Ketvirtadienis, 2 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

Paveldo atkūrimas, neatsižvelgiant į žmonių poreikius ir atmintį, yra bevertis

www.alkas.lt
2018 05 16 13:00
0
Paveldo atkūrimas, neatsižvelgiant į žmonių poreikius ir atmintį, yra bevertis

Pasaulio kultūros paveldo ekspertai: „paveldo atkūrimas, neatsižvelgiant į žmonių poreikius, atmintį ir grįstas tik politiniais sumetimais, yra bevertis“ | Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.

Pasaulio kultūros paveldo ekspertai: „paveldo atkūrimas, neatsižvelgiant į žmonių poreikius, atmintį ir grįstas tik politiniais sumetimais, yra bevertis“ | Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.
Pasaulio kultūros paveldo ekspertai: „paveldo atkūrimas, neatsižvelgiant į žmonių poreikius, atmintį ir grįstas tik politiniais sumetimais, yra bevertis“ | Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.

Gegužės 6–9 d., Lenkijos Respublika, kurios sostinė Varšuva Antrojo pasaulinio karo metu buvo beveik visiškai nušluota nuo žemės paviršiaus ir atstatyta didžiulėmis vietinių pastangomis, kartu su Pasaulio paveldo centru surengė tarptautinę konferenciją dėl pasaulio paveldo atgaivinimo iššūkių. Pačių svarbiausių paveldosaugos organizacijų – Pasaulio paveldo centro ir ICOMOS – vadovai susitiko su iš viso pasaulio susirinkusiais paveldosaugos ekspertais. Visi konferencijos dalyviai vieningai akcentavo, kad paveldo atstatymas, neatsižvelgiant į žmonių poreikius, atmintį, nematerialias vertes ir grįstas tik politiniais sumetimais, neturi ateities.UNESCO Pasaulio paveldo sunaikinimas gamtinių nelaimių arba karinių konfliktų metu šiomis dienomis tapo ypatingai jautria ir skubių sprendimų reikalaujančia problema.

Vieta konferencijai pasirinkta neatsitikinai – Antrojo pasaulinio karo metu naciai sunaikino apie 85 % Varšuvos senamiesčio, o iš gyvo, pulsuojančio miesto buvo belikę tik griuvėsiai. Varšuvos urbanistinio paveldo niokojimas nebuvo stichiškas – tai buvo tikslingai rengta veikla, iš anksto numatant, kuriuos pastatus bei ištisus kvartalus būtina sunaikinti. Šį tragišką istorijos faktą galima lyginti su šių dienų aktualijomis – teroristų planingai naikinamomis pasaulio paveldo vietovėmis. Siekis sunaikinti kultūros bei identiteto ženklus rodo, kad būtent šie aspektai yra įvairių pasaulio bendruomenių šerdis. Kaip įprasminti nematerialias paveldo vertes, egzistuojančias ne pačiame paveldo objektų medžiagiškume ar autentiškame pavidale, o žmonių sąmonėje bei emociniame santykyje su kultūros paveldu? Varšuvos atstatymas buvo paremtas patriotizmu – į atgaivinimo procesą įsijungė visi į sugriautą miestą sugrįžę gyventojai. Pasipriešinimas ir išgyvenimas buvo svarbūs simboliniai miesto atstatymo aspektai. Būtent dėl tokios dvasinės, simbolinės ir žmogiškosios vertės atstatyta (o ne autentiškai išlikusi) Varšuva buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Nors tik viena konferencijos sesija buvo skirta piliečių dalyvaujamam vaidmeniui atkuriant pasaulio paveldo objektus, visi konferencijos pranešėjai kalbėjo apie pažangią paveldo apsaugos XXI amžiuje strategiją. Šiuolaikinė pasaulinė paveldosaugos koncepcija teigia, kad būtina keisti paveldo objekto sampratą. Paveldas yra ne praeities, o dabarties elementas, todėl dėmesys turi būti telkiamas ne į jo istoriškumą, o į paveldo naudotojus – piliečius ir bendruomenes. Idėja, teigianti kad paveldo autentiškumas suvokiamas tik per medžiaginę dimensiją, nebėra constanta.

