Ko sieksime UNESCO pasaulio paveldo metais Lietuvoje?

Kovo 18 d., Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, Valstybinė kultūros paveldo komisija rengia atvirą UNESCO pasaulio paveldo metų Lietuvoje atidarymo renginį, kuris pradės visus metus truksiančių renginių ciklą. „Valstybinė kultūros paveldo komisija, inicijuodama UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metų paskelbimą, siekė atkreipti visos pilietinės visuomenės dėmesį į itin sudėtingą, bet didžiules galimybes turintį kultūros paveldo lauką, ir ypatingai į vertybes, kurios priklauso pasaulio paveldo elitui. Šių metų numatomų renginių pagrindinis akcentas – pasaulio paveldo pažinimas, dialogas tarp suinteresuotųjų pusių, jaunimo įtrauktis ir bendras sąmoningumo apie paveldo dėmenį ugdymas“, – teigia Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko pavaduotoja Andrijana Filinaitė.

UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimo tikslas − pabrėžti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų kultūros vertybių – Vilniaus istorinio centro, Kuršių nerijos, Kernavės archeologinės vietovės, Struvės geodezinio lanko reikšmę mūsų valstybei, didinti jų pažinimą, visuomenės supratimą apie šių vietovių išskirtinę visuotinę vertę, išsaugojimo ateities kartoms ir teisinės apsaugos svarbą. Siekiant šių tikslų, šiemet Lietuvoje vyks įvairūs ne tik nacionaliniai, bet ir tarptautiniai renginiai.

UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimas siejamas su svarbiomis jubiliejinėmis datomis. 2019 m. Vilniaus istorinis centras minėjo 25 metų, Kernavės archeologinė vietovė – 15 metų, šiais metais Kuršių nerija mini 20 metų o Struvės geodezinis lankas – 15 metų įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą sukaktis.

Pasaulio paveldo sąrašą sudaro visai žmonijai reikšmingos ir išskirtinę visuotinę vertę turinčios kultūros ir gamtos paveldo vertybės, kurių šiuo metu yra 1121, esančios 167 valstybių narių teritorijose. Kiekvienai valstybei yra didelė garbė ir atsakomybė savo šalyje turėti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių, kurios liudija išskirtinę žmonijos kultūrinę ir istorinę patirtį, svarbią jos raidą, yra tapatybės dalis. Galime pasidžiaugti, kad lyginant su kitomis Baltijos šalimis, turime daugiausia paveldo vertybių, įrašytų į tarptautinius UNESCO sąrašus.

Svarbiausi šių metų renginiai

UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų programoje numatyti renginiai orientuoti į didesnį Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos, visų pasaulio paveldo vertybių pažinimą ir jų verčių supratimą, Lietuvos pasaulio paveldo vertybių sklaidą, visuomenės, ypač jaunimo, sąmoningumo ugdymą per įtraukaus dalyvavimo procesus.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, bendradarbiaudamas su Vilniaus dailės akademija ir UAB „Ekspobalta“, rengia parodą „Lietuvos vertybės UNESCO sąrašuose ir registruose“ su švietėjiška programa jaunimui ir moksleiviams, kurią dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Parodos lankytojai susipažins su visomis Lietuvos vertybėmis, siejamomis su UNESCO vardu, parodą lydės mobili aplikacija. Paroda kovo – spalio mėnesiais bus eksponuojama Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje Vilniuje, Šv. Jono g. 11.

UNESCO skatina plėtoti ir stiprinti integralų požiūrį, horizontalią kultūros paveldo sąveiką su kitomis sritimis – nematerialiuoju kultūros paveldu, šiandienine kultūra ir jos raiškos įvairove, švietimu ir mokslu, informacinėmis technologijomis ir kt. Nemažiau atsakingai UNESCO pabrėžia kultūros paveldo indėlį, įgyvendinant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę 2030. Šiems tikslams ir iššūkiams aptarti Valstybinė kultūros paveldo komisija, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, rengia visuomenei skirtą seminarų-kūrybinių dirbtuvių ciklą, kurį dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Šiais metais ypatingas dėmesys bus skirtas kultūros paveldo ir naujovių, švietimo bei turizmo sričių pritaikymo ir pasaulio paveldo valdymo klausimams. Renginiuose dalyvaus specialistai iš užsienio šalių.

Įgyvendinant UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų programą bus pristatyti svarbiausi moksliniai tyrimai, naujausi duomenys, dalinantis darbine bei praktine patirtimi su užsienio specialistais.

Siekiant šių tikslų, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija numato rengti tarptautinę konferenciją „Bendras paveldas – bendros žinios: kultūrinis Kuršių nerijos kraštovaizdis praeityje ir dabar“, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija žada surengti seminarą „Pastarųjų metų archeologiniai tyrinėjimai ir atradimai UNESCO pasaulio paveldo objekte – Kernavės archeologinėje vietovėje“, Lietuvos restauratorių sąjunga rengs jubiliejinį renginį „30 metų restauratorių profesinė veikla UNESCO kultūros paveldo objektuose“ (konferencija ir pažintinės mokomosios dirbtuvės restauravimo centruose). Šiais renginiais bus siekiama telkti mokslinę, profesinę bendruomenę ir skatinti ją aktyviau įsitraukti į išsaugojimo procesus, diskutuoti reikšmingomis pasaulio paveldo temomis, pabrėžti mokslinį šios temos diskursą.

Programoje taip pat numatytos projektinės iniciatyvos, susijusios su kol kas mažiausiai žinoma Lietuvos pasaulio paveldo vertybe – Struvės geodeziniu lanku, kertančiu 10-ties valstybių sienas. Tai geodezijos ir kartografijos istorijai reikšmingas objektas, turintis didelę mokslinę svarbą, kuri nepelnytai pamiršta.

