Ruošiuosi Kovo 11-ąją į eitynes už Lietuvą. Už Vytį – Vilniuje, Lukiškių aikštėje, kur 1864 m. Rusijos caras nužudė sukilimo vadus.
Oras – tai saulė, tai pūga, bet nuotaika pakili.
„O juk bus dar diena, kai pro vėliavų plazdantį mišką, baltas Vytis pakils ir padangėj aukštoj suspindės!“ – girdžiu partizanės Dianos Glemžaitės poeziją niūnuojant savo vyrą.
Skambinu senų laikų kolegai, raginu eiti kartu. Atsisako:
– Eisiu į eiseną, kuri bus valandą anksčiau. Negaliu su jumis – ten bus Juozaitis. O Juozaitis – tai Kremliaus spąstai. Eisiu tik su Radžvilu, – sako jis.
– Bet juk jų abiejų siekiai ir vertybės – identiškos. Juk abu Sąjūdžio pirmeiviai. Juk Lietuva ir Kovo 11-oji – viena ir ta pati, – sakau nieko nesuprasdama, kam minint ir skelbiant tą patį reikia dviejų eisenų.
– Juozaitis palaikė Brazauską ir partinę nomenklatūrą. Ką, nepameni, kaip jis su plyta stovėjo ant Mažvydo laiptų? – susijaudinęs porina bičiulis. – Jis labai nepatikimas.
– Bet juk Radžvilas šventai gina Marcinkevičių, – bandau suprasti kolegos logiką.
– O tu ką – prieš Marcinkevičių? Jis – didis poetas ir patriotas.
– Aš – už Marcinkevičių. Bet noriu suprasti, kodėl jums geras Marcinkevičius ir blogas Juozaitis? Juk Marcinkevičius kažkada buvo kandidatas į LKP CK narius ir prezidento rinkimuose palaikė Brazauską. Taip pat stovėjo ant Mažvydo laiptų šalia Juozaičio? – bandau suvokti kolegos logiką.
– Todėl, kad Juozaitis konkuruoja su Skverneliu, o iš to laimi Šimonytės elektoratas. Matei, už ką jis pasirašė? Už Juraitį! Jis dabar siejamas su Titovu! Tai Kremliaus spąstai. Ar mažai kartų jau mes esame apgauti? – kolegos temperatūra jau beveik siekia maksimumą.
– Bet Juozatis paaiškino, kad už visus pasirašė, kad nebijo nei vieno konkurento, kad už demokratiją. Ir čia tokia smulkmena, jei mes kartu už valstybių Europą, prieš Lietuvos išsivaikščiojimą…
– Tai Kremliaus spąstai, tu nieko nesupranti, – akivaizdžiai pyksta kolega, nes aš tikrai suprantu, kad nieko nesuprantu.
– Tai gal bent susitikim kavinėje po eisenos, jei nesu įrašoma į draudžiamųjų sąrašą, – nedrąsiai siūlau paliaubas.
– Jo, kavinėje susitikti galiu, negaliu tik, kur yra Juozaitis, – nudžiunga kolega ir išskuba į savo eiseną (kuri, kaip vėliau paaiškėja, taip ir neįvyksta).
Skambinu studijų laikų bičiulei konservatorei – ši tai tikrai eis už Vytį!
– Tu ką, ten bus Juozaitis! Tu ką – su komunistais, su Brazausku, su AMB, – girdžiu siaubu persmelktą draugės balsą.
– Na, baik, AMB seniai Amžinatilsį, o Juozaitis niekada nebuvo komunistu. Ar pamiršai, kaip buvai jį įsimylėjusi, kai jis kūrė Sąjūdį?
– Dar Titaniko laikus prisimink, – vis neatsigauna bičiulė. – Aš jo „Istorinės klaidos“ mirsiu – neužmiršiu.
– Bet balsavai už Grybauskaitę ir tau jos praeitis tiko…
– Balsavau ir vėl balsuočiau! Grybauskaitė – tai ne Juozaitis!
– Bet juk ji komunistė, aukštojoje kompartijos mokykloje ruošė okupacinius kadrus! Tai ji kompartijos Centro komitetui ruošė ir egzaminavo komunistus Kirkilą ir Paulauską. Kai Juozaitis kūrė Sąjūdį, o Brazauskas – savarankišką LKP, ji vis dar tupėjo savo partinėje mokykloje ir Burokevičiaus partijoje. Net po Kovo 11-osios!
– Meluoji! – šaukia bičiulė.
– Paskaityk pati – Vikipedijoje rašoma: dėstė kompartijos aukštojoje mokykloje iki 1990 m. birželio. Vadinasi, per visas Kremliaus blokadas ji ruošė jam partinius kadrus…
– Jau sakiau – pamiršk tuos Titaniko laikus, – bičiulė pyksta taip, lyg kalbėčiau apie ją pačią. – Žiūrėkim, kas buvo po Kovo 11-osios.
– Žiūrėkim: taigi LDDP valdžios metu Grybauskaitė padarė karjerą Užsienio reikalų ministerijoje, Brazausko vyriausybėje buvo jo dešinioji ranka – finansų ministrė, Brazauskas nusiuntė ją komisare į Europos Komisiją ir vėliau parėmė prezidento rinkimuose. Ir vis tiek už ją balsavai?