Pasaulio kultūros paveldo ekspertai: „paveldo atkūrimas, neatsižvelgiant į žmonių poreikius, atmintį ir grįstas tik politiniais sumetimais, yra bevertis“ | Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.
Pasaulio kultūros paveldo ekspertai: „paveldo atkūrimas, neatsižvelgiant į žmonių poreikius, atmintį ir grįstas tik politiniais sumetimais, yra bevertis“ | Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.

Paveldosaugos ekspertai akcentavo, jog tik svarbiomis nematerialiomis vertėmis grįstas ir atkurtas paveldas yra autentiškas. Pabrėžta, kad kultūros paveldo atstatymas neturi būti politinės valios išraiška, bet iš pačios visuomenės kylanti iniciatyva, autentiškumą grindžiant atmintimi, kolektyvine sąmone, visuomenės dalyvavimu priimant sprendimus bei pačiame atkūrimo procese ir t. t.

Konferencijos pranešėjai siekė atskirti dvi pagrindines sąvokas – paveldo atstatymą ir atgaivinimą. Geriausiai skirtumą tarp šių dviejų sąvokų atskleidė ICOMOS prezidentas Toshiyuki Kono, primindamas karo metu nukentėjusios Tokijo geležinkelio stoties pavyzdį. Pastatas atstatytas praėjus dviem metams po Antrojo pasaulinio karo, tačiau jo atgaivinimas truko beveik šimtą metų – nuo pastatymo 1914 m. iki pirminio pavidalo atkūrimo 2012 m. Paveldo vertės elementai yra ilgo atgaivinimo proceso etapai – pastato statyba, sugriovimas, atstatymas, pripažinimas moksliniame rate bei visuomenėje ir atgaivinimas. Svarbu pabrėžti, kad atgaivinimas yra tęstinis procesas, kuriuo siekiama sugrąžinti gyvastį į atstatytą objektą. Be nematerialių verčių ir savito gyvenimo būdo, be žmonių, norinčių naudotis atstatytais pastatais, jie negali būti laikomi autentiškais ir tėra tik paveldo imitacija.

Labai panašią idėją pristatė architektas iš Ugandos Jonathan Nsubuga, pasakojęs apie Kasubi karališkųjų kapų atgaivinimą. Vietos politikai darė spaudimą, kad kapai būtų atstatyti kuo greičiau pagal parengtą projektą. Tačiau buvo pasirinkta kita strategija – atsižvelgiant į bendruomenės santykį su paveldo objektu buvo imtasi ritualinio paveldo atgaivinimo – tartasi su mediumais, atlikti skirtingi ritualai, reikalavę ilgesnio proceso. Taip buvo atgaivinta pastato šventumo dimensija bei visuomenės emocinis santykis su objektu, sustiprintas jų tarpusavio ryšys ir išlaikytas kultūrinis tęstinumas. Visi šie aspektai yra kur kas svarbesni nei elementarus pastato atkūrimas pagal brėžinius.

Nematerialioms paveldo savybėms didelį dėmesį skyrė ir kiti pranešėjai, kalbėję apie kultūros paveldo objektų Pietų Azijoje bei Artimuosiuose Rytuose pavyzdžius. Tarptautinė bendruomenė dažnu atveju prioritetą teikia grandiozinių išskirtinių paveldo objektų atstatymui, tačiau po įsikišimo bei atkūrimo darbų bendruomenė nebesilanko tokiuose objektuose, nes su jais neturi emocinio ryšio. Pastebėta, kad bendruomenės prioritetą teikia kasdieniam paveldui – nedideliems altoriams ar bendruomeninį gyvenimą palaikančioms mečetėms. Neretai šie objektai atgimsta ne tokiu pavidalu, kokie jie buvo iki sugriuvimo. Seisminio aktyvumo zonose tokia praktika nėra neįprasta – paveldo objektai savo raišką istorijos tėkmėje keitė gausybę kartų, todėl natūralu klausti, kas iš tikrųjų yra jų autentiškas pavidalas. Pranešėjai kėlė taip pat etinį klausimą – paveldo atstatymas autentiškomis technologijomis, medžiagomis ir priemonėmis reiškia, kad jie bus lygiai taip pat pažeidžiami. Kam turi būti teikiamas prioritetas – tariamoms paveldo vertėms, ar žmonių saugumui?

