Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (pirmininkas), Veslavos Ruskan, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, 2020 m. vasario 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3150-556/2020 panaikino žiniasklaidos plačiai aprašytą to paties teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, kuris galėjo atverti kelią vystyti buvusį „Žalgirio“ jachtklubą, nors pagal galiojančią Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) planavimo schemą jį yra numatyta panaikinti, ir tapti precedentu, skatinančiu su istorinio kraštovaizdžio apsauga nesuderinamą plėtrą TINP teritorijoje.
Ši byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama iš naujo, TINP direkcijos prašymu atnaujinus procesą.
Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija 2020 m. vasario 18 d. nutartyje konstatavo, kad pirmą kartą apeliacine tvarka nagrinėjant šią bylą buvo netinkamai taikytos materialiosios teisės normos ir priimtas nepagrįstas sprendimas, todėl jį panaikinusi priėmė naują procesinį sprendimą – atmesti buvusio „Žalgirio“ jachtklubo pastatų savininkės UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4188-790/2017.
„Džiaugiamės, kad teismas ištaisė savo kolegų padarytą klaidą ir apgynė istorinį Trakų kraštovaizdį – visuotinai reikšmingą nacionalinę vertybę, kurią išsaugoti ateities kartoms yra valstybės konstitucinė priedermė. Tikimės, kad šią teismo nutartį gerbs ir privatūs asmenys, turintys planų, nesuderinamų su ypatingos vertės kraštovaizdžio apsauga, ir juos palaikantys politikai. Ypač svarbu, kad Kultūros paveldo departamentas, kuris Kultūros ministerijos nurodymu rengia TINP planavimo schemos atnaujinimą, atsižvelgtų į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, tarp jų ir Konstitucinio Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo poziciją dėl kultūros paveldo apsaugos“, – komentuodamas LVAT 2020 m. vasario 18 d. nutartį, pažymėjo TINP direkcijos direktorius Gintaras Abaravičius.
Primename, kad panaikintuoju LVAT 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu (žr.: https://eteismai.lt/byla/194863663563034/eA-688-525/2019?word=teism%C5%B3%20nutartys%20lat) TINP direkcija buvo įpareigota išduoti reikalavimus rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą su tikslu suformuoti valstybinės žemės sklypą UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ turimiems administraciniams ir ūkio pastatams, sandėliui, elingui ir kiemo statiniams eksploatuoti.
TINP direkcijos vertinimu, toks teismo sprendimas, priimtas nepaisant galiojančios TINP planavimo schemos sprendinio, būtų ne tik nulėmęs konkretaus objekto – sovietmečiu ant Galvės ežero kranto pastatytų jachtklubo statinių – likimą, bet ir galėjo tapti pavojingu precedentu, turinčiu įtakos kitiems sprendimams dėl plėtros TINP teritorijoje.
Panaikindama šį sprendimą, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. vasario 18 d. nutartyje pabrėžė, kad teisė suformuoti valstybinės žemės sklypą jame esantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti nėra absoliuti, ji turi būti įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka, be kita ko, laikantis teisinio reguliavimo, pagal kurį tokių sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų sprendiniai negali prieštarauti saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, o šiuo konkrečiu atveju – TINP planavimo schemai.
Išnagrinėjusi ginčui aktualius TINP planavimo schemos sprendinius, išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad jie nustato aiškią buvusio jachtklubo pastatų perspektyvą – likviduotini (naikinami). „Kitaip tariant, iš aptariamų Parko planavimo schemos sprendinių aiškiai matyti šio teisės akto leidėjo valia, kad ginčo teritorijoje esančio šiuo metu pareiškėjui priklausančio pastatų komplekso neturi likti“, – nurodoma LVAT 2020 m. vasario 18 d. nutartyje.
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad TINP direkcija pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti reikalavimus rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ priklausantiems pastatams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, vadovaudamasi TINP planavimo schemos sprendiniais.
Teismas kaip nepagrįstus atmetė UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ teiginius, jog tai prieštarauja konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui, nurodydamas, kad pati nuosavybės teisė šiuo atveju nėra paneigiama, tačiau ji gali būti įgyvendinama tik laikantis galiojančių teisės aktų nuostatų, įskaitant TINP planavimo schemos sprendinius, kurie jau galiojo UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ įgyjant buvusio jachtklubo pastatus ir išliko nepakitę iki šiol.
„Pareiškėjas, jau tapdamas ginčo teritorijoje esančių pastatų savininku, žinojo (pagrįstai turėjo žinoti) Parko planavimo schemoje šiai teritorijai (joje esantiems pastatams) nustatytus ribojimus, kurie yra aiškūs ir suprantami, todėl jau tuo metu turėjo suvokti prisiimamą riziką dėl pagal aptartus sprendinius nustatyto ginčo teritorijoje esančio pastatų komplekso statuso – likviduotinas (naikinamas)“, – nurodoma LVAT 2020 m. vasario 18 d. nutartyje.
Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad minėti ribojimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintame ir galiojančiame teisės akte, be to, TINP planavimo schemos sprendiniais siekiama visuotinai svarbių ir teisėtų tikslų – apsaugoti valstybinės reikšmės kultūriniu bei gamtiniu požiūriu vertingą Trakų ežeryno kraštovaizdžio kompleksą su Trakų pilimi, etnokultūriniu paveldu.
Pasiremdama ginčui aktualiais Konstitucinio Teismo išaiškinimais, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. vasario 18 d. nutartyje nurodė:
„(…) Kaip ne kartą savo aktuose yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augmenija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimai).
62.Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarime konstatuota, jog bendrinė Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies sąvoka „ypač vertingos vietovės“ suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ekologinės, kultūrinės, istorinės, mokslinės ir kitokios reikšmės skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciškai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi būti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypač vertingomis teritorijomis.
63.Turėdamas įgaliojimus atitinkamas vietoves priskirti ypač vertingoms vietovėms, įstatymų leidėjas turi ir įgaliojimus, atsižvelgdamas į gamtos objektų, esančių ypač vertingose teritorijose, ypatingą išliekamąją vertę, svarbą, būtinybę juos išsaugoti ateities kartoms, valstybei tenkančią konstitucinę pareigą rūpintis ypač vertingų vietovių išsaugojimu ir racionaliu naudojimu, nustatyti specialų tų vietovių naudojimo ir apsaugos režimą. Toks specialus teisinis režimas suponuoja inter alia ūkinės ir kitokios veiklos tose vietovėse, dėl kurios gali būti pakeistas kraštovaizdis, atskiri atitinkamose vietovėse esantys objektai ir pan., specialias sąlygas, įvairius ribojimus ir draudimus (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai).
64. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime pažymėjo, kad: ypač vertingų vietovių įvairovė gali lemti jų teisinio režimo ypatumus, jose esančių objektų apsaugos būdus, veiklos tose vietovėse sąlygas, ribojimus, draudimus; tokie ribojimai, draudimai gali būti taikomi inter alia ūkinei veiklai, statyboms tose vietovėse, taip pat bet kokiai kitai veiklai, dėl kurios gali būti pakeistas kraštovaizdis, atskiri atitinkamose vietovėse esantys objektai ir pan.; ribojimai, draudimai, kuriais siekiama užtikrinti ypač vertingų vietovių apsaugą – viešąjį interesą, gali ir turi būti nustatomi visiems tokių objektų savininkams bei naudotojams; gali būti nustatyti ir tokie ribojimai, draudimai, kuriais tam tikra apimtimi yra įsiterpiama į visų, taip pat ir privačių žemės sklypų, miškų, parkų, vandens telkinių savininkų, nuosavybės teises.“
Kaip 2020 m. vasario 18 d. nutartyje nurodė LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat laikosi pozicijos, kad kultūros paveldo apsauga ir tvarus naudojimasis juo yra svarbus gyvenimo kokybei palaikyti ir regiono bei jo gyventojų istorinėms, kultūrinėms bei meno šaknims išlaikyti. Šis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad valstybės, įgyvendindamos teritorijų planavimo ir aplinkos apsaugos politiką, kai vyrauja visuomenės (viešasis) interesas, turi plačią vertinimo laisvę, tačiau tokiais atvejais turi būti vertinama, ar buvo pasiekta reikiama interesų pusiausvyra, atsižvelgiant į pareiškėjo turimą nuosavybės teisę, o visų pirma reikia nustatyti, ar pareiškėjas, įgydamas nuosavybę, žinojo (ar pagrįstai turėjo žinoti) apie jai taikomus ar galimus būsimus apribojimus, ar egzistavo teisėti lūkesčiai dėl naudojimosi nuosavybe ar rizikos prisiėmimas nuosavybės įsigijimo metu, kokia apimtimi apribojimai sukliudė naudotis turtu, taip pat galimybė užginčyti apribojimų būtinumą.
Šių nuostatų kontekste vertindama byloje nustatytas aplinkybes, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. vasario 18 d. nutartyje padarė išvadą, kad UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ nagrinėjamu atveju negalėjo susiformuoti teisėtas lūkestis dėl buvusio jachtklubo pastatų nuosavybės teisės įgyvendinimo jos pageidaujamu būdu, taip pat ir dėl teisės suformuoti šiam tikslui valstybinės žemės sklypą.
