prašydami pateikti Seimui nutarimo projektą dėl tokios jungties statybos. Prašyme rašoma: „Šia jungtimi galėtų būti tunelis po Kuršių mariomis, kuris leistų mums, Neringos gyventojams, bet kuriuo paros metu pigiai, saugiai, greitai ir patogiai susisiekti su Klaipėda. Bet kuriuo paros metu mus galėtų aptarnauti greitosios pagalbos, policijos ar priešgaisrinės tarnybos“.
Ne vieną dešimtmetį susisiekimo infrastruktūros problemas nagrinėjantis „Metro sąjūdžio“ specialistai tvirtina, kad tokia jungtis sudarytų galimybes veiksmingiau vykdyti UNESCO duotus pažadu – saugoti Kuršių nerijos gamtą ir kultūrą. Toks sprendimas jokiu būdu nepadidintų automobilių srautų, atvirkščiai – juos mažintų. Susisiekimas su Klaipėda būtų užtikrinamas visuomeniniu transportu (netolimoje ateityje elektriniu), o atvykstantys lengvieji automobiliai būtų parkuojami Klaipėdos miesto ir rajono teritorijoje.
Ši jungtis skatintų glaudesnį Klaipėdos krašto ir Neringos ekonominį bendradarbiavimą. Darbo vietų Neringos gyventojams sukūrimas Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone mažins gamybinę veiklą Neringoje. Taip būtų saugoma išskirtinė Kuršių nerijos gamta.
Tunelio jungtis Klaipėda – Neringa sumažintų perkėlų darbo intensyvumą, padidintų laivybos saugumą Klaipėdos uosto akvatorijoje, sumažintų oro taršą ir pagerintų uosto darbą.
Pagerėjęs susisiekimas tarp Klaipėdos ir Neringos prisidėtų prie kultūros, infrastruktūros ir viešosios erdvės išplėtimo.
O kiek visiems Lietuvos žmonėms kainuos šitas Neringos gyventojams malonus patogumas ?
Ne pinigais čia reikia matuoti, o Neringos gamtai daroma žala! Jau dabar ji nepakelia jai tenkančio krūvio, o jį dar didinti siekia.
Įdomu, ką Nacionalinio parko vadovybė į tai? O kaip Europos paveldo vertintojai? Ar ne pakankamai žalos per 30 m. Lietuvos gamtai padaryta? Nė barbarai tiek nesugebėtų…
Jei jau estakadą pastatė vienam kaimui Lietuvos pakrašty, tai čia tikrai prasmingiau investuoti. Padarys už pravažiavimą mokestį nemažą ir neužilgo atsipirks. Vistiek ir dabar už keltą moka, o ir žmonės turtingi važiuoja į Neringą