Liepos 23 d. pirmojoje darbo išvykoje Rygoje Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Latvijos valstybės vadovu Egilu Levitu. Prezidentas paragino atnaujinti trišalius prezidentų susitikimus, skirtus aptarti svarbiausius einamuosius politinius, ekonominius, regioninės gynybos ir saugumo klausimus. Susitikime dėmesio skirta ir šalių energetinės nepriklausomybės, strateginiams transporto projektams.
„Istorinės sąsajos, abipusis palaikymas ir bendradarbiavimas paklojo tvirtą Baltijos šalių brolybės pamatą, kurį reikia deramai saugoti ir tvirtinti, ypač kai susiduriame su bendromis grėsmėmis.
Todėl siūlau atnaujinti reguliarius trišalius prezidentų susitikimus, kurie sustiprintų Latvijos, Estijos ir Lietuvos ryšius, sudarytų sąlygas išgryninti bendras pozicijas ir dar efektyviau jas atstovauti Europos Sąjungoje“, – teigė Prezidentas Gitanas Nausėda.
Susitikime valstybių vadovai daug dėmesio skyrė ir regioniniams gynybos klausimams. Lietuvos Prezidentas pasiūlė Latvijai dar glaudžiau bendradarbiauti, siekiant NATO gynybos planų atnaujinimo bei didinant Aljanso sąjungininkų įsitraukimą į Baltijos šalių saugumo užtikrinimą.
Valstybių vadovai patvirtino bendrą poziciją dėl energetinės nepriklausomybės nuo trečiųjų šalių. Sutarta, kad elektros energijos sistemos sinchronizacijos projektas kaip prioritetinis turi būti įgyvendintas laiku. Prezidentas kvietė Latvijos vadovą bendradarbiauti, siekiant sumažinti Astravo atominės elektrinės branduolinę grėsmę bei intervenciją į elektros rinką.
„Energetinė nepriklausomybė yra mūsų valstybės nepriklausomybės dalis, tad jai turime teikti išskirtinį dėmesį. Tačiau tai neatsiejama nuo išorinių grėsmių, ypač rytinėje kaimynystėje. Kartu su Latvijos Prezidentu vienodai vertiname šiuos iššūkius“, – pridūrė valstybės vadovas.
Susitikime su Latvijos premjeru Krišjaniu Kariniu aptarti strateginės transporto infrastruktūros projektai – „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ bei darbų baigimo terminai. Paminėtas ir Rengės geležinkelio ruožo atstatymas, kaip svarbus dvišalį ekonominį ir prekybinį bendradarbiavimą skatinantis veiksnys.
„Mūsų šalių prekybinis ir ekonominis bendradarbiavimas turi neatskleisto potencialo, tad yra erdvės jį didinti ir plėsti. Vienas tokių pavyzdžių – šalių tarpusavio investicijų skatinimas“, – teigė Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis su Latvijos valstybės vadovu aptarė aktualiausius Europos Sąjungos klausimus – klimato kaitos problematiką, daugiametę finansinę perspektyvą, „Brexit“ įtaką ES narių ekonominei plėtrai.
Vizito metu Prezidentas susitiko ir su Latvijos parlamento pirmininke Inara Mūrniece, su kuria aptarė regioninį Baltijos šalių bendradarbiavimą ir kultūrinę draugystę.
Paskutinį sykį Lietuvos valstybės vadovas valstybinio vizito į Latviją vyko 2012 m. birželio 12-13 dienomis.
Latvijos judas, Lietuvos čigonas…kaži ar estai sutiks ?