Kapinėse – gyva krašto istorija

Kapinės kviečia pažinti krašto kultūrą, čia gyvenusias ir kūrusias asmenybes, taip pat ir mažosios architektūros tradicijas, kurios atsispindi antkapiniuose paminkluose. Kapinės yra vieta, kur susipažįstama ne tik su to krašto, bet ir šalies istorija, nes ir Klaipėdos rajone yra palaidota nemažai čia gimusių ir gyvenusių Lietuvai svarbių asmenybių arba žmonių, gyvenusių mūsų krašte tik kurį laiką, bet palikusių ryškų pėdsaką mūsų krašto dvasinėse trajektorijose.

Lėšos – per seniūnijas

Savivaldybė skiria lėšų tiek veikiančių, tiek neveikiančių kapinių tvarkymui.

Veikiančių kapinių tvarkymui pernai skirta daugiau kaip 26 tūkst. eurų, šiemet 12,5 tūkst. eurų (2020 metais Senųjų kapinių tvarkymo darbų programos įgyvendinimui numatoma skirti 14 tūkst. eurų). Šios lėšas, kurios paskirstytos visoms seniūnijoms, yra skirtos bendras kapinių erdves prižiūrinčių seniūnijų darbuotojų atlyginimams ir einamiesiems darbams.

Klaipėdos rajono senųjų kapinių tvarkymo darbų 2019 metų programai skirta 13,2 tūkst. eurų, kurie taip pat paskirstyti seniūnijų neveikiančioms kapinėms,  ̶  daugiausia kapinių tvorų remontui ir kryžių atkūrimui.

Kapinių sąrašai – ir internete

Klaipėdos rajono savivaldybės internetiniame puslapyje skelbiamas žydų senųjų kapinių ir žydų žudynių vietų sąrašas. Pasak mero pavaduotojos Violetos Riaukienės, lygiai taip pat dar šiais metais reiktų paskelbti Lietuvos partizanų kapų ir jų žuvimo vietų sąrašą,  ̶  tam, kad kiekvienas, norintis aplankyti, sutvarkyti ir pagerbti atmintinų dienų ir švenčių proga partizanų kapus ir žuvimo vietas, galėtų tai padaryti. Už seniūnijoms skirtas lėšas patvarkomos ir partizanų žuvimo ir palaidojimų vietos, kurių nemažai visame rajone. Pasak Priekulės laisvės kovų ir tremties muziejaus vadovės Sabinos Vinciūnienės, partizanų kapus, žuvimo ir užkasimo vietas daugiausia lanko ir aptvarko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai, artimieji ir Šaulių sąjungos nariai. Į kapines nepriklausomybės laikotarpiu perlaidota dalis žuvusių partizanų: 3 partizanai ilsisi Endriejavo senosiose kapinėse,  Atminimo ženklais paženklinta partizanų užkasimo vieta Gargždų parke, 8 partizanų kūnai perlaidoti palaikai ilsisi Laugalių kapinėse, paženklinta partizanų užkasimo vieta Priekulės laisvės kovų ir tremties muziejaus teritorijoje, šešių partizanų kūnai perlaidoti Veiviržėnų seniūnijos kapinėse, nemažai atminimo ženklų partizanams Veiviržėnų miestelyje ir visoje seniūnijos teritorijoje, po vieną kitą atminimo ženklą yra ir kitų seniūnijų teritorijose, taip pat ir kitų savivaldybių – Rietavo ir Šilutės rajono – teritorijose. 

Spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena, tačiau Sovietų (Raudonosios) armijos aukų (civilių gyventojų vokiečių ir lietuvininkų, nespėjusių pasitraukti į Vokietiją arba sąmoningai pasilikusių savame krašte ir nukankintų bei nužudytų) paženklintų palaidojimų vietų rajone neturime. Pasak Dovilų etninės kultūros centro darbuotojo Helmuto Lotužio, Klaipėdos rajono Mažosios Lietuvos pusėje yra nemažai tokių Sovietų armijos aukų palaidojimų, nors vieną kitą kapinėse ar ir ne kapinėse užkasto žmogaus vietą jis pats ar kas nors kitas iš senųjų gyventojų yra prižiūrėjęs. Dar yra likusių gyvų liudininkų, kurie prisimena tuos skaudžius Klaipėdos krašto gyventojams įvykius. 

Klaipėdos krašto liuteronų kapines daug metų su kitais Klaipėdos universiteto mokslininkais tyrinėja istorikė agluonėniškė Silva Pocytė, daug kapaviečių pažįsta ir netgi atvykusiems seniesiems šio krašto gyventojams padeda atrasti artimųjų amžinojo poilsio vietas Helmutas Lotužis, tačiau iki šiol neturime tokio virtualaus kapinių žemėlapio, kuris padėtų atrasti ne tik savo mirusių artimųjų, bet ir krašto šviesuolių kapus.

Suskaitmenintos kapinės Klaipėdos rajone  ̶  Laugalių (cemety.lt). Čia kiekvienas gali susirasti savo artimojo, palaidoto šiose kapinėse, virtualų kapą.

