Bendrovės „Grinda“ administruojami Vilniaus gyvūnų globos namai netrukus taps modernia, aukščiausius standartus atitinkančia benamių gyvūnų priežiūros įstaiga. Geresnėms Vilniaus miesto beglobių gyvūnų laikymo bei medicininės priežiūros sąlygoms sukurti ir 5907 m² žemės sklypo plotui sutvarkyti UAB „Grinda“ skirs 700 tūkst. eurų.
Vilniaus gyvūnų globos namai – „Grinda“ padalinys, atsakingas už viso miesto beglobių gyvūnų priežiūrą ir globą, kačių populiacijos kontrolės programą „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“, užkrečiamųjų ligų prevenciją. Prieglaudos specialistai organizuoja edukacinius užsiėmimus, Vilniaus miesto senjorams teikia nemokamo gyvūnų vakcinavimo ir sterilizavimo paslaugas, iš sostinės gatvių ir viešųjų erdvių surenka kritusius gyvūnus, vykdo šalutinių gyvūninių produktų surinkimą iš Vilniaus miesto veterinarijos klinikų, sandėliavimą bei išvežimą utilizavimui.
„Siekiame sukurti funkcionalią, patogią ir estetišką erdvę, todėl bendrovės specialistai, remdamiesi gerąja Vakarų šalių praktika, suformulavo užduotį, kaip maksimaliai išnaudoti esamas patalpas ir užtikrinti tinkamą likimo nuskriaustų beglobių gyvūnų priežiūrą“, – sako „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.
Vykdant Vilniaus gyvūnų globos namų atnaujinimo projektą daugiausia dėmesio bus skiriama čia gyvenančių keturkojų gyvenimo kokybei gerinti: padidės kiekvienam gyvūnui tenkantis plotas, atsiras daugiau nuolatinių laikymo vietų, bus įrengtos gyvūnų maudymo ir higienos patalpos. Planuojama atnaujinti operacinę ir įsigyti pažangią ligų diagnostikos įrangą, išplėsti stacionaraus gydymo patalpas. Jauniems kačiukams ir šuniukams, kuriems dar nėra susiformavusi imuninė sistema, bus įrengta atskira mažylių gyvenamoji patalpa.
„Vilniaus gyvūnų globos namų rekonstrukcija – vienas įdomiausių pastarųjų metų projektų. Jis pareikalavo ne tik subtilių kūrybinių minčių, kaip esamam pastatui suteikti patrauklų estetinį vaizdą, bet ir labai racionalaus, apgalvoto funkcinio zonavimo, ryšių tarp skirtingų zonų sukūrimo, kad būtų patogu ne tik ten gyvenantiems gyvūnams, bet ir dirbančiam personalui”, – sako architektė Inga Martinonytė.
Projektuojant rekonstrukcijos sprendinius, buvo stengiamasi pasinaudoti esamomis konstrukcijomis, kad būtų kuo mažiau griovimo darbų. Smarkiai nepakitusio tūrio pastate pavyko gerokai efektyviau išnaudoti pastato erdves.
Vilniaus gyvūnų globos namų projektas kurtas remiantis Skandinavijos ir Japonijos architektūrine tradicija, todėl eksterjere vyrauja santūrus minimalizmas. Pastatų kompleksui vientisumo suteikia pasirinktos natūralios žemiškos spalvos, kurios koloritu neišsiskiria iš šalia esančios aplinkos. Funkcines zonas skiriančios sienelės, suformuotos iš lauko akmenų, efektyviai slopina garsą tarp šunų vedžiojimo aikštelių.
Vienas iš pritaikytų įdomesnių šviesos srauto paskirstymo sprendimų yra suformuotas vidinis kiemelis su atvira anga lubose (atrijus), leidžiantis į pastato vidines erdves įsileisti daugiau natūralios šviesos. Kiemelio viduryje bus įkurtas miniatiūrinis zen stiliaus sodas, iš visų pusių matomas per didžiulius vitrininio stiklo langus.
Atsisakius kietųjų asfalto dangų, bus įrengtos net 6 šunų vedžiojimo aikštelės. Siekiant palaikyti tvarką ir švarą, jose bus naudojamas lengvai valomas smulkus žvirgždas. Beje, į kai kurias aikšteles gyvūnai galės patekti tiesiai iš savo nuolatinės gyvenamosios patalpos – durelės galės būti atidaromos nuotoliniu mechaniniu būdu. Tai itin aktualu prižiūrint likimo nuskriaustus agresyvesnius šunis.
Po Vilniaus gyvūnų globos namų rekonstrukcijos ženkliai padidės pastatų energetinis efektyvumas – bus įrengtos modernios šildymo, vėdinimo sistemos, įrengta nauja nuotekų surinkimo sistema. Siekiant prisidėti prie aplinkos tausojimo ir žaliosios energijos panaudojimo, ant stogo bus sumontuota saulės jėgainė.
Ruošiant Vilniaus gyvūnų globos namų atnaujinimo projektinius pasiūlymus vienas iš prašymų buvo sukurti šiuolaikiškas ir patogias darbo vietas prieglaudos personalui, todėl numatyta atnaujinti darbuotojų buities, sanitarines ir higienos patalpas.