Atstatant kultūros paveldą diskutuotina apie kultūros paveldo naudą tiek bendruomenėms, tiek atvykėliams ir turistams. Pavyzdžiui, pristatant istorinio nacionalinio Sans Souci Ramiers parko citadelės atstatymą Haityje, akcentuota, kad citadelė po seisminių pažeidimų buvo ištirta pačiomis naujausiomis technologijomis, norint ją pritaikyti saugiam turizmui ir galimai evakuacijai bei tokiu būdu didinti lankytojų skaičių.

Konferencijos metu kalbėta apie paveldo objektų griuvėsių, kaip tragedijos ženklų, išsaugojimą. Bosniai pageidavo atstatyti Ottoman tiltą (UNESCO pasaulio paveldo objektą), sugriautą Bosnijos karo metu, kaip visiškai naują objektą be sunaikinimo ženklų. Šis tiltas ženklina simbolinę jungtį tarp dviejų etninių bendruomenių, todėl jo atstatymas buvo traktuojamas kaip simbolinis dviejų bendruomenių susitaikymo veiksmas. Bendruomenės nepageidavo prisiminti savo nesutarimų, dėl to tiltas buvo atstatytas nepaliekant jokių buvusio konflikto ženklų.

Bosnių profesorė Amra Hadžimuhamedović pabrėžė, kad bėgant laikui vietos bendruomenės išgyvena skirtingas traumos stadijas. Iš pradžių jos nori palikti sugriautus pastatus kaip konflikto liudininkus, tačiau gyjant moralinėms žaizdoms žmonės pageidauja atstatymo kaip savo būsenos atgaivinimo ženklų. Varšuvos atstatymo pavyzdys rodo, kad žmonės nesiekė palikti sugriautų pastatų, kaip karo liudininkų, nes tokiu atveju jie simbolizuotų nacių triumfą naikinant vietos gyventojų identitetą. Istoriniai griuvėsiai žmonių savimonėje patys savaime yra įsitvirtinę kaip paveldo objektai – traumos, netekties ir identiteto praradimo ženklai. Jie neturi pozityvios konotacijos, todėl šiais laikais sugriautų paveldo objektų atstatymas etiniu požiūriu yra pateisinamas.

Konferencijoje buvo išryškintos idėjos, kurias galima lyginti su kitų pažangių kultūros paveldo apsaugos gairių – Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei (Faro) konvencijos ir Europos kultūros paveldo strategijos XXI amžiuje – nuostatomis. Prof. Christina Cameron, kalbėdama apie besikeičiančią pasaulio paveldo vietovių atstatymo doktriną, pabrėžė, kad atgaivinant materialias ir nematerialias paveldo savybes yra reikalinga tarpdisciplininė prieiga: ekonominės, socialinės, antropologinės, miestų planavimo žinios ir pan. Svarbu atsižvelgti į išskirtinės visuotinės vertės VI kriterijaus aspektus: įvykius, gyvas tradicijas, idėjas, tikėjimus, meninę kūrybą, literatūros veikalus. Paveldosaugos orientacija į mentalinį, o ne materialųjį paveldo aspektą, taip pat tikėjimas, kad paveldo ir jo atkūrimo bei atgaivinimo pagrindas yra bendruomenės bei visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimas, yra pasaulinės XXI a. paveldo apsaugos koncepcijos pagrindas ir moto.

Konferencijos metu priimta UNESCO Varšuvos rekomendacija dėl pasaulio paveldo atgaivinimo ir atstatymo bus skelbiama po kelių savaičių. Paveldo komisija šios rekomendacijos vertimą į lietuvių kalbą skelbs savo oficialioje interneto svetainėje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuva yra atsakinga už kultūros paveldo vertybių, įrašytų į UNESCO Pasaulio paveldą, išsaugojimą
  2. Vilniuje susitinka Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo žinovai
  3. Kauno tarpukario modernizmo architektūra prašoma įrašyti į UNESCO paveldo sąrašą
  4. Sodus siekiama įtraukti į nematerialaus kultūros paveldo registrą (video, nuotraukos)
  5. UNESCO pasaulio paveldo komitetas svarstys ir Kuršių nerijos bei Vilniaus senamiesčio klausimus
  6. Krokuvoje pristatyta lietuvių menininkų paroda apie Kauną
  7. UNESCO ekspertų misija paneigė Rusijos „atrastas“ grėsmes Kuršių nerijai
  8. Kultūros ministerijoje vyko diskusijos dėl Vilniaus senamiesčio
  9. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis iškilmingai paminėtas Varšuvoje (nuotraukos)
  10. R.Juknevičienė Lenkijoje aptarė saugumo klausimus
  11. Minint Lenkijos nepriklausomybės dieną Varšuvoje kilo riaušės (video)
  12. „Kultūros naktį“ bus pristatomas eksperimentinės archeologijos klubas „Pajauta“
  13. Tūkstančiai lenkų Varšuvoje išėjo į gatves protestuoti prieš dabartinę valdžią (video)
  14. Išleista knyga apie Kuršių neriją
  15. Varšuvoje prasidėjo Lietuvos Seimo, Lenkijos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjos VIII sesija