– Nieko tu nesupranti, – kerta bičiulė. O aš ir vėl suprantu, kad nieko nesuprantu: – Ta politika nešvarus reikalas. Geriau sakyk, ar matei, koks siaubas dabar valdys Vilnių? Ar matei kokį vyrą, persirengusį moterimi, į Vilniaus tarybą atsivedė Šimašius? Kas darosi toj mūsų Lietuvėlėj: visai kaip Norvegijoj vaikus iš normalių šeimų atima ir tokiems neaiškios lyties atiduoda. O dar vadinamės krikščioniška šalimi. Visiškas pasileidimas eina iš to Briuselio.
– Pagal savo šnekas tu pati gryniausia juozaitininkė, tu tiesiog agituoji už Juozaičio programą –jis irgi nori krikščioniškas ir tautines vertybes išsaugoti, – tikrinu bičiulės reakciją.
– Tu ką, pablūdai – už Juozaitį?! Aš tik už Šimonytę! Aš gimiau ir mirsiu konservatore!
– Bet juk Šimonytė Seime balsavo už gėjų partnerystės įteisinimą, ji už tai, kad dabartinis Vaikų apsaugos pagrindų įstatymas nebūtų keičiamas, kad Europa turėtų bendrą biudžetą, o tai reiškia, kad taptų viena valstybe!
– Meluoji, – jau visai nebesivaldo bičiulė. – Tu pati už gėjus! – ir meta ragelį.
Už lango pūga staiga nurimsta, išlenda saulė. Einame už Vytį, mojuojam trispalvėm, dainuojam „Augo kieme klevelis“.
„O juk bus dar diena, kai pro vėliavų plazdantį mišką, baltas Vytis pakils ir padangėj aukštoj suspindės!“, – iš tribūnos deklamuoja vyras.
Prieky mūsų kažkokie užsieniečiai laiko nematytą vėliavą: juoda-balta-raudona. Spėliojome – iš kur jie? Kitą dieną Makaraitytė per LRT praneša, kad tai neonacių vėliava, šalia kurios žygiavo kandidatas į prezidentus Juozaitis (gaila, nebuvo šalia Juozaičio – būčiau bent pakalbėjusi). Tas pats LRT kitoje vietoje parašo, kad tai ne visai nacių vėliava, kad tokia iki 1918 m. buvo Vokietijos valstybinė vėliava, bet kadangi ją trumpam laikui atgaivino būsimi naciai, todėl straipsnio pavadinimas toks: „Kovo 11-osios eitynėse mojavo su neonaciais siejama vėliava“.
Visai pasimetu: su kuo aš nuo šiol būsiu „siejama“ po šios keistos Kovo 11-osios: su komunistais, AMB, neonaciais, tautininkais ar Kremliaus spąstais?
O juk ėjau už Vytį!
Mano patarimas: kitą kartą, kai eisite už Vytį, atidžiai apsidairykite, ar nėra eisenoje – skaitau Vikipediją – Monrealio olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojo, Sąjūdžio pradininko, „Sąjūdžio žinių“ redaktoriaus ir kūrėjo, Sąjūdžio Seimo tarybos nario, vieno iš savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ steigėjų, 12 pjesių autoriaus, mokslų daktaro ir t.t. Arvydo Juozaičio.
Ponicka, nebalamutikit tautos su savo demagogijom.
Meslo apie kiekviena zmogu galima atkast, bet ka galima apsmeizt.
Renkam zmones kurt ateiciai, todel reikia ziuret ka jie ruosiasi atstovauti, Lietuva ar ruskius.
Kitas dalykas.
Skirtingus zmones gali suvienyti bendra ideja.
Jus tikejot kad mitinguoti susirinks zmones norintys Lukiskio aiksteje matyti Vyti, bet susirinko kiaules norincios pripult prie lovio su savo gaujom. Jiems Vytis ne ideja uz kuria verta kovot, o viesu rysiu akcija, proga pasirodyt viesumoje.
Mylinciam savo saly pilieciui su tokiais ne pakeliui.
Va čia tai tikrų tikriausias BALAMŪTAS.
Diedai o kas jums pakifo tuos ruskius juk pats tai nieko neradot fakktų nėra
Būtų juokinga, jei ne labai liūdna. Dėkui, p. Aurelijai.
Smagu jus buvo matyti
🙂 🙂
nu tobulai viskas sumesta, tik skaityti reikia ir pagauti minti… dekui, pasijuokiau… ypac geras ‘zmoniu mastymo’ pavyzdys: ‘..Tu ką, ten bus Juozaitis! Tu ką – su komunistais, su Brazausku, su AMB, – girdžiu siaubu persmelktą draugės balsą.
– Na, baik, AMB seniai Amžinatilsį, o Juozaitis niekada nebuvo komunistu. Ar pamiršai, kaip buvai jį įsimylėjusi, kai jis kūrė Sąjūdį?
– Dar Titaniko laikus prisimink, – vis neatsigauna bičiulė. – Aš jo „Istorinės klaidos“ mirsiu – neužmiršiu.
– Bet balsavai už Grybauskaitę ir tau jos praeitis tiko…
– Balsavau ir vėl balsuočiau! Grybauskaitė – tai ne Juozaitis!
