Klaipėdoje atidaroma paroda „Senosios keramikos pėdomis – V“

Rugsėjo 27 d., 17.00 val., Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro dirbtuvėse (Meno kiemas, Daržų g. 10), atidaroma paroda „Senosios keramikos pėdomis – V“.

Parodoje eksponuojamos Mažosios Lietuvos teritorijoje – Nidoje, Kaliningrado srityje, bei Šventosios gyvenvietėje rastų akmens amžiaus keramikos dirbinių replikos – rekonstrukcijos. Atskirą grupę sudaro bronzos bei geležies amžių Prūsų keramikos rekonstrukcijos. Eksponuojamos replikos padarytos VšĮ „Vilniaus puodžių cecho“ rengiamų vasaros „Archajinių amatų stovyklų“ metu.

Parodoje „Senosios keramikos pėdomis – V“ klaipėdiečiai ir miesto svečiai turės retą progą pamatyti senosios keramikos rekonstrukcijas, kurias meistrai pagamino atkurdami akmens amžiaus, bronzos, bei geležies amžių technologijas VšĮ „Vilniaus puodžių cecho“ iniciatyva prieš dvidešimt metų pradėtų „Archajinių amatų stovyklų“ metu. Šioms stovykloms vadovavo keramikos meistrai Elena Aleksejeva, Laura Sodeikaitė ir Dainius Strazdas, konsultavo archeologė Sigutė Mikšaitė.

Narvos kultūra tris tūkstantmečius – visą neolito ir senojo bronzos amžiaus pradžios laikotarpį (4800/3500-1800/1600m. pr. Kr.) – buvo pagrindinė Rytų Baltijos regiono kultūra. Su ja siejamas pirmosios keramikos pasirodymas dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Narvos kultūros indai iš kitų kultūrų dirbinių išsiskiria savo įspūdingomis formomis. Tai – dideli smailiadugniai puodai ir smulkūs pailgieji dubenėliai – lempelės. Analizuojant originalią medžiagą matyti, kad indai išskirtinai lengvi, porėti. Indo paviršius yra šviesus, o šukės vidus lūžyje – tamsus. Taip yra dėl nepilnai sudegusių organinių priemaišų, kurios yra vienas būdingiausių Narvos kultūros požymių.

Nedidelės, tačiau ryškios ir savitos Pamarių kultūros, susiformavusios vėlyvajame neolite (3100/2900-1800/1600 m. pr. Kr.), gyvavimo laikotarpiu keramikos formavimo masė buvo artima žvirgždinei mūsų kaimo keramikai. Molio masėje yra tiktai mineralinių priemaišų: dailesnių ornamentuotų puodų – smėlio arba labai smulkiai grūsto granito, didžiųjų „ūkinių“ indų – gana stambaus granito. Pamarių kultūros keramika žavi formų gausa ir įvairove – tai įvairios amforos, taurės, plačiaangės puodynės, apskriti dubenys, pailgi dubenėliai ir mažieji puodukai.

Prūsų keramika pasižymi nepaprastu kruopštumu, ypatingai aukštu technologiniu lygiu. Ji formuojama iš grūstu granitu liesinto molio. Dalis indų gausiai dekoruoti, kai kurių paviršius prieš degimą nugludintas, žvilga.

Parodos autoriai, – Elena Aleksejeva, Laura Sodeikaitė, Jurgita Radžiūnaitė, Kristina Motuzienė-Matuzevičienė, Dainius Strazdas, Eglė Maskoliūnaitė, Polina Dudnikova, Onutė Volungevičiūtė.

Po parodos atidarymo „Vilniaus puodžių cecho“ meistrai pakvies kartu lipdyti ir dekoruoti akmens amžiaus Pamarių kultūros indelius virvelinės keramikos būdu. Užsiėmimas bus kartojamas rugsėjo 28 d. šeštadienį 10 val. Būtina registracija tel. (8 46) 310022

Paroda „Senosios keramikos pėdomis – V“ – vienas iš Lietuvos kultūros tarybos remiamo projekto „Mažosios Lietuvos amatystė“ renginių. Ekspozicija Etnokultūros centre veiks iki 2019 metų pabaigos.