Kovo 10-ąją minėsime vieno dramatiškiausių įvykių šiuolaikinėje Tibeto istorijoje – 60-osios Nacionalinio tibetiečių sukilimo – metinės. 1959 metais Tibeto sostinėje Lhasoje Kinijos armijai sukilimą žiauriai numalšinus, prasidėjo ir iki šios dienos tęsiasi krašto okupacija bei nuoseklus Tibeto žmonių, religijos ir kultūros naikinimas. Ši data žymi ir 60-ąsiais Jo Šventenybės Dalai Lamos bei didelės tibetiečių bendruomenės priverstinio gyvenimo tremtyje pradžią, to, ką rašytoja Jurga Ivanauskaitė įvardijo kaip „ištremtą Tibetą“.
„Tibeto tragedija nepaprastai ryškiai atspindi visos XX a. istorijos esmę – tai, kas prasidėjus okupacijai jame vyko ir tebevyksta, yra dvasinės laisvės kova su prievarta…“ – Jurga Ivanauskaitė
Ta proga šiandien prie Kinijos Liaudies Respublikos ambasados Vilniuje buvo surengtas piketas Tibeto laisvės siekiams palaikyti. Piketo rengėjai ta proga surengs dar kelis Tibeto sukilimo metinėms paminėti skirtus renginius:
Kovo 8 d., penktadienis 17 val. parodos „BOD / Tibetas“ atidarymas Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Krematoriumas / Meno krosnys“ (Maironio g. 6, II vidinis kiemas, Vilnius).
Kovo 10 d., sekmadienį, 14 val. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Renginių erdvėje (305) (Gedimino per. 51, Vilnius) renginys iš ciklo „Donskiškieji pokalbiai“, šeštosios diskusijos tema – „Tiesos vardas – Tibetas: žmogaus teisių ir kultūrinio apsisprendimo laisvės iššūkiai šiandieniniame Tibete“. Dalyvaus: Arūnas Gelūnas, Radvilė Racėnaitė, Robertas Mažeika, Gediminas Kajėnas.
60-ųjų Tibeto sukilimo metinių proga ienuolika Lietuvos Respublikos seimo narių pasirašė deklaraciją „Pagarba žmogaus teisėms yra būtinas tarptautinės tvarkos pamatas, todėl neturime teisės nekreipti dėmesio į Tibeto problemą“.
Pasak deklaracijos iniciatoriaus Laikinosios solidarumo su tibetiečiais grupės Seime vadovo Andriaus Navicko, deklaracijos tikslas yra dar kartą atkreipti tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio politikų dėmesį į tai, kas vyksta okupuotame Tibete, kur lygiai prieš šešiasdešimt metų buvo žiauriai numalšintas nacionalinis tibetiečių sukilimas. „Nuo to laiko žuvo daugiau nei 1,2 mln. tibetiečių, buvo sugriauta daugiau nei šeši tūkstančiai šventyklų, įvykdyta prievartinė industrializacija ir urbanizacija.“
Deklaracijoje apgailestaujama, kad ir dabartiniu laikotarpiu represijos Tibete nesiliauja, bet dar ir intensyvėja. Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos atskleidė, kad Tibete vyksta sisteminis „karas“ prieš tibetiečių kalbą ir kultūrą. Draudžiamas religinis ugdymas vienuolynuose. Tibeto dvasiniam ir religiniam lyderiui Dalai Lamai XIV draudžiama ne tik sugrįžti, bet net ir apsilankyti šiame regione. Dar daugiau, kaip patvirtina žmogaus teisių gynimo organizacijos, tibetiečiai, kurie išdrįsta reikšti savo prielankumą Dalai Lamai ar viešai praktikuoti budizmą, susiduria su griežtomis valdžios represijomis. Tėvai verčiami pasirašyti įsipareigojimus valdžiai neleisti vaikams dalyvauti budistinėse praktikose ir šventėse.
Nepaisant to, kad Kinijos ekonomika sparčiai auga, Tibetas lieka skurdus regionas, o tibetiečiai dėl sistemingos kinų imigracijos politikos tampa „antrarūšiais“ savo gimtinėje.
„Tenka giliai apgailestauti ir dėl to, kad tarptautinės organizacijos, politiniai lyderiai, kurie viešai skelbia deklaracijas apie žmogaus teisių svarbą, smerkia nusikaltimus prieš žmogiškumą, dvasinio ir materialinio paveldo naikinimą, nedrįsta garsiai kelti situacijos Tibete klausimo tiek Kinijos valdžiai, tiek tarptautiniuose politiniuose forumuose“, – sakė A. Navickas.
Pasak A. Navicko, svarbu pabrėžti, kad ši deklaracija nėra nukreipta prieš Kiniją, nes tibetiečių kultūrinės, religinės, socialinės ir politinės autonomijos apsauga, žmogaus teisių apsauga šiame regione – tai nėra kišimasis į Kinijos vidaus reikalus, tai būtina pagalba šiai valstybei keistis ir gydyti iš praeities paveldėtas žaizdas.
Deklaracijoje teigiama: „Pavergtos tautos dažnai teturi vieną viltį – kad jas atjaus, joms solidarumą išreikš ir jų laisvės bylos advokatėmis taps kitos tautos, kurios suvokia laisvės vertę, turi drąsos viešai pasakyti, kad jokia tarptautinė tvarka, kuri neturi tvirto vertybių pamato, nėra nei tvari, nei teisinga.
Mes, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, išreiškiame palaikymą tibetiečiams, jų dvasiniam lyderiui Dalai Lamai XIV, tiems Kinijos politikams, kurie suvokia tautos apsisprendimo teisės ir žmogaus teisių svarbą ir raginame tiek Lietuvos, tiek kitų demokratinių valstybių politinius lyderius, bendraujant su Kinijos valdžia, būtinai kelti situacijos Tibete klausimą ir reikalauti, kad būtų nutraukta šio regiono informacinė blokada, nepriklausomiems žmogaus teisių ekspertams suteikta galimybė laisvai atvykti į Tibetą ir objektyviai įvertinti informaciją, taip pat panaikintas draudimas Tibeto dvasiniam lyderiui lankytis šiame regione. Kinijos valdžia ir Dalai Lama galėtų susėsti prie derybų, pokalbių apie Tibeto ateitį stalo.“
Deklaraciją pasirašė vienuolika parlamentarų, kurie priklauso Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoms ir Mišriai Seimo narių grupei: Andrius Navickas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Žygimantas Pavilionis, Andrius Kupčinskas, Laurynas Kasčiūnas, Vytautas Kernagis, Monika Navickienė, Egidijus Vareikis, Mantas Adomėnas, Aušra Maldeikienė, Aušrinė Armonaitė.
Ši deklaracija buvo perskaityta pikete prie Kinijos Liaudies Respublikos ambasados šiandien vykusiame pikete. Ji taip pat bus įteikta Seimo Pirmininkui. Angliškas deklaracijos tekstas bus išsiųstas tarptautinėms organizacijoms ir Tibeto vyriausybei tremtyje.
Apgailestauti nepakanka.
Būtina pasmerkti žudikę Kiniją už Tibeto okupaciją.
Aplamai yra nepateisinama nuolaidžiavimo komunistinei Kinijai politika. Buvo laikai, kai Tibetas iš Kinijos okupacijos galėjo būti išvaduotas kad ir jėga (iki kol Kinija susikūrė branduolinį ginklą). Tačiau ir dabar nevėlu taikyti ekonomines sankcijas ir pan.