– Bet juk ji komunistė, aukštojoje kompartijos mokykloje ruošė okupacinius kadrus! Tai ji kompartijos Centro komitetui ruošė ir egzaminavo komunistus Kirkilą ir Paulauską. Kai Juozaitis kūrė Sąjūdį, o Brazauskas – savarankišką LKP, ji vis dar tupėjo savo partinėje mokykloje ir Burokevičiaus partijoje. Net po Kovo 11-osios!
– Meluoji! – šaukia bičiulė.
– Paskaityk pati – Vikipedijoje rašoma: dėstė kompartijos aukštojoje mokykloje iki 1990 m. birželio. Vadinasi, per visas Kremliaus blokadas ji ruošė jam partinius kadrus…
– Jau sakiau – pamiršk tuos Titaniko laikus, – bičiulė pyksta taip, lyg kalbėčiau apie ją pačią. – Žiūrėkim, kas buvo po Kovo 11-osios.
– Žiūrėkim: taigi LDDP valdžios metu Grybauskaitė padarė karjerą Užsienio reikalų ministerijoje, Brazausko vyriausybėje buvo jo dešinioji ranka – finansų ministrė, Brazauskas nusiuntė ją komisare į Europos Komisiją ir vėliau parėmė prezidento rinkimuose. Ir vis tiek už ją balsavai?
– Nieko tu nesupranti, – kerta bičiulė..’
taigis kaipgis… vienybe tezydi… kaip sake vienas ‘dede’: ‘atsargiai su kvailybe, ji visur turi savu’
Juozaitis yra naivus, todėl jį vėl išdurs, kaip jau išdūrė Brazauskas. O juk jei ne V. Landsbergio sutelkta tauta nepriklausomybei, jos nebūtume matę, jei būtume sekę Brazausku ir paklausę Juozaičio. Geriausiu atveju turėtume vadinamą ekonominį suverenitetą ir būtume išlikę Rusijos kiaulių ferma, kokia Lietuvą buvo padarę sovietai: auginome kiaules, o visą mėsą išveždavo į “plačiąją tėvynę”. Visa laimė, kad tauta nuėjo paskui V. Landsbergį. Reiškia esame nekvaili, kritiniu atveju mokame pasirinkti. Pasirinksime ir dabar. Jau geriau pasirodantys gatvėse veną kartą metuose gėjai, nei rusiški tankai nuolat.
TAUTA SUNAIKINTI GALIMA IR TAIKOS METU SAVOMIS RANKOMIS. Ar ne daugiau savo žmonių mes išvarėme iš šalies, nei netekome rusų okupacijai prasidėjus. Tauta naikinama, kaip dabar mėgstama sakyti švelniosiomis galiomis. Nešaudo, negaudo, bet pragyventi negali, vidutinė klasė taip ir nesusikūrė, partijų daug ir visos jos liberalios ir globalistinės, o tai reiškia, kad žudoma tautinė sąmonė. O Šimonytė teigia, kad mato Lietuvą ant Europos federacijos pamatų…ir tai reiškia galutinį nepriklausomybės praradimą.
Tautos nesunaikinsi. Aš esu Tautos dalis ir kaip matai, Tamsta, nesu sunaikinta ir tikiu Lietuva. Nesklandumų visose tautose ir valstybėse būna, tuo labiau tokiose, kur yra daug apnuodytos sovietinės sąmonės žmonių. Mes sunkiai einame, bet einame į priekį: sutvarkėme kriminalinius nusikaltėlius (tulpinius, daktarinius ir kitus “inius”), valomės nuo korupcijos. Nenorėkime, kad turėtume tokią valstybę, kaip JAV ar Anglijoje, kai po okupacijos (ypač žiaurios – genocido, kai buvo išžudyti inteligentai, ištremti darbščiausi žmonės, atimtas turtas, išniekinta atmintis ir istorija) dar turime žaizdų. O ir sovietžmogiai, besiilgintys sovietinio ubagyno traukia atgal. Visko pasieksime, jei nepasiduosime jų kląstai irr nesusmulkėsime smulkiose rietenose.
Rusų tankai nevažiuoja, bet Šimašius už juos ne silpnesnis. Ne Vyčiui Vilniuje – ir viskas. Kaip gali dorai tarnaujantis tautai žmogus nuneigti vieną brangiausių lietuviams simbolių? Kam tie tankai, jei yra tokie Šimašiai? O tie kur eina eisenoje už Vytį tai viešųjų ryšių akcija…?
