Šiaurės Italijoje koronavirusu užsikrėtusios šiaulietės artimieji išleisti namo, naujų atvejų nenustatyta, pranešė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Gauti koronaviruso tyrimų rezultatai dėl 39-erių šiaulietės artimųjų buvo neigiami.
Pasak ministro, nerimo nekelia ir užsikrėtusios šiaulietės būklė.
„Jos būklė yra gera, viskas sveikatos prasme su ja yra gerai. Ji kol kas dar yra gydymo įstaigoje“, – ministerijoje surengtoje konferencijoje kalbėjo A. Veryga.
Ministras, vadovaujantis dėl koronaviruso suburtam Valstybės ekstremalių situacijų valdymo centrui, sako, kad šiuo metu iš viso yra per 3,7 tūkst. asmenų, grįžusių iš pavojingų regionų ar kitais atvejais užpildžiusių korteles su kontaktiniais duomenimis, 466 asmenys yra gavę nedarbingumo pažymėjimus ir neina į darbovietes, mokymo įstaigas.
A. Veryga priminė, kad tyrimai ir toliau atliekami vienintelėje laboratorijoje Vilniuje ir nėra reikalo atlikti tyrimus ir kituose miestuose. Pasak jo, laboratorija pajėgi vienu metu atlikti apie 70 tyrimų, kai dabartinis poreikis yra apie 20.
Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad iš viso Lietuvoje jau buvo atlikta 116 tyrimų dėl koronaviruso, visi jie buvo neigiami. Kol kas patvirtintas tik vienas minėtas atvejis Šiauliuose.
”..užsikrėtusios šiaulietės artimųjų tyrimai neigiami, nerimo nekelia ir jos būklė .” Labai bloga žinia jau į valstybės pinigus sukišusioms saujoms. O ta Šiauliuose ne sloga serga ? Juk žūt būt reikia sergančių 🙂
Pliurpiat nesąmones. Tai tikra grėsmė. Pas mus visai nepasiruošta virusui. Net kaukių nėra. Visas pasaulis su jom, o pas mes mat porotingesni. Ir nekelkim panikos, nes labai blogai bus…Bet kodėl valdžiažmogiai atsisakė visų renginių Kovo 11. Mat ten daug pagyvenusių žmonių, o virusas tokiam amžiui pavojingas…Čia, turbūt, vadinasi ne panika, čia atsargumas. Manau, jei epidemija plis, jie slėps skaičius ir aiškins, kad viskas gerai, juk reikia renginų: pinigai savivaldybei /Kaziuko mugė/, Žalgirio klubui. O kad deśimčiai kitai į anapilį nukeliauti gręsia, tai gi čia ne seimo nariai…Žiopliai jūs lietuviai, muilina jus kas netingi. Tikėkimės, kad žioplių virusas nepuola.
„Tylėjęs apie prievartą, moko pedagogus”
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/tylejes_apie_prievarta_moko_pedagogus/
Šiandien per LRT radiją kalbėjo psichologu ir psichiatru besidarbuojantis L. S. (daugiau apie jo praktiką žr. straipsnyje).
Lyg ir logiška šios srities specialistams imtis visuomenės raminimo. Tačiau – ėmė ir į ne savo pievą įbrido… Dėl grynųjų pinigų pasisakė. Gal kas soc. tinkluose ir paleido garsą, jog bankas nebeduos grynųjų, tačiau užkratui rasti kur snausti visai ne tai svarbiausia!
(Beje, be grynųjų nebent stambiam šešėliui bei viskio butelių dėžučių nešiotojams didžiausių sunkumų kyla. Žinoma, itin skurdžiai gyvenantiems irgi.)
Kadangi skęstančių gelbėjimas yra jų pačių reikalas, neprošal žmonėms priminti, jog grynieji gali būti užkrato šaltinis. Beje, gal kas pamenate vieną pirmųjų vajų, kai žmonės buvo kalbinami atsisakyti grynųjų, kortelėmis atsiskaityti, vienas iš argumentų buvo tai, kad šalyje siaučia džiova, todėl saugiau būtų nečiupinėti banknotų nei monetų.
Na, o aš remiuosi tų laikų medikų patirtimi ir skelbtais tyrimų rezultatais, kai kortelių ir interneto dar nebuvo, o kompiuteriai buvo spintos dydžio. Kaip žinia, tada buvo labai griežti sanitariniai reikalavimai, didesnių įstaigų ir įmonių darbuotojai buvo darbovietėse tikrinami; skiepyta neatsiklausus, ar tu to
nori.
Taigi, buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kur įv. ligų užkrato esama. Rasta ant bibliotekų knygų lapų (užkrato nešiotojo po tualeto neplautom rankom arba seilėjamu pirštu vartyti knygų lapai); ant banknotų, įv. masiškai čiupinėjamų rankenų bei rankų paspaudimu sveikinantis – visko neprisimenu.
Kaip suprantu, didžiausią pavojų kelia būtent slaptieji užkrato nešiotojai. Žmogus pats taip ir nesusirgs, tačiau kitiems pavojų kelia, nes jokių regimų simptomų nėra, todėl jo niekas nesisaugo. Iš dalies ir dėl to pavojingi masiniai renginiai.
Žinoma, ši informacija buvo tarnybiniam naudojimui. Tais laikais irgi buvo draudžiama kelti paniką, tačiau labai didelė žmonių dalis tai žinojo dėl to, kad į kai kurių studijų programą įėjo ir civilinės gynybos, karo med.seserų kursai, kur dėstytojai medikai pasakydavo ir daugiau, negu priklausė mokymo kursui. Be to, didesnės rizikos padalinių darbuotojai būdavo įspėjami, jiems paaiškindavo, kodėl jis privalo laikytis nustatytų taisyklių. Po šio tyrimo tokie darbuotojai gaudavo kažkokių riziką mažinančių priemonių. Pvz., b-kų saugyklų darbuotojai gaudavo nemokamai pieno – nežinau, kokiai ligai atsispirti jis padeda, turėdavo knygas atitinkamai valyti (atrodo, tų skyrių darbuotojams ir darbo diena buvo šiek tiek trumpesnė?).
Kadangi atsarga gėdos nedaro, žmogui reikia tik žinoti ir neįtarti, jog vadai kažką sau slepia, o tie, kas turi galimybę rinktis (ne visi juk banko sąskaitas turi), gali patys spręsti – rinktis kortelę, ar nekreipti dėmesio.
Jokių žinių apie užsikrėtusią šiaulietę nei kas ji tokia, nei kokioj konferencijoj buvo ;net ir iš kur atskrido visdėlto ar iš Bolonijos, ar ir Veronos, o gal iš Milano; neaišku, ar gydoma ir kuo gydoma, jei nėra vaistų. būtų įdomu žinoti…