Sąjūdžio prieš Astravo AE vadovai kovo 11.d. kreipėsi į šalies Prezidentą Gitaną Nausėdą. Perduotame kreipimesi raginama užtikrinti, kad Lietuvai branduolinės avarijos ar incidento Astrave atveju būtų atlyginta visa galimai padaryta žala, neribojant žalos dydžio, ir kad dėl žalos su ieškiniu būtų galima iškart kreiptis į Lietuvos teismą. Prezidentas raginamas inicijuoti Lietuvos pasitraukimą iš Vienos konvencijos, kuri šiuo metu apriboja Lietuvos piliečių ir valstybės teises į galimos žalos atlyginimą.
„Lietuva ir Baltarusija yra 1963 m. Vienos konvencijos dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą narės. Pagal šią konvenciją Baltarusijos atsakomybė už Astravo AE avarijos galimai padarytą žalą yra apribota 360 milijonų eurų. Palyginti: Černobylio avarijos padaryta žala siekė 700 milijardų, o Fukušimos – 250 milijardų eurų. Lietuva branduolinės žalos atlyginimo (reklamacijos) galėtų reikalauti tik Baltarusijos teisme. (…) Todėl tolimesnis Lietuvos dalyvavimas Vienos konvencijoje ne tik neatitinka, bet yra priešingas Lietuvos ir jos žmonių interesams. Kviečiame Jus ir visus Lietuvos žmones telktis, veikti kartu, o tuo pačiu Lietuvos Seimą ir Vyriausybę, nedelsiant inicijuojant Lietuvos pasitraukimą iš Vienos konvencijos“, – rašoma Prezidentui G. Nausėdai perduotame Sąjūdžio prieš Astravo AE kreipimesi.
Pilietinę visuomenę ir skirtingų pažiūrų politikus suvienijusio Sąjūdžio prieš Astravo AE kreipimąsi, skirtą Lietuvos Prezidentui, pasirašė vienas Sąjūdžio steigėjų, jo valdybos pirmininkas europarlamentaras Petras Auštrevičius, Sąjūdžio prieš Astravo AE Garbės pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis bei Sąjūdžio prieš Astravo AE Tarybos nariai.
„1988 m. birželio 3 d. gimęs pilietinis judėjimas atvedė į Kovo 11-ąją. Sąjūdis prieš Astravo AE yra gimstantis pilietinis judėjimas. Pilietinis judėjimas yra stipriausia jėga, kuri gali pasipriešinti Astravo monstrui, iškilusiam virš Vilniaus, Lietuvos ir visos Europos“, – teigiama kreipimesi į Prezidentą.
Sąjūdžio prieš Astravo AE valdybos narys Arvydas Sekmokas pažymi, kad Lietuvos buvimas tarp Vienos konvenciją ratifikavusių valstybių dabartinėmis aplinkybėmis, šalia Lietuvos kylant Astravo atominei jėgainei, akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos interesams.
„Vienos konvencija yra naudinga toms valstybėms, kurios vysto ar ketina ateityje vystyti branduolinę energetiką, tačiau visiškai nenaudinga šalims, pasirinkusioms žaliąjį kursą ir prioritetą teikiančioms savo gyventojų sveikatos ir turto apsaugai. Pasitraukdama iš Vienos konvencijos Lietuva nebūtų vienintelė ES valstybė, kuri gintų savo gyventojų teises, remdamasi nacionalinėje teisėje įtvirtintomis priemenėmis. Analogišką tvarką taip pat taiko tokios Europos Sąjungos valstybės kaip Austrija, Kipras, Airija, Liuksemburgas ir Malta, kurios principingai laikosi antibranduolinės politikos“, – teigia A. Sekmokas.
Sąjūdžio prieš Astravo AE vadybos narys ir MRU partnerystės profesorius dr. Herkus Gabartas pažymi, kad Lietuvai pasitraukus iš Vienos konvencijos, teisme svarstytinos branduolinės žalos dydis nebūtų susijęs su žala, padaryta Baltarusijos ar kitų valstybių teritorijose, todėl žalos dydis bus priteisiamas be apribojimų.
„Lietuvos teismas galėtų objektyviai įvertinti visą Lietuvos teritorijoje padarytą branduolinę žalą, o nukentėjusieji galėtų reikalauti atlyginti patirtus nuostolius iš bet kurio asmens, dėl kurio veiksmų ar neveikimo ir kilo toji žala, pvz., iš Astravo AE operatoriaus, statybos generalinio rangovo „Rosatom“ ar Baltarusijos valstybės“, – teigia prof. H. Gabartas.
Sąjūdis prieš Astravo AE jau parengė tarptautinę peticiją dėl Astravo jėgainės, ją kiekvienas galite rasti ir pasirašyti čia:
http://bit.ly/peticijapriesastravoae.
Peticiją gali pasirašyti visi, pritariantys, kad šioje elektrinėje galimai pagamintą elektros energiją būtų draudžiama importuoti į ES valstybes ir ES asocijuotąsias šalis; taip pat, kad Baltijos valstybių elektros tinklai būtų sparčiau sinchronizuoti su kontinentinės Europos tinklais. Peticija, išversta 5 kalbomis, bus įteikta Europos Parlamentui. Tai įvyks balandžio 26 d., minint Černobylio katastrofos 34-ąsias metines. Peticiją elektroniniu būdu jau pasirašė daugiau nei 6400 žmonių Lietuvoje ir visoje Europoje.
Bijau Lietuva su šia peticija nesuras sau partneriu . Tikslai keliami turėtu būti konkretus ir aiškus ju įgyvendinimas . Šioje peticijoje jie abstraktūs ir nesiūlo realaus sprendimo .. Uždrausti galima viską ..bet jei tai kenks mūsų valstybės interesams , tas figos lapelis neišspręs problemos . Nematau kito sprendimo Lietuvai tik kaip bandyti spausti per viešuma Baltarusijos Lukašenka atlikti visa kas įmanoma testais užtikrinant jos saugų darbą ir patiems nepamiršti Lietuva čia atstovauja tik savo pačios interesus , kitos ES šalys gali turėti savo interesus ir tos iniciatyvos nepalaikyti .
Esu UŽ Vienos konvencijos denonsavimą. Aplamai įvairių konvencijų ratifikavimas dažnu atveju duoda daugiau žalos nei naudos.
Tačiau peticijos nepasirašau, nes nemaža jos dalis – nevalstybine, man nesuprantama kalba, o parašas žinoma dedamas juk už VISĄ tekstą.