Pažintinis leidinys „Lietuvos karaimų šventovės – kenesos“ pristato Trakų ir Vilniaus karaimų sakralinio paveldo objektus. Abi kenesos – svarbus karaimų bendruomenės Lietuvoje paveldas, jos yra saugomi Lietuvos architektūros paminklai.
Šiuo metu Lietuvoje tik Trakų ir Vilniaus kenesos yra išlikusios: Panevėžyje stovėjusi buvo nugriauta 1970 metais (jos vietą dabar žymi tik paminklinis akmuo), dar anksčiau jų būta ir Biržuose bei Naujamiestyje.
Leidinys išleistas penkiomis kalbomis (lietuvių, anglų, lenkų, vokiečių ir rusų). Jį sudaro tekstai ir istorinės bei dabartinės šių pastatų bei reikšmingus karaimų bendruomenės įvykius liudijančios nuotraukos. Leidinio autorė – dr. Halina Kobeckaitė.
Leidinyje aprašoma abiejų kenesų statybos istorija, su ja susiję ir ją sąlygoję karaimų bendruomenės Lietuvoje gyvenimo įvykiai, taip pat pastatų istoriniai paminėjimo faktai, restauravimo detalės, trumpai pristatoma karaimų tautos istorija. Nemažai dėmesio skiriama pastatų vidaus interjerui, aprašomos architektūrinės jų ypatybės, stiliaus funkcionalumas, detalių ryšys su religija.
Šiuo metu abi kenesos yra veikiančios, jose vyksta pamaldos. Vakarų Europoje tai yra vienintelės veikiančios karaimų kenesos, ir tai ypatinga Lietuvos nekilnojamo kultūros paveldo dalis.
Leidinį iš dalies parėmė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
![Diržo krepšys. XIV a. pab. – XV a. pr. Oda. Matmenys: aukštis apie 18,5 cm, plotis apie 20,5 cm, storis apie 2,5 cm. Blaževičius P. [ir kt.], Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinio priestato archeologinių tyrimų 2003, 2006–2007 m. ataskaita, radinio inv. Nr. O1](https://alkas.lt/wp-content/uploads/2025/09/gal_9914_55907m-120x86.jpg)
