Vasario 25 d., antradienį, 14 val., vyks ekskursija po ką tik duris Klaipėdoje atvėrusį Vaisingumo centrą „Northway“ (Naujoji Uosto g. 9, Klaipėda) ir vaisingumo aktualijoms skirtą seminarą, vyksiantį viešbučio „Radisson Blu“ konferencijų centre (Šaulių g. 28, Klaipėda).
Išmetamųjų dujų prisotintas oras, nuotėkomis užterštas vanduo, be dirbtinių cheminių junginių sunkiai įsivaizduojamas maistas ar kosmetika – šių dienų kasdienybė. Kita šios kasdienybės pusė – kvėpavimo takų ligos, lėtiniai susirgimai, sunkumai susilaukti vaikų. Kiek tiesos svarstymuose, jog šios dvi kasdienybės pusės neatsiejamai susijusios?
Savaitgalį pranešta, kad artimiausias dvi savaites Lietuvos didmiesčiuose bus aktyviai matuojama oro tarša. Daugiau kaip 150 mėgintuvėlių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kaups oro mėginius tam, kad vėliau Šveicarijos laboratorijoje būtų išmatuota azoto dioksido koncentracija šių miestų ore.
Pasak Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto endokrinologės prof. Birutės Žilaitienės, azoto dioksidas – tik vienas iš junginių, keliančių pavojų sveikatai. Kartu su juo benzinu ir dyzeliu varomos transporto priemonės bei pramonė išmeta ir sunkiųjų metalų ar policiklinių aromatinių hidrokarbonatų.
Kaip aiškina profesorė, visi šie junginiai pasižymi hormoniniu veikimu: ardo endokrininę sistemą, trikdo žmogaus reprodukcinę funkciją, didina oksidacinį stresą organizme, sukelia genetinius pokyčius. Manoma, kad teršalai gali paveikti dar negimusio kūdikio reprodukcinę sistemą, jam tebesant motinos gimdoje.
Iš dalies su augančiu aplinkos užterštumu siejama ir vis prastėjanti vyrų spermos kokybė. Skaičiuojama, kad vyro reprodukcinės sveikatos bėdos šiandien sudaro bent 1/3 šeimos nevaisingumo priežasčių, ir šis skaičius linksta didėti. Kodėl taip yra?
Tarp veiksnių, dėl kurių ypač mažėja vyro gebėjimas susilaukti palikuonių, prof. B. Žilaitienė mini ne tik raudonos mėsos vartojimą ar mažą fizinį aktyvumą, bet ir dažną lankymąsi pirtyse, sūkurinėse voniose, anabolinių steroidų vartojimą, persirgtas ligas.
„Ištyrus pramonėje naudojamų sunkiųjų metalų įtaką spermatozoidų susidarymui, įrodyta, kad šio proceso kokybei kenkia tik ilgalaikė tarša didelėmis koncentracijomis. Tačiau šiuolaikinėmis sąlygomis žmogus jau nebūna taip ilgai užterštoje aplinkoje ir negauna tiek teršalų. Vienkartinių ekologinių nutikimų pasitaiko visame pasaulyje, bet baimės dėl ilgalaikio jų poveikio, kaip rodo istorija, yra ne visada pagrįstos“, – teigia žmogaus vaisingumą tyrinėjanti mokslininkė.
Kas turi daugiau įtakos mūsų vaisingumui: bendras aplinkos užterštumas ar asmeninis gyvenimo būdas? Kaip į prastėjančias aplinkos sąlygas reaguoja žmogaus endokrininė sistema? Kodėl daugėja palikuonių negalinčių susilaukti vyrų? Kur baigiasi terapinis gydymas ir prasideda kitokios medicininės pagalbos galimybės?
Renginio programa:
13.30–14.00 Registracija ir pasitikimo kava medicinos centre „Northway“.
14.00–14.30 Trumpa apžvalginė ekskursija po Vaisingumo centrą „Northway“.
14.30–14.45 Surengtas nuvykimas į viešbučio Radisson Blu konferencijų centrą.
14.45–15.00 Įžanginis žodis.
15.00–15.30 Kelionė vaisingumo link. Bus apžvelgtos tarptautiniame kongrese Sevilijoje „Naujovės nevaisingumo gydyme 2020 m.“ (UIT 2020) pristatytos tendencijos. Gydytoja akušerė ginekologė, nevaisingumo gydymo specialistė Rasa Dargienė (Vaisingumo centras „Northway“, Klaipėda).
15.30–15.40 Klausimai ir atsakymai.
15.40–16.10 Vyrų nevaisingumas: aplinka, gyvenimo būdas ar genetika? Gydytoja endokrinologė, andrologė prof. Birutė Žilaitienė (Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas, Endokrinologijos klinika, Kaunas).
16.10–16.30 Klausimai ir atsakymai. Diskusija.
16.30–18.00 Vaišės ir diskusijų pratęsimas.
