Pirmadienis, 30 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Švietimas

Vaikus auklėsime skandinaviškai, o anūkus – afrikietiškai?

Olava Strikulienė, www.respublika.lt
2019-04-23 00:56:27
6
Loreta Sungailienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Loreta Sungailienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Loreta Sungailienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Loreta Sungailienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pasaulyje, pilname kosmopolitinių iššūkių, tėvai, atsakingai ruošiantys savo vaikus gyvenimui, jau nežino, kaip ugdyti savo atžalas. Leisti į tarptautinę mokyklą? Pasirinkti austro Rudolfo Šteinerio (1861-1925) holistinę mokymo sistemą Valdorfo mokyklose bei darželiuose? O gal pagal italės Marijos Montesori (1870-1952) sistemą ugdyti Lietuvoje vėliau kažkur dingstančius „montesoriukus“? O kur dar privačios mokyklos, kurioms suteiktas Kembridžo mokyklų statusas. Be to, dar yra nuostabusis skandinaviškas vaikų ugdymo modelis. Ką lietuviams pasirinkti, kad nebūtų prastesni už norvegus ar švedus?

Lietuvos nacionalinio kultūros centro nematerialaus kultūros paveldo specialistė, TV laidos „Duokim garo“ vedėja Loreta Sungailienė kartu su vyru, aplinkosaugos specialistu Daliumi Sungaila, augina tris vaikus – 13 m. Vilių, 8 m. Liepą ir 6 m. Girių. Paklausta, kokį šeimoje taiko auklėjimo modelį, L. Sungailienė pripažino, jog jokio specialaus modelio netaiko: „Vyresnysis sūnus, tiesa, lankė darželį, kuriame buvo taikoma Valdorfo metodika. Sūnui patiko. Ir mes patys daug ko išmokome, kas mums buvo priimtina. Tačiau kiti vaikai lankė lietuvišką darželį ir ikimokyklinę grupę. Mums patiko, kad čia labai stipri muzikos vadovė, orientuojasi į įvairų stilių, o labiausiai į gyvą lietuvišką muziką. Labai daug ratelių, žaidimų, garso įrašų su etnomotyvais.

O namuose, šiuolaikiniame gyvenime irgi turime etnoelementų. Negalime sakyti, jog Kūčias, Kalėdas, Velykas švenčiame tik etnografiškai, tačiau ir buvusių kartų tradicijas saugome. Šeima, giminystė, bendruomenė  yra didžiulis turtas.

Mūsų folkloro ansamblį nuolat lanko 23 šeimos, apie 80 narių. Švenčiame kartu šventes, gimtadienius. Nežinau, kas tai per metodika, bet kai yra bendrystė, kai vaikai toje šeimų bendrystėje randa teisingų draugų, tai sukuriamas tarsi Lietuvos kaimelio ar miestelio ankstesnis modelis.

Kai vyresnieji per šventes stebėdavo jaunimą, kaip jis bendrauja. Mes, vyresnieji, patys džiaugiamės, kad vaikai randa kitokių, modernesnių, pomėgių. Kai kurie vaikai lanko gatvės šokių būrelius, todėl rengiame bendrus pasirodymus. Mes savo šeimoje ir šiaip uždainuojame. Pavyzdžiui, važiuodami automobiliu. Kad nebūtų vien žaidimai su išmaniaisiais telefonais. Atsimenu, kai mano tėvai kur nors keliaudavo, mes su sese taip pat mašinoje dainuodavome.

Aš esu skuodiškė, vyras – iš Alsėdžių, dar arčiau žemės. Turime sodybą šalia Vilniaus. Tvarkomą, bet necivilizuotą. Vaikai gamtą labai mėgsta. Dukra Liepa turi labai gerą fantaziją. Dar būdama 1,5-2 metų nebijodavo darže ne tik pirštus, bet ir delnus į žemę sukišti. Rankiodavo sliekučius, žolytes, gėlytes. Lauko virtuvėlę sau pasidarė. Stato namukus gamtoje iš šakų. Myli gyvūnus, laukia, kol tėtis nupirks arklį.

