Europos duomenų apsaugos diena paskelbta sausio 28-oji. Ši diena įtvirtinta Europos Tarybos iniciatyva, siekiant plėsti Europos piliečių žinias apie asmens duomenų apsaugos problemas, taip pat informuoti piliečius apie jų teises bei atsakomybę. Europos valstybės šią dieną organizuoja įvairius renginius, kad kuo daugiau Europos gyventojų sužinotų apie savo teises asmens duomenų apsaugos srityje ir perduotų šias žinias kitiems. Asmens duomenų apsauga priskirtina prie modernių teisių, būdingų išsivysčiusioms šalims. Tai yra viena iš svarbiausių žmogaus į teisės į privatų gyvenimą sričių.
Žmogaus teisių komitetas, siekdamas laiku užkirsti kelią asmens duomenų pažeidimams, atidžiai reaguoja į gyventojų skundus dėl galimai pažeidžiamų asmens duomenų naudojantis informacinėmis technologijomis bei nuolat bendradarbiauja su Valstybine asmens duomenų inspekcija sprendžiant būtinų įstatymų priėmimo ir visuomenės informavimo klausimus.
Sričių, reikalaujančių nuolatinio dėmesio užtikrinant asmens duomenų asmens duomenų apsaugą elektroninėje erdvėje, šiandien jau yra labai daug: elektroninė prekyba, rinkodaros tyrimai, mokesčių deklaravimas, su darbo paieškomis susijusios paslaugos, su mokymusi susijusios paslaugos, su sveikatos paslaugomis susijusios informacijos kaupimas ir tvarkymas, draudimas, su sandoriais susijusios registrų paslaugos, įvairių pažymų užsakymas internetu, socialiniai tinklapiai, finansinės paslaugos, kreditų teikimas, skolų išieškojimas, vaizdo stebėjimo kameros, vaizdų fotografavimas ir viešinimas internetiniuose žemėlapiuose ir kt.
Lietuvoje pagrindinis asmens duomenų apsaugą reglamentuojantis teisės aktas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas buvo priimtas 1996 metais. Vėliau Įstatymas keistas ir tobulintas atsižvelgiant į ES teisę bei besivystančių informacinių technologijų diktuojamas naujoves.
Kaip rodo Eurobarometro apžvalga, asmens duomenų apsauga yra labai svarbi ES gyventojams: 7 iš 10 teigia, kad jų sutikimas būtinas visais atvejais prieš renkant duomenis ir yra susirūpinę, jog asmens duomenys naudojami kitais nei rinkimo metu nurodytais tikslais.
Lietuvos vartotojų instituto užsakymu 2014 m. atliktas reprezentatyvus tyrimas atskleidė, kad didesnė dalis apklaustųjų asmens duomenimis mano esant vardą, pavardę, asmens kodą, atsiskaitomosios sąskaitos numerį, tuo tarpu mažesnė dalis – IP adresą ( 17 proc.) , el. pašto adresą ( 24 proc.), telefono numerį (30 proc.).
2014 metų pabaigoje Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) užsakymu atlikta apklausa parodė, kad tik pusė mūsų šalies gyventojų žino apie jų teises asmens duomenų apsaugos srityje. Anot apklausos, aštuoniems iš dešimties lietuvių asmens duomenų tvarkymas yra svarbus, o labiausiai rūpi, kokie asmens duomenys, kieno ir kokiais būdais tvarkomi ir saugomi.
Lietuvos vartotojų instituto užsakymu 2014 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad didesnė dalis apklaustųjų asmens duomenimis mano esant vardą, pavardę, asmens kodą, atsiskaitomosios sąskaitos numerį, tuo tarpu mažesnė dalis – IP adresą ( 17 proc.) , el. pašto adresą ( 24 proc.), telefono numerį (30 proc.).
2014 metų pabaigoje Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad tik pusė mūsų šalies gyventojų žino apie jų teises asmens duomenų apsaugos srityje. Anot apklausos, aštuoniems iš dešimties lietuvių asmens duomenų tvarkymas yra svarbus, o labiausiai rūpi, kokie asmens duomenys, kieno ir kokiais būdais tvarkomi ir saugomi.
Susiję straipsniai:
- Šiandien Lietuvoje 10 kartą minima pasaulinė Saugesnio interneto diena
- Lietuvos vaikai neturi pakankamai įgūdžių, kaip internete elgtis saugiai
- Gauta daug daugiau pranešimų apie neteisėtą turinį internete
- Prieš VLK tinklapį įvykdyta kibernetinė ataka
- Šviesolaidinis internetas Lietuvoje švenčia gimtadienį
- Kaip padėti vaikui išvengti grėsmių internete: psichologo patarimai tėvams (video)
- Lietuvos vaikai kuria Garbingo elgesio internete kodeksą
- RRT gavo 733 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete
- Ką daryti, kai „Facebook“ draugai tampa priešais?