Dar vienas nusišnkėjimas, kad Tautą sutelkė Landsbergis. Lietuvą sutelkė Vilniuje 1988 m. birželio 3 d. susirinkusių vilniečių išrinkta kolegiali institucija, kuri to susirinkimo ir buvo pavadinta Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvine grupe, vėliau į šį pavadinimą dar buvo įterptas žodis „persitvarkymo“. Į ją su kitais 36 visuomenei žinomais ir autoritetą turinčiais asmenimis pateko ir Landsbergis, nors, kaip pats teigia, tame susirinkime nedalyvavo. Bet, žinoma, svarbiausia telkėja buvo pati Nepriklausomybės idėja, kurios buvo apimta galima sakyti visa Lietuva. Turbūt nereikalinga įrodinėti kokį telkiantį vaidmenį čia atliko ir Valstybinės televizijos ir radijo žurnalistai, kiti radijo ir TV tuometinio komiteto darbuotojai, dėl jų išlaisvėjimo pakitusi visos komunikacinės veiklos dvasia. Beje, pačiame RTV komitete “perestroikos” dvasia viršų jau ėmė 1987 metų rudenį. Kaip to sujudimo rezultatas buvo TV programose atiradusi laida “Veidrodis”, Forumai, kitos pakitusio turinio, laisvesnės dvasios laidos . Žodžiu, akivaizdu, kad pajutus “perestroikos” dvasią Nepriklausomybei telkėsi pati Tauta, iš to radosi Sąjūdis, radosi jo skelbta Nepriklauomybė. Visuotinė padėtis buvo tokia, kad vienas Landsbergis ar koks kitas Sąjūdžio asmuo nulemti Tautos ėjimo link Nepriklausomybės ir jos paskelbimo negalėjo nulemti ir nenulėmė. Skelbti Nepriklausomybę būtent kovo 11-ąją, taip pat buvo nutarta, kaip dabar sakytume, nacionaliniu sutarimu. Taigi pasakymai, kad „Landsbergis sutelkė tautą“ ir kad tik tai lėmė Nepriklausomybę, yra mistika, menkinant Tautą, klaidinant Lietuvos istoriją…
Ne mistika, o jei norite, tiksliau išsireiškiu: V. Landsbergis sugebėjo nuvesti susikūrusį darinį, vadinamą Sąjūdžiu, teisinga kryptimi, kitaip būtumėte išsisklaidę: vieni paskui Brazauską, kiti dar kitur (pvz. prisimenu Jasukaitytę, kuri labai nekentė Landsbergio ir vis žadėjo gultis ant bėgių, o paskui labai apsukriai apsirūpino materialinėmis gėrybėmis, prisimenu beklykiantį Andriukaitį prieš Landsbergį, prisimenu filosofuojantį Ozolą, kurio filosofijų tauta nebūtų supratusi ir nebūtų nuėjusi jo vedama, nors jis tikrai įnešė didžiulį indėlį į nepriklausomybės atstatymą, dar prisimenu Brazauską, kuris siūlė eiti žingsnelis po žingsnelio, o per tą laiką Gorbačiovas būtų atsitokėjęs ir laisvę matytume kaip savo ausis). Esmė tame, kad Landsbergis sugebėjo suvaldyti situaciją, elgėsi beatodairiškai (ko tuo metu reikėjo, nes Gorbačiovas su savo svita dėl tokio jo elgesio sutriko) ir mokėjo pakviesti žmones atstovėti laisvę per Sausio 13. Tai buvo Apvaizdos skirtas žmogus tam Lietuvos laikotarpiui, apskritai, aš į tai žiūriu kaip į stebuklą (kaip ir į 1918 Vasario 16). Nesakau, kad jis vienas tai padarė, bet jis buvo tinkamas lyderis tuo metu.
Jo žmonėms logikos nereikia. Kas paleido, tą “Kremliaus spastų” versiją…greičiausiai konservatoriai. V. Landsbergis nemėgsta A. Juozaičio, kuris nesenai viešai Seime per R.Ozolo minėjimą priminė, kaip V. Landsbergis pamynęs visus susitarimus negarbingiausiu būdu nustūmė nuo valdymo R. Ozolą – Sąjūdžio ideologą ir lyderį. Tais laikais tai nebuvo paviešinta, nes tauta buvo didžiuliame dvasiniame pakilime ir nenorėta numušti ūpo, parodant, kad vykdoma negarbinga kova dėl valdžios, trokštant viską paimti į savo rankas nustumiant pirmeivius.
A. Juozaitis ėjo tarp kitų eilinių žmonių, o eisenos priekyje žygiavo karinėmis uniformomis apsirengę vyrai. Nešė gėles.
Puikiai žinome , kad didžioji dalis vilniečių norėjo Vyčio, bet didieji patriotai konservatoriai jo neapgynė, o Šimašius liberalas padarė savo “komisiją-konkursą”.
Bene geriausiai spręsti kieno istoriniu simboliu buvo raitelis (Vytis) būtų galima iš Žalgirio mūšyje dalyvavusių vėliavų. O jos rodo, kad iš Vytauto (LDK) pusės mūšyje dalyvavo regis 40 vėliavų, jų viena dalis buvo su Vyties, kita – su Gedimino stulpų ženklais. Tas bylotų, kad pravoslaviškoji LDK karių dalis mūšyje galėjo dalyvauti su Vyčio, o lietuviškoji – su Gedimio stulpų vėliavomis. Kad Vytis buvo tik pravoslaviškosios LDK ženklu, galima spręsti ir iš to, kad Jogaila, Krėvos unija šliedamas Kęstučio valdytą Lietuvos karalystę prie Lenkijos, LDK herbu tegalėjo pasilikti ne Gedimino stulpų karališkąjį ženklą, o tik savo kunigaikštiškąjį Vytį, veikiausiai buvusįjį, kaip jau minėta, pravoslaviškųjų kunigaikštijų simboliu. Tokiu atveju vėliavų su Gedimino stulpais dalyvavimas Žalgirio mūšyje aiškintinas tik kaip nuolaida Vytauto reikalavimui išlaikyti senąją Lietuvos herbo tradiciją. Tad vargu, ar norai dėl Vyčio paminklo nacionalinio statuso aikštėje turėtų istorinio tautinio pagrindo…
Kažin BRIEDAS. IR TINGISI DAR KĄ NORS RAŠYTI.