Gaila, kad ne visi vaikai jau turi kaimą. Jiems kaimas – tik Rumšiškių muziejus. O mes kaimą turime, vyro giminių daug ūkininkauja. Gamta taip pat vaikus auklėja. Atsimenu, ir aš vaikystėje iš gėlių ir stiklo šukių darydavau vadinamuosius „sekretus“. Savo paslaptis, stebuklus. Daug kas, ko mokau savo vaikus, pareina iš mano vaikystės. Kas mane žavėjo, patiko – perduodu vaikams. Ypač vasarą kiek gamtoje žaidimų, fantazijų. Nebūtina tik žaisti telefonais, kompiuteriais.“

Skandinavai ugdo tokius individualistus, kad suaugę vaikai, ypač jei gyvena kituose miestuose, net patingi atvykti į savo tėvų laidotuves. Nesijaučia savo tėvams skolingi ir žino, kad tėvus, gyvenusius senelių pensionuose, palaidos socialiniai darbuotojai ir vietinis pastorius. Negi ir mes tapsime tokie?

L. Sungailienė sutiko, jog toks pavojus tikras: „Kaip kartą yra sakęs vienas etnologas, mes patys galime pakenkti savo prigimtinei kultūrai paneigdami pareigą. Lietuvoje mirusiųjų paminėjimo papročiai labai stiprūs, bet kartais jaučiamos tendencijos iš užsienio perimamos. Kad kuo mažiau būtų nervų, išgyvenimų. Kad kuo lengviau. Tai mūsų tapatumui ir pasaulėžiūrai gali padaryti didžiulę neigiamą įtaką.

Mūsų tėvams, protėviams buvo šventas dalykas išlydėti žmogų prideramai. Kad sąžinė būtų rami. Tai mūsų prigimtinės kultūros dalykas, užkoduojantis santykį ir su gyvaisiais. Jei negerbi mirusio, negerbsi ir gyvo. Individualizmas gali atsigręžti į žmogų kitu lazdos galu. Gyvenime nėra vien sėkmės. O tada, kai sėkmė pasitraukia, individualistas gali supanikuoti, būna atvejų, net išeina iš gyvenimo. Nes nežino, kaip elgtis, į ką atsiremti.

Todėl žmogus turi žinoti gyvenimo realybę. Ne tik tai, kas demonstruojama socialiniuose tinkluose. Tačiau jei skandinavams individualizmas gerai, tada tvarkoj, o mes turėtume pasitikėti savo intuicija. Europos civilizacija nuėjo individualizmo keliu, bet bendruomeninis gyvenimas žmogui labai reikalingas. Nes be jo tapsime labai vieniši. Ir taip visi varguose, savo rūpesčiuose, begaliniuose darbuose paskendę, persidirbę. Bent ant kultūrinio savo tautos pamato atsigaukime.“

Iš tikrųjų, jei skandinaviškas vaikų auklėjimo modelis toks tobulas, kodėl to modelio neperima graikai, italai ir t.t.? Atvirkščiai. Šiose valstybėse bendruomeniškumas dar klesti. O šit skandinavų poros tapusios tokios individualistės, jog net nesugeba gyventi kartu. Vyrai jau linkę importuoti tailandietes. O gal lietuviams, mėgstantiems mėgdžioti, labiau tiktų ne skandinaviškas, bet kokios nors Afrikos genties vaikų auklėjimo modelis.

Filosofo Krescencijaus Stoškaus komentaras:

Savo auklėjimo sistemą turime ir žinome. Imti kitų tautų auklėjimo ar gyvensenos sistemas yra mažų tautų kompleksas, o mums šis kompleksas būdingas, nes išėjome iš totalitarinės sistemos, kur viskas buvo reglamentuota. O Norvegijos, Švedijos, Suomijos gyvenimo modeliai tenkina mūsų socialdemokratinius, lygiateisiškumo lūkesčius.

Bet labai svarbu kitų šalių patirčių neperimti mechaniškai, nes tokia patirtis objektyviai veikia ten, kur susiklostė atitinkamomis istorinėmis aplinkybėmis. Perkeliant į kitą vietą, reikia padaryti daug pataisų. Tai ne kaip nauju kostiumu iškart persirengti. Dar reikia kostiumą prie figūros pritaikyti, ką nors pataisyti.

