„Biržų duonos“ kepykla pirmoji Lietuvoje pristato begliutenį cechą

Rugpjūčio 20 d., veikti pradės naujasis „Biržų duonos“ kepyklos begliutenis cechas. Tądien kepyklos gaminių asortimentą papildys pirmieji begliuteniai gaminiai.

Šalies vartotojams puikiai pažįstama „Biržų duonos“ kepykla plečia į sveiką mitybą orientuotą strateginę kryptį ir steigia pirmą Lietuvoje kepyklai priklausantį begliutenį cechą.

„Rinkoje esame žinomi dėl savo inovatyvumo ir plataus gaminių krepšelio, pritaikyto labai skirtingiems vartotojų segmentams. Nuolat stebime, kas vyksta tarptautinėse rinkose ir prognozuojame, kaip greitai tendencijos pasieks Lietuvą. Vieni sprendimai pagrįsti skaičiais, kiti – vidine nuojauta. Šįkart abiejų sintezė paskatino šiam žingsniui“, – pasakoja idėjos sumanytojas ir „Biržų duonos“ vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas.

Statistika rodo, kad pasaulyje nuo 2013 m. begliutenių gaminių rinka išaugo beveik du kartus. Pastebima, kad vartotojai vis dažniau ieško gaminių, kurie savo sudėtyje visiškai neturėtų gliuteno. Tai sergantys celiakija ar kitų alergijų maistui turintys žmonės, bet didelę dalį sudaro ir sąmoningai šių gaminių atsisakantys vartotojai.

Kepyklos atstovai tikina, kad žengiant pirmuosius žingsnius orientuojamasi į žymiai platesnę auditoriją nei tik gliuteno netoleruojančius vartotojus. Vyraujančios tendencijos rodo, kad lietuviai šiuo metu sveikatai teikia daug dėmesio ir dalis vartotojų atsisako gliuteno ar kvietinių miltų.

Gaminių kokybei taikomi itin aukšti kriterijai

A. Kurganovas teigia, kad įmonės komanda prie naujojo projekto dirbo ištisus metus. Procesas užtruko dėl cechui keliamų itin aukštų reikalavimų bei išskirtinio skonio gaminių kūrimo. Technologams buvo nustatytas tikslas sukurti tokius be gliuteno gaminius, kurie savo skoninėmis savybėmis, išvaizda, tekstūra konkuruotų su įprastais gaminiais.

Begliutenių gaminių kokybės kriterijų atitikimas normoms bus nuolat tikrinamas Kauno technologijos universiteto Maisto tyrimų institute. „Pasitikrinome gliuteno kiekį duonose. Labai džiaugiamės, kad galime gaminti gaminius, kurie atitinka „be gliuteno“ kategoriją – juose gliuteno kiekis, remiantis atliktais tyrimais, nesiekia leistinos aukščiausios 20 mg/kg galutiniam vartotojui parduodamo maisto gaminių ribos. Cechą atskyrėme nuo kitų patalpų, kad išvengtume kryžminės taršos ir užtikrintume gaminių saugą“, – pasakoja „Biržų duonos“ kokybės vadybininkė Jolita Bukauskaitė.

Specialistė pabrėžia, kad ateityje žadama atsitiktine tvarka parinktus gaminius tirti ne tik esančius kepykloje, bet jau pasiekusius ir parduotuvių lentynas.

Naujasis įmonės cechas atskirtas nuo kitų įmonės patalpų, jame naudojamas tik šiems gaminiams gaminti skirtas inventorius, o atėję į darbo vietą darbuotojai privalo pasikeisti drabužius, kad būtų išvengta bet kokios išorinės taršos. Šiuo metu ceche dirba trys darbuotojai. Pasiteisinus projektui – planuojama plėtra.

Rugpjūčio 20 d. duris atveriantis naujasis begliutenis cechas startuoja su keliais gaminiais – tamsia duona su sėklomis, avižine duona, keksiukais, sausainiais ir kitais saldžiais kepiniais. Kepykla siekia, kad šie gaminiai būtų skanūs visiems vartotojams – tiek toleruojantiems gliuteną, tiek jo netoleruojantiems.

Pasak technologės Laimos Stapulionienės, gaminant naujus begliutenius gaminius, iš avižų ar kitų miltų gliutenas yra pašalinamas dirbtinai arba tiesiog nenaudojamos gliuteno turinčios žaliavos. Pasirenkamos alternatyvos – gliuteno neturintys javai ir įvairios sėklos.

Novatoriškus sprendimus rinkai pristatanti „Biržų duona“ kiekvienam gaminiui skiria daug dėmesio nuo idėjos sukūrimo iki gaminio atsiradimo parduotuvių lentynose. Savo veiklos metus skaičiuojanti nuo 1953 m., šiandien kepykla patenka tarp 5 didžiausių Lietuvos kepyklų. Puoselėdama senuosius ruginės duonos kepimo papročius, įmonė nepamiršta nuolat ieškoti naujovių ir atsižvelgti į vartotojų pageidavimus. Be kepyklos, UAB „Biržų duona“ taip pat turi 17 firminių parduotuvių, 4 kepinių namus „Sucré“ ir 6 „draugų“ parduotuves, veikiančias franšizės pagrindu.