Pastaruoju metu prof. Aurelijaus Verygos vadovaujamos Sveikatos apsaugos ministerijos daromi kiekybiniai pokyčiai (mažinamos vaistų kainos, keliami medikų atlyginimai, gerinamas atskirų sveikatinimo veiklų finansavimas ir kt.) pradeda duoti pastebimą efektą.
Tačiau to nepakanka, kad mūsų sveikatos apsaugos sistema (SAS) pakiltų iš vienos paskutinių vietų ES šalyse pagal gyventojų sveikatos rodiklius. Tam reikia kardinalių kokybinių sistemos pokyčių. Žemiau pateikiu keletą samprotavimų šia tema.
Vis aiškiau matosi, kad šalia ligų diagnostikos ir gydymo, sveikatos apsaugos sistemoje veikia daugiau atskirų, bet labai susijusių jos dalių:
- Sveikatos tausojimas – tai žinių apie mokslo pasiekimus visuma, švietimo ir kultūros pagalba auginama atskirai kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės suvokimo ir sąmoningumo lygio apie turimus sveikatos išteklius ir jų tausojimo svarbą bei būdus.
- Sveikatos stiprinimas – organizmo imuninės ir kitų fiziologinių sistemų stiprinimas (grūdinimas), įgalinantis apsisaugoti nuo ligas sukeliančio žalingo išorės faktorių poveikio.
- Ligų diagnostika. Labai svarbu ją vykdyti kuo anksčiau ir kuo tiksliau.
- Ligų gydymas. Jį reikia pradėti nedelsiant diagnozavus ligą. Jis turi būti racionalus ir efektyvus.
- Sveikatos reabilitacija – prarastų dėl ligos ar traumos fiziologinių funkcijų atstatymas po gydymo.
Kaip ir dauguma fizikinių bei socialinių procesų mus supančiame pasaulyje, taip ir SAS funkcionavimas, pasižymi tam tikru periodiškumu arba žiedinės dinamikos principu. Reikia pastebėti, kad į tokią socialinių procesų dinamiką vis dažniau yra atkreipiamas dėmesys naujausiuose Jungtinių tautų ir Europos Sąjungos pagrindiniuose dokumentuose. Pavyzdžiui, vis aktyviau propaguojamas „Žiedinės ekonomikos“ principas. Šalys, kurios eina šiuo keliu, susilaukia pritarimo ir paramos. Manau, toks požiūris kuo geriausiai tinka ir sveikatos apsaugos sektoriui (žr. pav.).
Žiedinės ekonomikos esmėje sudaro siekis gaminti produktus ir juo vartoti nepaliekant atliekų. Vartojimo pasėkoje gautas atliekas perdirbti ir vėl gaminti kitus gaminius. Tenka pastebėti, kad sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje daugiau taikytinas ne „žiedo“, o „spiralės“ principas. Šis principas stebimas daugumoje biologinių procesų, pavyzdžiui baltymų ir genų sandaroje ir kitur. Sveikatos apsaugo sistemoje spiralės principas gali būti paaiškinamas sekančiai. Kuo daugiau dėmesio skiriame sveikatos tausojimui, tuo mažiau jo reikia sveikatos stiprinimui, o kuo daugiau dėmesio skiriame sveikatos stiprinimui, tuo mažiau jo reikia ligų diagnostikai, ir gydymui. Kuo anksčiau ir tiksliau diagnozuojame ligas, tuo lengviau jas gydyti, o kuo efektyviau gydome tuo rečiau reikia atstatinėti prarastas fiziologines organizmo būkles ir funkcijas reabilitacijos metodų pagalba. Toks požiūris ir atlikti kokybiniai sistemos pertvarkymai leistų nedidinant skiriamų sveikatos priežiūrai biudžeto asignavimų ženkliai pagerinti jos efektyvumą. Žinoma tokius pokyčius padaryti nebus lengva – tam prireiks laiko ir atkaklumo. Tačiau labai svarbu pradėti sąmoningai suvokti problemos esmę – tai padeda nukreipti pastangas teisinga linkme ir greičiau bei lengviau pasiekti teigiamus rezultatus.
Tenka apgailestauti, kad mūsų šalies gyventojai ir jų nuomonę atspindinti politinė sveikatos apsaugos sistema, kol kas nesupranta šių principų. Dėl šios priežasties daromos klaidos mums kainuoja sveikatą ir laimingo gyvenimo metus. Štai keletas dažniausiai daromų esminių SAS klaidų:
- Neįvertinta sveikatos tausojimo veiklos svarba. Neskiriamas pakankamas dėmesys švietimui sveikatos klausimais, nepakankamai išvystyta sveikatos kultūra ir sveikos gyvensenos papročiai.
- Sveikatos stiprinimas sutapatinamas su reabilitacine veikla. Žinoma, visuose sveikatos priežiūros etapuose svarbu stiprinti sveikatą, tačiau lengviausia ir efektyviausia tai daryti, kai organizme dar nėra patologinių procesų. Šiam tikslui neskiriamas valstybinis finansavimas, nėra suderinta kurortinė-sanatorinė sistema, nepakankamai išvystytas sveikatos turizmas ir
- Neskiriamas reikiamas dėmesys visuomenės motyvacijos skatinimui, t. y. profilaktiškai tikrintis sveikatą. Tam nėra suformuota aiškių ekonominių paskatų, neveiksmingai veikia privalomo sveikatos draudimo sistema, kuri iš esmės draudžia ir finansuoja sveikatos priežiūros įstaigas už jų atliekamas paslaugas, bet ne apsidraudusių piliečių sveikatą.
- Dažnai nepagrįsta ir neracionali vien medikamentinio pobūdžio ligų gydymo sistema. Siekdamos vis didesnio pelno farmacinės kompanijos iškreipia gydymo schemas savo naudai. Pavyzdžiui, neskiriamas reikiamas dėmesys gyvensenos medicinai. Tai nauja moksliniais faktais pagrįsta medicinos sritis, leidžianti gydyti lėtines ligas tam nenaudojant vaistų, bet keičiant pacientams šias ligas sukėlusį ydingą gyvenimo būdą.
- Silpnai ir nepakankamai veiksmingai veikia visuomenės sveikatos sritis. Neskiriamas reikiamas dėmesys ligas sukeliančių rizikos faktorių, susijusių su nesveika gyvenamąja aplinka ir ydinga gyvensena, pašalinimui. Visuomenės sveikatos finansavimas nesusietas su šios veiklos veiksmingumu.
Šios ir kitos panašios priežastys nurodo akivaizdų būtinumą daryti kokybinius SAS pokyčius, įgalinančius keisti nusistovėjusias šalies gyventojų ir politikų nuostatas, kurios sveikatos apsaugą sutapatina tik su ligų gydymu. Tuo tikslu LR Seimo Sveikos gyvensenos komisija parengė svarbų politinį dokumentą – Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gaires. Šiomis gairėmis siekiama paskatinti Sveikatos apsaugos ministeriją pradėti diegti į šalies sveikatos apsaugos sistemą kokybinius pokyčius. Tikimasi, kad šis dokumentas padės aktyviau integruoti sveikatos apsaugos iššūkius ir veiklas į visus šalies ekonomikos ir kultūrinio gyvenimo sektorius. Tai lyg „receptas“ įsigyti „vaistams“, kurie leistų pagydyti negaluojančią mūsų sveikatos apsaugą.
verygos veiksmai “pradeda duoti pastebimą efektą”.žlugdant sveikatos sistemą