Reikia studijuoti ir mūsų auklėjimo istoriją. Turėjome pedagoginę sistemą, kuri buvo centralizuota. Pedagoginių tyrimų institutas rengdavo pedagogams tobulinimosi kursus. Ne viskas priklausė nuo ministerijos. O šiaip pedagoginių sistemų visokių yra. Ir iš amerikiečių girdėjau, kad Švedijoje pedagoginė sistema gera. Esame kaimynai, kontaktų daug. Iš kaimynų lengviausia mokytis. Bet tai nereiškia, kad viską mokame pritaikyti. Reikia bandyti, modeliuoti. Ne tik mechaniškai sau pritaikyti.

Individualizmas yra kapitalizmo atributas. Bet individualizmą būtina apriboti, kad kapitalizmas netaptų laukiniu, džiunglių kapitalizmu. Reikalingas tam tikras socialinis teisingumas. Reikia tokių dalykų išmokti skatinant žmonių bendruomeniškumą. Tačiau bendruomeniškumo negalima užsivilkti kaip rūbo ar nuleisti piliečiams iš viršaus. Taip teisingumo, bendruomeniškumo problemos neišspręsime. Tik regimybę suteiksime, bet žmones vienijančių principų nebus. Po Antrojo pasaulinio karo individualizmas ir žmogiškoji konkurencija labai išplito.

Graikai, italai dar remiasi senomis tradicijomis. Gruzinai irgi turi tikras bendruomenes. Atsimenu, Lietuvos kaime taip pat buvo stiprūs bendruomeniniai ryšiai. Kad esi to kaimo dalis, kad gali čia sulaukti pagalbos, bendros talkos, jauti savo atsakomybę prieš bendruomenę, bijai jos pasmerkimo. Bet dabar ryšiai jau sunaikinti. Tos visos labai individualizuotos civilizacijos turės grėsmingų padarinių. Fizikoje ryšius nutraukianti sistema tampa chaosu, anarchija. O tarp žmonių – žiauria konkurencija, kai nėra juos vienijančių prasmių. Tiesa, individualizmas yra naudingas totalitarinėse valstybėse. Nes individualistai sudaro kad ir silpną opoziciją. O dabar, prarasdami visuomenės bendras jungtis, mes platiname ne pačias gražiausias savo savybes. Bendruomeniškumo trūkumas pastebimas ir dabar, kai iš tėvų vaikai atimami. Istorijos su vaikų atiminėjimais visą mūsų esmę apnuogina.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pavasario šaukliai eina su knygomis pas vaikus
  2. K. Paulikė. Ar atimdami vaikus iš tėvų išvengsime problemų?
  3. Kaip sudominti vaikus valstybinėmis šventėmis? (video)
  4. Šeimų romuva kviečia tėvus ir vaikus kartu dalyvauti pamokose
  5. M. Puidokas. Kas meluoja? Ar pataisos leis mušti vaikus?
  6. L.V. Medelis. Kaip mylėti vaikus, kai to moko nemylintys ir nemylimi
  7. Norvegijos lietuviai: vežkite greičiau savo vaikus iš šios šalies (nuotraukos)
  8. Spaudos konferencija: Kaip Lietuva saugo ir atiminėja mūsų vaikus (tiesioginė transliacija)
  9. Lietuvos šeimos visus kviečia ginti konstitucinę teisę auklėti savo vaikus (tiesioginė transliacija)
  10. Profesinė sąjunga „Solidarumas“ perspėjo Lietuvos valdžią dėl galimo valstybinių įstaigų smurto prieš vaikus ir tėvus
  11. Mitingas prie Seimo: reikalaujama nutraukti valdžios vardu vykdomą smurtą prieš vaikus ir šeimas (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
  12. A. Stancikienė. Ar ilgai leisim grobti savo vaikus?
  13. V. V. Landsbergis ir V. Kernagis kvies tėvus ir vaikus patikėti pasakomis
  14. Ruošti vaikus operos scenai: svajonė virtusi sėkmingu nuotykiu
  15. Dainų šventė kvies vaikus domėtis liaudies dailės papročiais

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Sodoma ir Gomora tas švediškas auklėjimas says:
    6 metai ago

    Viskas teisinga, tik prie ko čia Stoškus švedišką auklėjimo modelį pasiūlė – nesupratau. Baisesnio turbūt nerasi – lytiniai ugdymai, berniukų perrengimai mergaitėmis, socialinės lytys ir visi kiti iškrypimai būtent iš ten.