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Daugiabučiai Misionieriuose nuo bastėjos apžvalgos aikštelės | lietuvos.link nuotr.

Vilniaus miesto statybų tyrimas atvėrė sistemines paveldosaugos žaizdas

2023 01 30
Tarptautinė konferencija „Champion Cities Summit 2023: Champions Think Bold“ | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Miestai čempionai Vilniuje dalijosi sėkmėmis

2023 01 26
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

2023 01 25
Varšuvoje atidarytoje parodoje – Gedimino kalne rastų sukilėlių relikvijos | Varšuvos karalių pilies muziejaus nuotr.

Varšuvoje atidarytoje parodoje – Gedimino kalne rastų sukilėlių relikvijos

2023 01 24
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Varšuvoje susitiko Lietuvos ir Lenkijos vadovai

2023 01 23
Vytautas Kaziela | V. Braziūno nuotr.

V. Kaziela. Atsargumo kaina

2023 01 23
Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (I)

2023 01 17
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kodėl rusai vėl pakeitė karo vadą?

2023 01 12
Lenkijos piliečiai gyvena vis trumpiau | punskas.pl nuotr.

Lenkijos piliečiai gyvena vis trumpiau

2023 01 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Ar saugu gerti vandenį iš čiaupo?
Lietuvoje

Siūloma keisti atsiskaitymo už vandenį tvarką

2023 02 02
Nemokamas kinas M. K. Čiurlionio namuose | Facebook nuotr.
Kultūra

Nemokamas kinas M. K. Čiurlionio namuose

2023 02 02
Pienas | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarta sudėtinga padėtis pieno rinkoje

2023 02 02
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.
Kultūra

Išleista Vydūno knyga „Kaip tapti saulėtu žmogumi“

2023 02 02
Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m. | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m.

2023 02 02
Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras | Aplinkos ministerijos nuotr.
Gamta ir ekologija

Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras

2023 02 02
Romualdas Ozolas 1987 m. kovo 11 d. | Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A. Žižiūno nuotr.
Žmonės

Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

2023 02 02
Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu
Lietuvoje

Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių

2023 02 01
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • gal apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Žemyna apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Siūloma keisti atsiskaitymo už vandenį tvarką
  • Nemokamas kinas M. K. Čiurlionio namuose
  • Aptarta sudėtinga padėtis pieno rinkoje
  • Kokia turėtų būti kalbėjimo ir klausymo kultūra medicinoje?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vilniaus miesto statybų tyrimas atvėrė sistemines paveldosaugos žaizdas

by daiva
2023 01 30
0
Daugiabučiai Misionieriuose nuo bastėjos apžvalgos aikštelės | lietuvos.link nuotr.

Valstybinė kultūros paveldo komisija išanalizavo didelio rezonanso visuomenėje sulaukusių statybų procesus Vilniaus Baroko ansambliuose. Išvadose teigiama, kad konfliktinę situaciją lėmė...

Skaityti toliau

Miestai čempionai Vilniuje dalijosi sėkmėmis

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
0
Tarptautinė konferencija „Champion Cities Summit 2023: Champions Think Bold“ | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Sausio 24 d., Vilniuje, sostinės gimtadienio išvakarėse vyko tarptautinė konferencija „Champion Cities Summit 2023: Champions Think Bold“. Europos miestų merai,...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
21
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

Lenkija nuo seno buvo (ir galbūt dar yra) Europos katalikiškų šalių avangarde. Komunistiniais laikais lenkams Bažnyčia buvo didžiausias autoritetas, pagrindinis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • gal apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Žemyna apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

Kitas straipsnis
Tokijuje pristatyta Japonijoje išleista „Lietuvos istorija”

Tokijuje pristatyta Japonijoje išleista „Lietuvos istorija”

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai