
Seniausias profesionalus Lietuvos teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras, pradeda savo 100-uosius darbo metus ir siūlo juos švęsti apmąstant teatro savastį, istoriją ir dabartį. Į šios teatrinės savianalizės užkulisius pirmasis žiūrovus pakvies režisierius Gintaras Varnas, pristatydamas spektaklį „Sombras“, kurio premjera vyks rugsėjo 6, 7, 8 dienomis.
Premjera „Sombras“ (liet. šešėliai) – siurrealistinis koliažas, kuriame režisierius jungia XX a. modernistų Federiko Garsijo Lorko (Federico García Lorca) nebaigtas pjeses bei poeziją, Luidžio Pirandelo (Luigi Pirandello) pjesę „Šeši personažai ieško autoriaus“, Antonio Artaudo (Antoine Artaud) ir Salvadoro Dali (Salvador Dali) tekstus.
Dramaturgas ir poetas Federikas Garsijas Lorkas teigė: „Tikras teatras – tai skliautinis cirkas, kur įeina ir išeina vėjas, mėnuo ir būtybės, nerasdamos vietos, kur galėtų pailsėti.“ G. Varnas, gyvendamas šia Lorko teatro vizija, į sceną sugrąžina savos teatrinės kūrybos citatas. Režisierius kviečia atsiminti ir persvarstyti šiandienos teatrą, klausdamas, ar jis yra tiesos ar melo erdvė? „Spektaklis gimė iš mano gana niūrių minčių apie teatro ateitį, kai nebetiki, nebevaikštai į spektaklius, nebejauti teatro magijos. Nežinau, ar spektaklis įrodys, kad teatras yra ta vieta, kur sakoma tiesa. Tai paaiškės tik premjeros dienomis“, – svarsto spektaklio režisierius ir dramaturgas G. Varnas.
Spektaklis kuriamas kartu su „Utopia“ teatru. Spektaklio scenografijos dailininkė – Julija Skuratova. „Sombras“ atgyja jos kurtos lėlės iš Klaudijaus Monteverdžio (Claudio Monteverdi) madrigalinės operos (rež. G. Varnas). Kostiumus spektakliui kuria dailininkas Juozas Valenta. Muzikinis spektaklio apipavidalinimas konstruojamas iš ankstesnių G. Varno spektaklių muzikos – Onutės Narbutaitės, Vidmanto Bartulio, Giedriaus Puskunigio, Klaudijaus Monteverdžio kūrinių, taip pat sefardų (žydų, gyvenusių Ispanijoje iki XV a.) melodijų.
Spektaklyje vaidina gausi teatro aktorių trupė: Dainius Svobonas, Vytautas Anužis, Jovita Jankelaitytė, Vilija Grigaitytė, Gytis Laskovas, Vaidas Maršalka, Saulius Čiučelis, Jūratė Onaitytė, Matas Sigliukas, Sigitas Šidlauskas, Liubomiras Laucevičius, Albinas Budnikas, Ričardas Vitkaitis, Audronė Paškonytė, Dovydas Pabarčius, Pijus Narijauskas, Daiva Rudokaitė, Andrius Alešiūnas, Gintautas Bejeris, Inga Mikutavičiūtė, Martyna Gedvilaitė, Aistė Zabotkaitė, Milė Šablauskaitė, Eglė Grigaliūnaitė, Liucija Rukšnaitytė, Robertas Petraitis, Mantas Pauliukonis. Premjera – Didžiojoje scenoje rugsėjo 6, 7, 8 d.
Jaunųjų režisierių žodis
Iki naujųjų metų pasirodys dar dvi premjeros, kurias kurs jaunosios kartos režisieriai. Pirmoji – vizualus Povilo Makausko spektaklis vaikams ir jaunimui „Mano Fėjų Herbariumas“ pagal prancūzo autoriaus Sebastiano Perezo (Sébastien Perez) ir Bendžamino Lakombio (Benjamin Lacombe) knygą „The Fairy Herbarium“. Joje pasakojama apie botaniko atliekamą nemirtingumo eleksyro paiešką, atskleidžiančią fantastinį augalų ir juose gyvenančių fėjų pasaulį. Povilas Makauskas ieškos ir papildomų prasmių: „Jaunosios kartos santykis su gamta ir jos ekologinis sąmoningumas šiandien yra labai svarbi tema. Todėl noriu paklausti, ar teatras tikrai yra tik žmogiškosios dramos vieta?“ Kūrybinė stovyklavietė su laikina gamtos laboratorija įsikurs Didžiojoje scenoje ir veiklą pradės gruodžio 6, 7, 8 d.
Dar tą patį gruodį laukiamas režisierės Kamilės Gudmonaitės spektaklis „Panika“ pagal suomių dramaturgo Miko Mylijaho (Mika Myllyaho) pjesę. Tai intelektuali ir aštri komedija apie tris draugus, kurie stengiasi „susitvarkyti savo gyvenimus“. Pasitelkę rytų praktikas ir psichoterapiją, jie leidžiasi į absurdišką, komišką ir rimtą savęs pažinimo kelionę, kuri atskleidžia vyriškumo, kaip socialinio antspaudo, problematiką. Su kokiais iššūkiais šiandien susiduria vyrai, ko iš jų tikisi visuomenė ir šeima? Kokius reikalavimus jiems kelia šis laikmetis? Režisierė Kamilė Gudmonaitė, savo darbuose laužanti visuomenės primetamus „normalumo“ stereotipus, žada ne tik lengvą absurdišką komediją, bet ir atkreips dėmesį į aktualias socialinio gyvenimo įtampas. Premjera – gruodžio 18, 19, 20 d. Rūtos salėje.
2020 m. pradžioje į teatrą atvyks garsus Slovėnijos teatro jaunosios kartos režisierius Jaša Kocelis, kuris kurs spektaklį. „Elektra: laukimas“ pagal antikines dramas. Premjera numatyta kovo pabaigoje. Jaunas menininkas, kuriam paklūsta dramos, operos žanrai, šį kartą priima naują profesinį iššūkį – aktualizuoti sudėtingus archetipinius antikos tekstus, analizuojant laukimo temą.
Balandžio mėnesį laukiama birželį vykusios konkurso „IDėja“ finalinio darbo realizacija, kurio imsis sėkmingai savo režisūrinį braižą demonstruojanti režisierė Uršulė Bartoševičiūtė.
Užsienio trupės ir dar daugiau edukacinių programų
Spalio mėnesį atvyks svečiai iš Kutaisio (Sakartvelas) LKado Meskišvilio (Lado Meskhishvili) valstybinio dramos teatro, kurie parodys du spektaklius – „Dupletas“ pagal V. Havelo ir H. Pinterio kūrybą ir Zelerio (F. Zeller) komediją „Tiesa“. Spalio pabaigoje teatras įsijungs į KEKS 2022 organizuojamą istorijų renginį, pakviesdamas dramatinių pietų ekskursijos forma, taip pat į vėlyvą ekskursiją po teatro užkulisius. Daugiau informacijos apie šiuos renginius bus pateikta Nacionalinio Kauno dramos teatro informaciniuose kanaluose.
Lapkričio pradžioje žiūrovus džiugins Karališkasis Rusijos baletas ir legendinis „Gulbių ežeras“. Jų pasirodymas vyks Didžiojoje scenoje.
Kovo mėnesį bus rengiamas jau dešimtasis tarptautinis edukacinis renginys „Nerk į teatrą“, kurio šiemetė vizija neapsiribos edukacinių užsiėmimų, pristatančių scenos menų profesijas ir veiklas gausa, bet ir kvies diskutuoti ekologijos bei vartotojiškumo temomis. Renginio dalyvių lauks inovatyvūs Europos kūrėjų spektakliai.
Trupę papildė tryliktukas
Neeilinė šio sezono naujiena – nauji aktorių veidai – rugpjūčio paskutinėmis dienomis teatro trupę papildė Algirdo Latėno ir Vido Bareikio auklėtiniai – net 13 narių. Aistė Zabotkaitė, Andrius Alešiūnas, Ieva Stašelytė, Kamilė Lebedytė, Marius Karolis Gotbergas, Saulė Sakalauskaitė, Jurgita Maskoliūnaitė, Mantas Bendžius, Roberta Sirgedaitė, Deividas Breivė, Greta Šepliakovaitė, Motiejus Ivanauskas, Povilas Jatkevičius – šiuos vardus ir pavardes bus galima pamatyti premjerų plakatuose.
Jaunieji aktoriai visada jautė ryšį su Nacionaliniu Kauno dramos teatru – jie kartu su kurso vadovu Vidu Bareikiu dalyvavo „Nerk į teatrą“ kūrybinėse dirbtuvėse, stebėjo spektaklius, o su Didžiąja scena susipažino per „Auksinių scenos kryžių“ renginį. Aistę Zabotkaitę ir Andrių Alešiūną jau netrukus bus galima pamatyti režisieriaus G. Varno premjeroje „Sombras“. Žadama baigiamuosius studentų darbus artimiausiu metu įtraukti į teatro repertuarą, rodyti skirtingose Lietuvos miestuose. „Nuotaikos geros ir smagios. Aš, kaip ir daugelis mano draugų, džiaugiamės įgiję tokį pagrindą kūrybai ir perspektyvas. Mūsų kursas ir buvo surinktas teatrui, Vilniaus Jaunimo teatrui, tačiau įvykus tam tikriems niuansams, viskas pasikeitė. Kauno teatras mums suteikė tokią dovaną, tad kurso misija išlaikyta iki pat finišo“, – sako aktorius Deividas Breivė.
„Mūsų teatras atjaunėja. Tikiu, kad viso kurso įsiliejimas padės šiems jauniems kūrėjams išsaugoti kūrybinį braižą ir užpildyti savo puslapį ilgoje ir garbingoje teatro istorijoje. Skirtingais istorijos etapais – tarpukario, sovietmečio tyliosios rezistencijos ir atkurtos nepriklausomybės – šis teatras formavo ir puoselėjo vertybes, skleidė laikmetį lenkiančias idėjas. Tai mus, šios dienos kūrėjus, įpareigoja, ir kartu skatina permąstyti savo vaidmenį laike. Linkiu, kad ir teatro žiūrovai šimtajame sezone rastų giluminės patirties teikiančių momentų“, – sako teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas.
Sveikinu su Nacionalinio Kauno dramos teatro 100-osiomis gyvavimo metinėmis.Vis dėlto apmaudu,kad net iškilių metinių proga ir Kauno dramos teatras nusigręžė nuo lietuviškų teatro kūrinių,- viskas užsienietiška. Tad,kas nutiko iš viso Lietuvos teatrų ir operų kultūros sklaidai,kur neliko vietos lietuviškai tautinei kūrybai?