    Atsakyti
    • !!! says:
      6 metai ago

      +++

      Atsakyti
      • Diedas says:
        6 metai ago

        Sodoma ir Gomora tai tokie “išminčiai” kliedintys nesąmones..
        Tu persirengimo “specialiste” Švedijoj nors buvai?
        Aš buvau ir mačiau labai konservatyvią šalį puoselėjančią savo tradicijas vaikus auklėjančią darbu visuomenę.
        Tiesa persirengėlių mačiau.
        Vaikai po mokyklos aprengti tradiciniais viduramžių švedų drabužiais su šakėmis eina gyvulių maitint, o svaitgaliais su irgi persirengusiais tėvais jodinėja arkliais.

        Atsakyti
        • LosAngeles says:
          6 metai ago

          tai jau taip… nepersistenk, dieduk.

          Atsakyti
        • Senis says:
          6 metai ago

          Visi mes zinom kad skandinavu tautybes pilieciai vaikus laiko klietkose kinko i vezimus o mirtinai nualine isverda saltiena.

          Atsakyti
  2. Diedas says:
    6 metai ago

    Jeigu Lietuvoje iš valdžios nebus patraukti kremliaus autkojai ir neasikeis dabar vyraujanti informacinė aplinka, nereikės ir dešimties metų, kai vėl sėdėsim aptverti spygliuota viela, kalbėsim rusiškai ir dejuosim kaip prie Lanzbergio buvo gerai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Lietuvos karalius Vytautas Didysis. 1930 m. litografija.
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30
Kelias Vilnius–Utena
Lietuvoje

Seimas pritarė Kelių fondo įsteigimui

2025 06 30
Aplinkos tarša
Lietuvoje

Norintys gauti kompensaciją tvariam judumui turi paskubėt

2025 06 30
Kad poilsio gamtoje neapkartintų bauda
Gamta ir žmogus

Prieiti prie vandens telkinių turi teisę visi

2025 06 30
Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras | E. Tamkevičiaus nuotr.
Lietuvoje

Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras

2025 06 30
Šalies vadovas pasveikino Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės dalyvius | vilnieciams.lt nuotr.
Kultūra

Šalies vadovas pasveikino Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės dalyvius

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • >Rimvydui apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką
  • 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai
  • Seimas pritarė Kelių fondo įsteigimui

Kiti Straipsniai

2025 m. birželio 27 d. Vilniuje prasidėjo Lietuvos kultūros kongreso šimtmečio suvažiavimas Vilniuje

K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos

2025 06 29
pixabay.com, Vika_Glitter nuotr.

Kas iš tikrųjų kuria laimingą vaikystę?

2025 06 29
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Rotavirusas vasarą neatostogauja

2025 06 28
Vaikų žaidimų eikštelė | siauliai.lt nuotr.

Vaikų žaidimų aikštelės: kokie pavojai jose slypi?

2025 06 25
Vaikas miega

Miegas ir nutukimas: ryšys, apie kurį verta žinoti

2025 06 24
Telefonas | pexels nuotr.

Telefonai – ir vaikų saugumui

2025 06 15
Vaikų šventė Rumšiškėse kviečia jaunąją kartą atrasti tautosakos lobyną | A. Morkūno nuotr.

Vaikų šventė Rumšiškėse kviečia jaunąją kartą atrasti tautosakos lobyną

2025 06 10
Sveikata

Augant vaikui svarbu stebėti ne tik ūgį ir svorį

2025 06 07
Ankstyvojo skaitymo erdvė

Sostinės darželiuose – naujos ankstyvojo skaitymo erdvės

2025 06 06
Mokykla, klasė | pixabay.com, Weisanjiang nuotr.

Prasideda pagrindinis priėmimas į sostinės mokyklas

2025 06 05

Skaitytojų nuomonės:

  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • >Rimvydui apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Vilna apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kertamas ir išvežamas miškas | respublika.lt nuotr.

Urėdijų reforma: valstybiniai miškai pavojuje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai