O. Gaidamavičiūtė. Rasos Vasilevičiūtės paroda „Ir vėl kartu“ ‒ padėka gimtajam Zarasų kraštui (nuotraukos)

2019 m. pabaigoje (iki 2020 m. sausio 8 d.) Zarasų krašto muziejuje veikė puikios dailininkės – grafikės, juvelyrės, tapytojos – Rasos Vasilevičiūtės (g. 1973 m.) paroda „Ir vėl kartu“. Joje kūrėja pristatė savo tapybos darbus – didingus, kartu ir jausmingus, zarasiškių atvaizdus, taip pat jų grafinius eskizus pieštuku.

Ši paroda buvo savotiška padėka gimtajam Zarasų kraštui, iš kurio Rasa yra kilusi, kuris nuolatos įkvepia ir kur gyvena dailininkės mama, muzikos mokytoja Audronė Vainiuvienė.

Parodoje buvo išstatyta 60 paveikslų (aliejinės tapybos ir eskizų pieštuku), sukurtų per vienerius metus, parodai pozavo išskirtinai zarasiškiai – apie 30 žmonių.

Tai – aliejinė tapyba. Pristatyti įvairaus amžiaus vyrų, moterų paveikslai. Juose daugiausia dailininkės draugai, artimieji, brolio, tėvų draugai, bendraklasių tėvai, seneliai, mokytojai. Darbuose atsiskleidža lavėjantis kūrybinis braižas, potėpio laisvumas.

R. Vasilevičiūtės paveikslams būdingi išraiškingi, veržlūs potėpiai, įvairių spalvų deriniai, nors visgi vyrauja rausvos, rusvos spalvos. Žvelgiant į Rasos nutapytus atvaizdus, jie žavi potėpio, taip pat tapomų žmonių žvilgsnio gyvumu, stiprumu, kartu ir „švelnumu“, spalviniu subtilumu, atidumu detalėms, subtiliems veido bruožų šešėliams; taip pat jaukumo, kameriškos aplinkos įspūdžiu.

Kaip teigia Rasa, „aliejinę tapybą įkvėpė Gruzija. Tapyti tušu ten tarsi nepakako, ieškojau sodraus, stipresnio medžiagiškumui pabrėžti, saulės ir jausmų, charakterių ir skonių sultingo perteikimo. Ir aliejinė tapyba natūraliai atėjo su gilesniu spalvų ir tonų matymu. 2014 m. nuėjau į studiją „Jaunystė“ pasitarti su dailininku V. Šociku, ar verta pradėti. Jis patarė neskubėti, o jei noras neišblės, pradėti nuo pradžių žengti po žingsnelį man jau žinomais mokymosi etapais. V. Šociko vedama susipažinau su drobės paruošimu, gruntavimu, darbu aliejiniais dažais. Metus padirbėjusi su guašu, perpratau medžiagą ir pritapiau natiurmortų.“

Parodoje buvo išstatyti ir paveikslų eskizai pieštuku, kurie žavi linijų gaivališkumu, taip pat mimikos išraiškingumu, gyvumu, subtiliais šešėliais.

R. Vasilevičiūtė 2000 m. apsigynė grafikos bakalaurą Vilniaus dailės akademijoje, jai vadovavo grafikas a. a. Raimondas Miknevičius (1937–2019). Asmenines parodas Rasa rengia nuo 1998 metų. 2000 m. Pavilnio klube „Atžalynas“ surengė parodą „Medžiai be lapų“ (grafikos darbai, atspaudai, piešiniai). Vilniuje pirmoji tapybos tušu paroda „Žolynai“ buvo surengta 2010 m., 2011 m. – Vilniaus A. Mickevičiaus bibliotekoje (tapyba tušu), 2012 m. – Zarasų krašto muziejuje. 2017 m. pirmoji aliejinės tapybos paroda „Portretai“ Vilniuje, Kaune, Zarasų švietimo pagalbos tarnyboje (2017 m. lapkričio 22 d.). 2018 m. aliejinės tapybos paroda „Potėpiai“ veikė Vilniuje, Zarasuose (2018 m. gruodžio 12 d.).

Beje, jau antrus metus R. Vasilevičiūtė bendradarbiauja su Antakalnio galerija, kur rengia parodas, piešimo ir tapybos pagrindų moko vaikus, suaugusiuosius – tradicinės grafikos, tapybos tušu, akvarelinės bei aliejinės tapybos.

Pilaitės dailės studijoje „Viksva“ Rasa norinčius piešti supažindina su tradicine grafika, tapyba ir akademiniu piešimu.

Tad belieka palinkėti Rasos kūrybiniam talentui skleistis, turtėti spalvomis ir formomis kaip tų bundančių pavasario gėlių žiedams.