Tamstos galvoje įsiveisė politinis,vertybinis viesulas,deja.Malonėkite kuo mažiau komentuoti arba aplankykite delfistus,ten rasite jums palankią kompaniją.
Va įdomu, ar straipsnyje aprašyti A. Stancikienės pažįstami teiksis pakomentuoti savo poziciją, o gal gėdinasi?
Leonora 11:11, ir dabar ištremiami darbščiausi žmonės, jie nereikalingi, nes įsivežtinė darbo jėga daug pigesnė, darbdaviai pasistengė tokios darbo jėgos įsivežimo supaprastinimo sąlygomis. Jeigu viskas vystytusi teigiama kryptimi, tuomet galim aiškinti, kad viskas bus OK. Bet problemų nei kiek nesumažėjo. O kad ponia Leonora dar yra/ir tai reiškia, kad tauta gyva/ tai atsiprašau, bet ponai ir ponios su saule negyvena, o 80 proc. jaunimo raus iš Lietuvos. Ir užteks čia tų optimistinių makaronų. Turbūt dar niekad tiek mažai lietuvių gyveno Lietuvoje…
O aš tikiu Lietuva ir būsimu jaunimu, nes gero jaunimo aplink save matau apsčiai. Jeigu žlugs pasaulis – žlugs ir Lietuva, bet , matydama, kaip Lietuva nuolat atsigauna kaip Feniksas iš pelenų, kai jau buvo visiškai išnykusi ir tai, kad Lietuvos šviesūs žmonės sugeba pasinaudoti susiklostančia situacija, esu optimistė. Jau stebiu daug šviesių ir perspektyvių priaugusių laisvoje Lietuvoje jaunų žmonių. Nesant darbo Lietuvoje, visai gerai, kad lietuviai važiuoja pasimokyti amato ir verslumo kitur, sugrįžę mokės verstis, o jų sugrįš nemažai (taip jau buvo du kartus nuo praeito šimtmečio pradžios, juk tarpukario Lietuva kvietėsi išvažiavusius lietuvius ir tie sugrįžo). Svarbiausia nesiilgėti sovietinio ubagyno ir vergijos, kurie atnešė alkoholizmą, stresą ir taip žlugdė Lietuvos žmones – visa kita lietuviai įveiks. Tik vergai ilgisi vergijos ir dejuoja. Lietuviai ne vergai, o darbštūs ir išradingi žmonės: įveikė nelaisvę, išmoks gyventi ir laisvėje.
O man Leonora patinka.
Ponia:
Pirma: ne gyventojų skaičius lemia šalies ir jo gyventojų sėkmę. Pasiturimiausiai pasaulyje gyvena ne skaitlingieji kinai, indai ar rusai, o kaip tik nedidelių (gyventojų skaičiumi) šalių gyventojai: Liuksemburgo, Lichtenšteino, Kataro, Šveicarijos…
Antra: išvažiuoja TIKRAI ne darbščiausi žmonės. Išskyrus kai kurias, nei itin skaitlingas, išimtis darbščiausi ir GABIAUSI susikuria tokį gyvenimą Lietuvoje, kurio gali pavydėti vidutinis švedas, airis ar anglas.
Puikus straipsnis. Autorė galėtų rašyti psichologines noveles ar romanus. Ir komentarai, kaip reta… Turbūt Adamkus buvo teisus, sakydamas, kad Lietuvoje daug talentingų žmonių.
Aš dabar renku parašus A. Juozaičio paramai. Ir ko tiktai neprisiklausiau… Labai panašiai, kaip šitame straipsnelyje – nuo “istorinės klaidos” iki “kremlinių spąstų”. Kaip taisyklė visi argumentai iš 30 metų senumo šablonų. O juk gyvenimas vietoje nestovi. Į tą pačią upe neįbrisi…
Bandau tokiais atvejais kalbėti apie dabartį, apie dviejų idėjų priešpriešą – ES federaciją ir suverenių valstybių sąjungą. Bet, kaip sunku, o dažniausiai ir neįmanoma nors kiek “įpilti” į sklidiną “indą”…
Kas čia per chaosėlis? Kovo 11-ąją švenčiam, o ne kažkokias tikras ar tariamas Juozaičio ir Radžvilo “razborkes” nagrinėjam. O ta neva neonacių vėliava buvo išvadinta ne senoji Vokietijos vėliava, bet eisenos priešaky ne pirmus metus plevesuojanti klubo vėliava su kaukole, kurios autorė turbūt visai nematė, o cituojamas šaltinis turbūt iš viso nesuprato, apie ką kalba.
Galvokit ką norit, rašykit ką norit – Aš manau, kad A. Juozaitis yra pats tinkamiausias iš visų 13 kandidatų. Aš balsuosiu tik už Juozaitį.
Už Juozaitį balsuoti gal ir verta būtų (nuodėmių turim visi), bet štai bėda – negaliu balsuoti už kandidatą, kuris savo biografijoje 5 metus nutyli, nenurodo ką veikė ir kur gyveno 1980 – 1985 metais. Jei kandidatas gėdisi savo biografijos – bijau kad man paskui netektų gėdytis už jį balsavus. Na, gal jis dar apsispręs, pasiryš, ir – papildys savo biografiją..?
