Gegužės 2 d., 18 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g 2, 322 kamb.), Lina Limantaitė pristatys knygą „Umbrija. Žalioji Italijos širdis“. Renginyje dalyvaus knygos autorė L. Limantaitė ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, Dante Alighieri draugijos Kauno komiteto pirmininkas doc. dr. Stefano Lanza.
Umbrija vadinama žaliąja Italijos širdimi. Supama Apeninų kalnų ir žalumos, ji garsėja senoviniais miestais – Perudža, Asyžiumi, Orvjetu, Gubijumi, Spoletu. Kadaise tai buvo paslaptingų etruskų ir taikių umbrų žemės, svarbus viduramžių epochos centras. Umbrijoje gyveno ir kūrė genialūs dailininkai: Džijotas (Giotto), Lukas Signorelis (Luca Signorelli), Kimabas (Cimabue),
Beatas Angelikas (Beato Angelico), taip pat Peruginas (Perugino), Filipas Lipas (Filippo Lippi), Benozas Gozolis (Benozzo Gozzoli), Pinturičis (Pinturicchio). Pro Umbriją vingiuoja svarbūs piligrimų keliai, aplankyti Šv. Pranciškaus bazilikos Asyžiuje plūsta keliautojai iš viso pasaulio – ne veltui ši šventovė vadinama tikru meno lobynu ir yra įtraukta į UNESCO saugomo pasaulio paveldo sąrašą.
„Be užburiančios miestelių atmosferos, kvapą gniaužia nuošaliose vietose įsikūrusios abatijos ir vienuolynai, žaliuojančios kalvos ir žydintys laukai, vinguriuojančios upės, tyvuliuojantys ežerai. Atrodo, jog tai – nutapyti paveikslai“, – teigia knygos autorė, vertėja, dviejų lietuvių-italų kalbų žodynų sudarytoja, italų kultūros puoselėtoja L. Limantaitė.
Ką, anot jos, Umbrijoje būtina pamatyti? „Asyžių (jis visas įrašytas į UNESCO paveldą) su šv. Pranciškaus ir šv. Klaros bazilikomis bei jo apylinkėmis, regiono sostinę Perudžą, miestą ant tufo uolos – Orvjetą ir jo nuostabiąją katedrą, viduramžiškąjį Gubijų, elegantiškąjį Spoleto miestą, Marmore krioklius, kokią nors abatiją ar vienuolyną, kurią nors miesto šventę. Lankytinų vietų nemažai“, – tikina L. Limantaitė.
Ji pastebi, kad italai moka džiaugtis gyvenimu, net ir mažais dalykais. „Jiems teikia džiaugsmą bendravimas su šeimos nariais, draugais, jie labai draugiški ir su nepažįstamais žmonėmis. Mėgsta skaniai ir sočiai valgyti su gera kompanija. Umbrai, kaip ir visi italai, prisirišę prie savo gimtų vietų, saugo papročius“, – pasakoja pašnekovė.
Knygos autorė supranta, kad nereikia skubėti keliaujant. „Reikia pasimėgauti vaizdais, pasidžiaugti, įsiklausyti, įvertinti. Net ir nedideliame miestelyje yra ką pamatyti, sužinoti. Supratau, kokia turtinga ir neįvertinta viduramžių kultūra“, – priduria.
Knygoje „Umbrija. Žalioji Italijos širdis” pateikta istorijų, legendų, patirčių, vertingų patarimų ir atskleidžiama, kokie miestai garsėja juodaisiais ir baltaisiais trumais, vynais, šokoladu, šafranu ir kitomis gėrybėmis.
Lina Limantaitė jau 20 metų dirba Italijos ambasadoje Lietuvoje, kalba keturiomis užsienio kalbomis, išmaišiusi Viduržemio jūros regioną, itin pamilo Umbriją – jos viduramžiškus miestus, žmones, virtuvę bei tradicijas. Domėdamasi italų kultūra ir istorija, L. Limantaitė sukaupė daug vertingų žinių, kuriomis dalijasi su skaitytojais.