
Praėjusių metų gegužės 25 d. visose Europos Sąjungos valstybėse įsigaliojęs vadinamasis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) reglamentas, privertė ir asmens duomenų apsaugą pertvarkyti ir Lietuvoje. Kokią įtaką ši pertvarka turėjo visuomenės gyvenime?
„Žengtas didelis žingsnis į priekį, siekiant geriau apsaugoti žmonių teises ir asmens duomenis“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – „Jau pastebima, kad visuomenė tampa sąmoningesnė, yra informuota apie savo teises bei galimas rizikas, susijusias su jų asmens duomenų tvarkymu. Įvairios institucijos, verslas turėjo peržvelgti savo veiklos prioritetus, ir savo viduje formuoti asmens duomenų tvarkymo kultūrą“.
Ministro teigimu, įgyvendinus pertvarką, daug griežčiau saugomi asmens duomenys, sustiprintos jo teisės pačiam spręsti, kiek jam reikia viešumo. „Žmogus ne tik dažniau gali naudotis tokia teise, kaip žinoti, susipažinti, nesutikti, ištaisyti, sunaikinti ar sustabdyti asmens duomenų tvarkymą, tačiau jis turi teisę apriboti duomenų tvarkymą ir net teisę būti pamirštam. Pavyzdžiui, galima prašyti įmonės ištrinti asmens duomenis, kai tie duomenys nebereikalingi arba naudojami neteisėtai, atšaukti anksčiau duotus sutikimus dėl asmens duomenų tvarkymo“.
Pasak teisingumo ministro, daug teigiamų pokyčių įvyko sveikatos priežiūros įstaigose, kurios tvarko ypač jautrią asmenų informaciją, neretai keliančią ir duomenų, ir privatumo apsaugos iššūkių.
„Naujos duomenų tvarkymo taisyklės ypač turėtų būti svarbios jaunimui, mėgstančiam dalytis asmeniniais duomenimis socialiniuose tinkluose“, – pabrėžia teisingumo ministras E. Jankevičius. – „Dabar leidžiama ištrinti asmens duomenis, kuriuos pateikėte, būdamas vaikas. Ši teisė, dar vadinama teise būti pamirštam, taikoma ir internetinėje erdvėje. Tam tikromis aplinkybėmis galima reikalauti, kad įmonės, kurios pateikė jūsų asmens duomenis internete, juos ištrintų“.
Keistis, ugdyti didesnę pagarbą žmogaus teisėms į privatumą ir duomenų apsaugą padeda ir BDAR įtvirtinta nauja pareigybė – duomenų apsaugos pareigūnas. Juos privalo paskirti visos valdžios institucijos, įstaigos ir tokios įmonės, kurių pagrindinė veikla – dideliu mastu sistemingai stebėti asmenis arba dideliu mastu tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis. Šias funkcijas Lietuvoje atlieka beveik 1900 darbuotojų, iš jų daugiau kaip pusė viešajame sektoriuje.
Anksčiau ES erdvėje veiklą vykdančios įmonės turėjo laikytis 28 valstybių skirtingų duomenų įstatymų. Įgyvendinus pertvarką, panaikinta įmonių prievolė apie tvarkomus duomenis pranešti kitoms nacionalinėms duomenų apsaugos institucijoms, o tai per metus kainuodavo apie 130 mln. eurų. Kadangi dabar įmonėms reikia laikytis tik vieno įstatymo, ES šalių verslas per metus gali sutaupyti dar 2,3 mlrd. eurų.
pagal ES reikalavimus…nauja ES direktyva…ES teismas nusprendė… atsižvelgiant į Briuselio pasiūlymą…
Ypač smagu, kad VISI pacientai nukentėjo dėl to, kad kažkoks i-chuliganas išdavė grožio salono klientės grožio paslaptis. Staiga visų asm.kortelės tapo valstybine paslaptimi net jiems patiems. Kažkodėl ne pacientas sprendžia, ar jis nori slėpti savo asm. kortelę (pažymėdamas tai savo i-paskyroje), ar jis leidžia medikui peržiūrėti įrašus joje, o ministras.
Kadangi žmogui tenka vienu metu būti 3-4 gydymo įstaigos pacientu, ir kiekviena naudoja atskirą pacientų registracijos programą, pacientas tampa paštininku – prieš kiekvieną vizitą pas gydytoją ar prieš kiekvieną tyrimą jam tenka visus apvažiuoti, pasiimti (išpirkti) ten esamus dokumentus apie savo sveikatą, tada vežti juos šeimos, ar kitam jį siuntusiam gydytojui. Nes niekas iš tų, kas jį gydo, negali prisijungti prie paciento duomenų, esančių kitoje įstaigoje. Net jo šeimos gydytojas negali prisijungti prie jo duomenų med. įstaigoje, į kurią siuntė savo pacientą. Bent birželį dar taip buvo.
———-
Na, o visur kitur – kaip visada, valdininkija pasinaudojo proga tai savo naudai, dar gilesniam įsislaptinimui panaudoti.