Dar yra laiko, gali dar daug kas paaiškėti.
Labai patiko straipsnis… O rinkimai , manau, parodys ar žmonės nori rimtų pokyčių išsaugant Lietuvą, kaip savarankišką, stiprią ir išsilavinusių žmonių valstybę… Apie A. Juozaičio ,,Istorinę klaidą” yra sunku diskututoti su žmonėmis, kurie neprisimena kas ten buvo parašyta… Tiksliau sakant, net nesuprato apie ką eina kalba ( nesigilino į esmę ir nemoka skaityti ,,tarp eilučių”)… O ,,Istorinė klaida” paprasčiausiai visiems mąstantiems kelia klausimą: ,,Ar nebuvo galima apsieiti be žmonių aukų?”… Bet ką gali diskutuoti su tas , kuriems svetimas empatijos jausmas… juk ne jų vaikai, broliai, seserys ir vyrai atsidūrė po tankais…Ar čia didelė nuodėmė savo rašiniu kelti tokius klausimus… Jei visi darytų tik tokias nuodėmes – gyventume Rojuje. TIK UŽ JUOZAITĮ…
O čia apie artimesnius rinkimus – deja, kadangi esu antifeisbukinė, pati negaliu perskaityti:
scribd.com/user/450762595/Zuoko-nuod%C4%97mi%C5%B3-evangelija
Straipsnio autorė graži ponia, rašo be klaidų ir, manau, blogo Lietuvai nelinki, kremliui netarnauja, bet sukurpė straipsnį grynai delfio trolių stilium.
Dabar, kai visos televizijos ir pagrindiniai internetiniai portalai pinigus uždirba iš Lietuvos ir lietuvių žeminimo, istorijos klastojimo, knisimosi šiukšlėse ir išviečių uostymo, toks, ne vienijantis, bet kurstantis nesantaiką straipsnis, tai nemokama pagalba mūsų šalies priešams. Puikus įvertinimas visiems propagandistams, nuo aukščiausių užsakovų iki beraščių trolių. Jų darbas nenuėjo veltui. Tikslas pasiektas. Smegenys sujauktos taip, visokio mėšlo i makaulę prikrėsta tiek, kad žmonės nebeatskiria katras žmogus a katras komunistas.
Stanickien, va kad tamsta sugebėtum parašyti ką nors tokio kas vienija tautą, kas uždegtų norą mitinguot už Vytį, ar kitą kilnią idėją, be nupirdusių komunistų pavardžių, be lovio ištroškusių nepritapėlių, va tada tai būtų padėka, pagarba ir liaupsės.
Šiandien Lietuvoje labiausiai trūksta pozityvo ir tautinės savigarbos skatinimo.
P.S. Bet mano nuomone, didžiausia klaida buvo padaryta, kad iškovojus nepriklausomybę nebuvo iškarti, išgalabyti, akmenym neužplumpyti, ar į lagerius sukišti pagrindiniai kiaulės komunistai ir KGB agentai.
Tada liaudis tai būtų priėmusi su džiaugsmu ir masiškai prisidėjusi prie judošių naikinimo.
O dabar, kai rusiški sisteminiai žulikai užlipo mums ant galvų, tereikia laukt, kol visi jie nusprogs ir ateis nauja, gerbianti žmogų o ne stabus, vakaruose mokslus baigusi karta.
Tautiečiai, neagituokit už jokias pavardes, neikit į susitikimus su šitais melagiais, nesileiskit apgaunami, nebalsuokit.
Atėjo laikai, kai į valdžią braunasi tik visokiausi niekur nepritapę komunizmo suluošinti nevykėliai, kremliaus pastumdėliai ir neaiškaus plauko patamsių gaivalai. Neleiskit bukagalviams netikėliams vadovauti Lietuvai.
Vienintelis teisingas pasirinkimas rinkimuose, juose nedalyvaut.
Drįstu ginčytis. Ypač dėl antrojo turo. Juk antrajame ture ne taip jau ir svarbu, kiek mūsų rinkimuose dalyvaus. Pakaks kad kandidatų šeimos pabalsuos – laimės tas, katro šeima gausesnė.
Todėl labai svarbu ne kad „mažesnė” blogybė daugiau balsų gautų, bet kad didžioji dalyvių dalis nė už vieną iš blogybių nebalsuotų. – Kad savigarba mums to neleistų tiek patiems save nuvertinti. Kad nuolankiai nedžiūgautume, mažesnę blogybę gavę. Nes, jei jau patys iki to nusmukome, kam tada jiems rinkėją gerbti, į jo nuomonę atsižvelgti? Už ką?
Manyčiau, jei turime pasirinkimą iš dviejų blogybių – geriausia braukti abu. Įsivaizduokime situaciją, kai dauguma, pvz., bent 60% rinkėjų yra prieš abu, t.y. 60% balsų lapelių ne šiaip negalioja, bet juose ir nuomonė pareikšta. Ar tada komisija turėtų teisę pripažinti vieną iš kandidatų laimėtoju?
Jei yra geresnis būdas, tada pasufleruokite.