Numatytas leidinio „Struvės geodezinio lanko turistinis maršrutas“ (lietuvių, rusų, anglų ir lenkų kalbomis) ir turistinio maršruto – pažintinio tako po Struvės geodezinio lanko punktus parengimas, stiprinant sąveiką tarp kultūros paveldo, turizmo infrastruktūros ir švietimo sistemos. Vilniaus rajono ir Rokiškio rajono savivaldybės įvairiomis veiklomis taip pat žada aktualizuoti savivaldybių teritorijose esančius Struvės geodezinio lanko punktus. Tikimasi, kad dėmesį Struvės geodeziniam lankui skirs ir Žemės ūkio ministerijos bei VGTU specialistai.

Tikimasi didesnio valstybės dėmesio ir nuoseklios politikos

Kaip minėta, UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimas siejamas su svarbiomis jubiliejinėmis datomis. Skaičiuojame jau ketvirtį amžiaus, kuomet įtaigios Lietuvos valstybės diplomatijos ir tarptautinio bendradarbiavimo dėka, į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą buvo įrašyta pirmoji Lietuvos vertybė. Šiuo metu rengiama dar viena, jau penktoji – Kauno modernizmo architektūros nominacinė paraiška UNESCO Pasaulio paveldo sąrašui.

Minimų metų proga kultūros paveldo bendruomenė ir aktyvi visuomenė tikisi didesnio valstybės dėmesio ir nuoseklios politikos, siekiant aktyviau įgyvendinti Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos nuostatas. Džiaugiantis neabejotinai dideliais pasiekimais, vis dėlto, reikia pripažinti, kad per šį ketvirtį amžiaus Lietuvos paveldosaugoje pasiekti ne visi Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijoje keliami tikslai, ypač nepakankamas pasaulio paveldo klausimus reglamentuojančių nacionalinių teisės aktų suderinamumas, trūksta ilgalaikės strategijos pasaulio paveldo vertybių išsaugojimo klausimais, atsakingų institucijų aktyvumo ir tinkamo funkcijų paskirstymo, pastebėtina vieningo požiūrio stoka ir menkos visuomenės įtraukimo į pasaulio paveldo vertybių išsaugojimo procesus galimybės. Visa tai turėtų būti sprendžiama atsakingo dialogo būdu.

Naujas požiūris į paveldą – sėkmingos vadybos įrankis

Lietuva, 1991 m. rudenį tapusi UNESCO organizacijos nare, įsipareigojo vykdyti bendrą tarptautinę politiką, o tapdama UNESCO konvencijų nare – perkelti šių tarptautinių dokumentų nuostatas į nacionalinę teisę.

Šiandien pasaulis susiduria su globaliomis problemomis – klimato kaita, sparčia urbanizacija, aplinkos tarša ir kt. Lietuva nėra išimtis. Todėl turime reflektuoti ir nauju požiūriu žvelgti į kultūros paveldui ir jo išsaugojimui keliamus pritaikymo ir darnumo, tausaus naudojimo siekius, socialinę, kultūrinę ir ekonominę pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant kultūros paveldo išsaugojimo ir plėtros prioritetų suderinimui gausiai apgyvenditose teritorijose arba, pavyzdžiui, Kuršių nerijoje, kuri yra itin jautri ir pažeidžiama dėl aktyvios žmogaus veiklos.

Siekiant atsakingai suvaldyti šiuos procesus, Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija ir ją lydintys dokumentai pateikia atsakymus, t. y. kiekviena pasaulio paveldo vertybė privalo turėti valdymo planą ir palankią teisinę bei administracinę sistemą, padedančią suvaldyti minėtus procesus bei iššūkius. Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, kovo 18 d., prieš UNESCO pasaulio paveldo metų atidarymo renginį, bus galima išgirsti UNESCO pasaulio paveldo ekspertės profesorės Jonkos Erkanos (Yonca Erkan) viešą paskaitą „Ko reikėtų tikėtis iš valdymo plano?“, kurioje bus kalbama apie UNESCO pasaulio paveldo objektų valdymo planų svarbą ir poreikį, atitinkamas strategijas ir veiksmingus įgyvendinimo būdus.

Visuomenė – itin svarbus proceso dalyvis

Vienas iš aktualiausių UNESCO pasaulio paveldo metų uždavinių – didesnė sklaida ir komunikacija apie pasaulio paveldo vertybes, Pasaulio paveldo konvenciją ir jos svarbą. Visuomenėje vis dar trūksta informacijos apie Lietuvos vertybių tarptautinę, globalią vertę, išsaugojimo svarbą ne tik mums, bet ir visai žmonijai. Todėl programoje numatytos prasmingos šviečiamojo pobūdžio veiklos, kurias žada įgyvendinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Nacionalinė švietimo agentūra.

Tikimasi, kad UNESCO pasaulio paveldo metų Lietuvoje paskelbimas ir veiklos paskatins paveldo ir vietos bendruomenes aktyviau dalyvauti paveldo valdymo procesuose. Pasaulinė praktika rodo, kad pasaulio paveldo vietovių veiksmingą valdymą ir jų verčių išsaugojimą ypač lemia vietos žmonių dalyvavimas apsaugos ir valdymo procesuose, dalinimasis bendra atsakomybe, nes materialusis ir nematerialusis kultūros paveldas yra nepaprastai glaudžiai susijęs su vietos gyventojų kultūriniu identitetu, jų gyvenimo būdu, papročiais ir pan. Todėl paveldo išsaugojimas nėra vien teisinis reglamentavimas – tai moralinis įsipareigojimas dabarties ir ateities kartoms.