Susivieniję iškilūs visuomenės atstovai Prezidentą ragina apginti Punios šilą

Per 100 pačių įvairiausių visuomeninių sričių atstovų, tarp kurių gamtos, meno, bei kultūros veikėjai, nacionalinių premijų laureatai, Lietuvą pasaulyje garsinantys kūrėjai, kreipėsi į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu gelbėti Punios šilą – vieną vertingiausių Lietuvos ir Europos miško masyvų – kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai.

Nemuno vingyje plytintis Punios šilas yra iki šiol išlaikęs pirmykščių Lietuvos girių bruožus, čia sutinkamos, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos rūšys, šimtai saugotinų miško buveinių. Siekiant apsaugoti šią unikalią vietą buvo paruoštas projektas, kuriuo planuota išplėsti Punios šilo rezervato teritoriją bei apsaugoti ją nuo ūkinių miško kirtimų bei medžioklės veiklos. Tačiau dabartinis aplinkos ministras K. Mažeika sustabdė minėto projekto įgyvendinimą, savo sprendimą argumentuodamas tuo, jog tuomet visuomenė neva neturėtų galimybės šioje teritorijoje lankytis, grybauti ir uogauti.

Gamtosaugininkai ir kiti aktyvūs visuomenės atstovai netiki šiais ministro motyvais, mat parengti planavimo dokumentai nurodo priešingai – numatyta, jog aplinkiniai gyventojai turėtų neribotas galimybes lankytis, grybauti ir uogauti Punios šile, o visuomenės lankymasis tam tinkamose teritorijose būtų net labiau prieinamas dėl pagerintos infrastruktūros. Prašymą Prezidentui pasirašiusieji įžvelgia iš už sprendimo stabdyti rezervato plėtros projektą kyšančias medžiotojų interesų ausis. Pats ministras K. Mažeika yra medžiotojas bei yra pasisakęs jog Punios šilo komerciniai medžioklės plotai galėtų būti aukciono būdu parduodami privatiems medžiotojams, kas medžioklę greičiausiai suintensyvintų ir padarytų dar mažiau kontroliuojamą. Gamtosaugininkai, kultūros, meno, bei kiti visuomenės atstovai įsitikinę, jog aplinkosauginių įsipareigojimų nesilaikantis aplinkos ministras K. Mažeika nėra tinkamas šioms pareigoms ir prašo Prezidentą į postą paskirti principingai aplinkosaugos interesus ginantį ir dalykinę kompetenciją turintį asmenį.

„Mes nesiekiame diktuoti Vyriausybės kabineto sudėties. Mūsų pagrindinis tikslas – unikaliam Punios šilui suteikti adekvačią apsaugą. Šiuo metu susiklosčiusi situacija, kai atšauktas geras specialistų parengtas sprendimas, užkertantis kelią ūkiniams kirtimams bei medžioklei, ir nepasiūlyta jokia alternatyva, diskredituoja pačią gamtosaugos idėją. Šiandien Lietuvos laukinėje gamtoje praktiškai nėra nė vienos vietos, kur žvėrys būtų netrikdomi medžioklės ir visuomenė galėtų juos tokius pamatyti. Punios šilą būtina apsaugoti be ūkinių kirtimų ir medžioklių“, – sakė vienas iš rašto Prezidentui iniciatorių, gamtosaugos organizacijos Baltijos aplinkos forumas vadovas Žymantas Morkvėnas.

Punios šilą stojo ginti įspūdinga visuomenės veikėjų „kariuomenė“. Vos per vieną parą buvo surinkta apie 100 iškiliausių meno, kultūros ir kitų sričių visuomenės veikėjų parašų. Raštą pasirašė net 8 šalies gamtosaugos organizacijos, taip pat pavieniai gamtininkai, gamtos fotografai. Tarp pasirašiusiųjų ir Nacionalinės premijos laureatai: literatūrologė, teatrologė Irena Vėsaitė, rašytojas Tomas Venclova, režisierius Gintaras Varnas, dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla, aktorius Rolandas Kazlas ir gausybė kitų. Taip pat J. Basanavičiaus premijos laureatai: istorikas, archeologas Vykintas Vaitkevičius mitologas religijotyrininkas Dainius Razauskas. Lietuvos gamtinės vertybės stojo ginti ir įvairūs žinomi muzikantai, tarp kurių Aistė Smilgevičiūtė, Erika Dženings, Jurgis Didžiulis.

„Punios šilas lietuviams turėtų būti toks pat brangus kaip prancūzams Paryžiaus Dievo Motinos (Noterdamo) Katedra. Lietuvių biurokratai yra nė kiek ne geresni, nei sovietiniai biurokratai. Jei norint išsaugoti Punios šilą prireiktų paskirti kitą aplinkos ministrą, tuomet tai ir turi būti padaryta“, – įsitikinęs režisierius G. Varnas.

Kreipimąsi pasirašė ir įvairių mokslo sričių atstovai, gydytojai, literatūrologai, kompozitoriai, bendruomenių atstovai. Sąrašas nuolatos pildosi. Kreipimosi iniciatoriai žada, jog parašai bus renkami ir toliau. Svarbi kiekvieno visuomenės atstovo nuomonė, tad prašymas išsaugoti Punios šilą netrukus turėtų atsirasti ir internetinėje erdvėje, kur pasirašyti galės kiekvienas norintis.