Aš tave, Diedai suprantu. Tavo norai geri ir liežuvis gerai pakabintas. Tik (visiems) ateina laikas, kai žmogus visko nebesuima… Mano brolienė tokiems senjorams, dar vairuojantiems automobilį, siūlo vietoje klevo lapo (pradedantiesiems), kabinti – grybo ženklą… Na kaip perspėjimą iš paskos važiuojančiam. Ir tai ne koks patyčionas, tai gyvenimo tikrovė, būtinybė. Visiems ateis toks laikas…
Tau ypatingai trukdo seni šablonai. Dabarties gyvenimo upė plukdo jau kitus vandenis, nei prieš trisdešimt metų. Rusų tankai iš Lietuvos jau senei išdardėjo, bet ne iš tavo galvos. Dabar ant Lietuvos slenksčio stovi ES federacija su naujomis grėsmėmis, o tu jų nematai…
Kaip nematau?
Matau iš vakarų atslenkančias grėsmes ir dar kai kurias savo kailiu patiriu.
Didžiausia grėsmė Lietuvai, tai vakarietiškos algos.
Jei eilinis darbininkas uždirbtų apie pustrečio tūkstančio eurų, pensionai gautų virš tūkstančio pensijas, o jeigu dar valdininkai su daktarais kyšių neimtų, jeigu valdžiažmogiai nevogtų, jeigu visur būtų jaučiama pagarba bet kokį statusą turinčiam piliečiui, jeigu žmonės laikytųsi senų tradicijų, vertintų tvirtą šeimą., visus rusišku validoliu apsinuodijusius Lietuvos “gelbėtojus” galima būtų nurašyt, nes liktų nebereikalingi.
Va čia ir yra bėda, grėsmė, ir iš vakarų atslenkanti nelaimė. Nes gyvenant ne pagal sovietines paniatkes, o pagal vakarietiškus įstatymus, beveik visi dabar turintys valdžią ir įtaka, taptų tik teisėsaugai įdomiais nusikaltėliais. O visokiausi “gelbėtojai” liktų niekam neįdomūs. Kuo žmogus turtingesnis, tuo laisvesnis, tuo mažiau jam rūpi visokiausi rinkimai.
Puikiai parašyta, Diedai, su daug kuo sutinku, išskyrus užplumpijimą “kaulių komunistų” ir KGB agentų (tikiu, kad neturite tokių kraugeriškų kėslų, tik vaizdingai išsireiškėte). Daug lietuviškų “komunistų” ir net “kagebistų” (kai kuriuos pažįstu), visai nekenkė Lietuvai, bet netekę darbo, nuėjo kurti verslo ar kitaip vertėsi. Juk žinome, kokiais “komunistais” buvo lietuviai: mano bendradarbė norėjo įstoti į partiją ir dejavo, kad yra limitai, nors buvo arši antisovietikė, o mano viršininkas – įstaigos partinis sekretorius man pasipasakodavo (buvau neplepi, nors jauna), kaip jie namuose švenčia kūčias. Kiekvienas lietuvis mums brangus ir tegul dirba Lietuvai – kas versle, kas išvažiavęs į užsienį, parsiųsdamas Lietuvai pinigų. Labiau pakenkė Lietuvai prasigėrėliai ir pašalpų jiems dalijimas, kas pavertė nemažą dalį žmonių pašalpinių kartomis. Sovietiniai nostalgikai (blatniakai, kurie “kombinuodavo”, nes nedrįsdavo sakyti žodį “vogdavo” ) ir kai kurie buvę nomenklatūrininkai verkia, bet tai daugiau jų intelekto klausimas, nes nesuvokia laisvos Lietuvos galimybių, jų smegenys išplautos. Juokas ima iš vieno mano pažįstamo, buvusio nomenklatūrinio darbuotojo, kuris laisvoje Lietuvoje susikūręs versliuką, pasistatęs namą, susigrąžinęs uošvės žemę, vis tiek su nostalgija prisimena sovietmetį ir nekenčia “amerikosų” , nors laisvoje Lietuvoje puikiai prayvena, ko nebūtų galėjęs sovietmety. Tiesa, sovietmetyje jis gaudavo tuos deficitinius žirnelius ir sairą (kaip pavyzdys), todėl buvo pranašesnis už mane, nes aš stovėdavau eilėse, o to buvusio pranašumo, matyt, labiausiai ir gailisi .
Geras komunistas tik snukiu sudaužytu.
Kiekvienas stojęs į jų gretas – padugnė.
Kiaulės komunistai, mane vos aštuoniolikos sulaukusį vaikėzą įkišo į kalėjima vien už tai, kad išsižiojau apie laisvą Lietuvą ir su draugais supleškinom jų raudoną vėliavą.
Dar nors bausmę atlikti būtų palikę Lietuvoje, tūsė, mėtė po Rusijos kalėjimus. Kaip tik tuo metu spalio revoliu ijos 70 mečio proga buvo amnestija, visokiausiems banditams sutrumpino bausmę, o man kaip sunkiam nusikaltėliui teko atsėdėt iki galo.
KGB tardytojas dabar gerbiamas verslininkas.
Prokuroras vedęs bylą ir staugęs “ką, tau mūsų santvarka nepatinka?” sėkmingas advokatas.
Komsomolo sekretorius, kalėjimo rūsyje išmetęs iš komjaunimo, ir dejevęs, kaip aš be komjaunimo gyvensiu – amžinas savivaldybės darbuotojas.