Kapinėms reikia ne vien lėšų

„Jei mūsų krašto Mažosios Lietuvos pusės kapinės yra nemažai tyrinėtos, tai Žemaitijos pusėje dar daug baltų dėmių,  ̶  aiškino Gargždų krašto muziejaus darbuotojas Marius Mockus. – planuojame suskaitmeninti senąsias Gargždų kapines, tačiau kad tai galėtume padaryti sparčiau, trūksta ir žmogiškųjų resursų, todėl mums labai praverstų savanoriai. Galbūt ši veikla sudomintų ir moksleivius, nes žymių asmenybių, palaidotų mūsų rajone, kapai paskatina daugiau pažinti jų biografijas, nuopelnus mūsų kraštui.“ 

Savivaldybė ne tik skiria lėšų einamiesiems kapinių tvarkymo darbams ir pagal galimybes – žymių žmonių antkapių atkūrimui ir restauravimui, bet ir rūpinasi, kad senosios kapinės, kiek įmanoma, išlaikytų autentiškumą. Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos pateiktas objektų, dėl kurių ateinančiais metais turėtų būti rengiama apskaitos dokumentacija, poreikis ir prašoma į 2020 m. apskaitos dokumentacijos rengimo planą įtraukti numatytus kultūros paveldo objektus.  Tarp jų – ir Vanagų kaimo kapinės, kurios yra vienos iš geriausiai išlikusių kapinių Agluonėnų seniūnijoje. Kadangi kapinės turi veikiančių kapinių statusą, kyla grėsmė senų antkapinių paminklų (kaltinių ir lietinių metalinių kryžių, medinių kryžių, ornamentuotų geležinių tvorelių, antkapinių plokščių bei medinių krikštų) išnykimui, statant naujus. Šios kapinės reikšmingos tuo, kad jose palaidoti žymūs Mažosios Lietuvos žmonės – kunigai Kristupas Lokys, Emilis Bleiweisas, Ernstas Roga, Jurgis Sprogys su žmona, visuomenininkas Jurgis Arnašius, rašytojos Ievos Simonaitytės giminaičiai. Taigi, bendromis valstybės (Kultūros paveldo departamento) ir Savivaldybės pastangomis siekiama, kad ne tik atskiri kapai senosiose kapinėse, bet ir kapinių visuma liktų kuo mažiau pakitusi.

Kviečiame atrasti krašto istoriją

„Iš seniūnijų ar netgi atskirų žmonių kilusios iniciatyvos prisiminti, atnaujinti, iš naujo pagerbti primiršto žymaus žmogaus kapavietę kartais gali paskatinti imtis ir tolesnių gražių iniciatyvų,  ̶  netrukus po žymaus visuomenės veikėjo Jono Birškaus kapo atnaujinimo atsirado žmonės, kurie nusipirko bebaigiančią  sugriūti jo sodybą ir autentiškai atstatė – tai puikus pavyzdys, kaip naujam gyvenimui galima prikelti mūsų paveldą“,  ̶  sakė mero pavaduotoja Violeta Riaukienė. – Dėkojame ir bendruomenėms, kurios prisideda prie kapinių tvarkymo ir norėtume paraginti dar aktyviau prisidėti, – kapinių tvarkymui reikalingų lėšų bendruomenės gali gauti iš Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo programos“.

Šiemet iš Savivaldybės lėšų (1500 eurų) Gargždų krašto muziejaus rūpesčiu restauruotas žymaus liuteronų kunigo ir keliautojo, misionieriaus Kristupo Lokio kapas Vanagų evangelikų liuteronų kapinėse. Prieš porą metų dėmesio sulaukė laivadirbio Jono Gižo kapas Drevernos kapinėse.

„Kiekvienos kapinės turi savo įdomybių ir paslapčių. Štai Gargždų senosiose kapinėse palaidoti Lietuvos partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto tėvai, o šiaurės vakarų dalyje ilsisi ir niekaip nepaženklinti baronų Renių giminės palaikai, perlaidoti čia po karo suniokojus jų koplyčią prie Gargždų bažnyčios, Veiviržėnų kapininėse palaidoti ne tik partizanai, bet ir keletas kunigų, iš kurių  Adomas Razmus – A. Smenotos klasės draugas Palangoje, pastatęs 1939 m. Veiviržėnų kleboniją, o Ignacijus Butkevičius greičiausiai krikštijo Nepriklausomybės Akto signatarą Jurgį Šaulį.

Etnografinėse Kisinių kapinėse – ne vien 1831 m. sukilimo vienas iš vadų Jonas Gelgaudas ar Lietuvos periodinės spaudos pradininkas Johanas Ferdinandas Kelchis, bet ir pirmojo Klaipėdos krašto lakūno Jono Mačkaus šeima, baptistų pastoriaus ir giesmyno sudarytojo Jono ir jo žmonos vertėjos ir poetės Marijos Inkinų kapavietė, Lankupių kapinėse – ne tik Ievos Simonaitytės giminaičiai, bet ir, spėjama – Vydūno tėvai“ – kviečiu visus, ypač mokinius kartu su istorijos mokytojais, mūsų krašto šviesuolių kapus aplankyti, uždegti žvakelę ir ant užmiršto kapo,  ̶  nes visi mūsų mirusieji tebėra gyva mūsų audringos istorijos dalis“,   ̶  kvietė mero pavaduotoja Violeta Riaukienė.