Visi partijos susirinkimuose smerkę, gėdinę ir priekaištavę kiaulės komunistai, išvertė kailį į dorus lietuvius, dabar vėl verčia kailį atgal ir paisto apie rusišką “tvarką”
Kaip galima tokius žmones gerbt?
Šiukšlės be savo nuomonės, nors ir užimantys aukštas pareigas, bet bijantys pažiūrėt į akis, gatvėje susitikus bėgantys tolyn arba nusisukantys.
Gyvenu su sveika neapykanta komunistams, visiems rėžiu tai į akis ir labai tuo didžiuojuosi.
Kai mokinausi, kas metai mokykloje, bent po vieną nuteisdavo arba įkišdavo į durnyną už antisovietinę veiklą, per visą Lietuvą tokių žmonių šimtai. Bet apie mus nė žodžio. Ignoruojama net tokia tema.
Tokie kaip mes, gyvas priekaištas visiems Lietuvą užgrobusiems išverstaskūriams, kurie vis labiau įžūlėja.
Ne per seniausiai vienas toks kiaulė komunistas iš valdiškos įstaigos, į akis pareiškė, kad tokiems kaip aš Lietuvoje vietos tuoj nebebus.
Suprantu Jus, deja reikia eiti į priekį, kovoti su neteise, užgimstančia jau laisvoje Lietuvoje. Kai kur tokie kaip Tamsta (o ir ta Stancikienė) darote didžiules klaidas, kad ir vadinamoje Garliavos byloje (tai rodo, kad kai kuriuos iš mūsų lengvai galima vedžioti už nosies, prie to labai greitai prrisitaiko kremliaus tarnai). Esu Lietuvos patriotė ir suprantu Jūsų kančias, tačiau niekada nesusitaikysiu su tuo, kai laisvoje Lietuvoje kvailai pradedami ginti kriminaliniai nusikaltėliai (ir tebeginami iki šiol) net žymiausių disidentų. Savo kvailumu kai kuriais klausimais ir iššaukiate tokį persivertusių komunistų požiūrį į Jus. Nesu prieš Juozaitį, bet žinau, kad jis nepaveš Lietuvos šiuolaikiniame pasaulyje. Esu už blaivų požiūrį ir išnaudojimą tų galimybių, kurias duoda mums laisvė. Pasaulis pasikeitė, prisitaikykime ir mokėkime pasinaudoti jo geromis pusėmis. Žinoma, niekada nebūsiu už valstybę, globalistų pastangomis nusilpnintą, ir agresyviai jų puolamą ir naikinamą, atsidūrusią ant pavojingos ribos (O.Voverienė). Padėkime kovoti tokiems, kaip O. Voverienė, ugdykime sveiką nuovoką, bet nesiblaškykime, lakstydami paskui Brazausko pasekėjus, arba garbindami kriminalinius nusikaltėlius. Turėkime proto, pagaliau.
Visos lazdos su dviem galais. Negali būti (net teoriškai), kad iš vakarų vien tik gėris, o iš rytų vien tik blogis. Tai per daug primityvus požiūris. Pasaulyje daugiau spalvų, nei juoda ir balta.
Na pvz. bankai. Dar prieš keletą metų gaudavom (nemažas) palūkanas už terminuotus indėlius, kai dar Lietuvoje buvo Snoro ir Ūkio bankai (su rusiškom šaknimis). O kur šios palūkanos dingo? Kas tai, kartelinis bankų susitarimas? Kuriam Snoro ir Ūkio bankai pasipriešino, buvo apšaukti nusikaltėliais ir likviduoti. Būtent toksai susidaro vaizdelis…
Savų bankų Lietuva nebeturi. Net nebėra ko paklausti – kur dingo palūkanos.
Ir tai tik viena “gėlytė” iš visos puokštės. O jei ES taps federacija, tai turėsime ir “uogytes”…
I
Iš vakarų reikia imt viskas kas naudinga mums.
Šlamštą lai pasilieka sau.
Rytuose nieko, ko galėtume pasimokyt ar imti pavyzdžiu nėra.
Nuo anų reikia atsitvert aukšta siena.
Jeigu nė vienas vakarų bankas, net šveicariški,nemoka tokių palūkanų kaip mokėjo Lietuvoje įkurtos iš Rusijos pavogtų milijonų skalbyklos, galima kaltint tik esamą Pasaulinę finansų padėtį su žemomis arba nulinėmis palūkanų normomis.
Jei ES taps federacija, labai gerai. EU Įstatymai bus aukštesni už vietinius.Su rusais susieti oligarchai smaugiantys šalį, ir žiniasklaidos magnatai durninantys tautą bus nusodinti ir privalės mokėt mokesčius. O kai Lietuva pasikels, taps ekonomiškai stipri, atsiras stuburą ir smegenų turinčių politikų, va tada galima bus pagalvot apie tikrą nepriklausomybę.
Labai patiko. Sudėliota meistriškai. Pagal konservatorius ir TV komentatorius aplinkui vieni priešai. Gaila tokio prityvaus ir buko mastymo .
Gera buvo žygiuoti su Vyčiu širdyse, dainuoti kol dar galima, lietuviškai. Įdomu kuo dar išvadins? Lyg gyventume ne laisvij valstybėj.
geriausia rinkimų reziumę, kurią esu lig šiol skaičius. Ačiū 🙂