Prasidėjus pavasarinei paukščių migracijai, specialistai primena apie išliekantį paukščių gripo pavojų šalies naminiams ir laukiniams paukščiams. Pirmasis šio gripo atvejis Europoje buvo nustatytas 1984 m. Airijoje. Nuo to laiko daugelis Europos valstybių patyrė didelių ekonominių nuostolių tiek dėl daugybės sunaikintų naminių paukščių, tiek ir dėl prekybos paukštiena apribojimų. Vien 2018 m. paukštynuose Europoje buvo užregistruoti 34 paukščių gripo židiniai. Dėl viruso buvo sunaikinta beveik 1 milijonas naminių paukščių.
„Nors Lietuvoje paukščių gripo atvejų šiemet nenustatyta, visada išlieka rizika jam patekti ir į mūsų šalies teritoriją, juolab, kad pernai ši liga jau pasiekė Skandinavijos valstybes. Todėl labai svarbu, kad naminių paukščių laikytojai įvertintų galimą ligos grėsmę ir laikytųsi visų biologinio saugumo reikalavimų. Didžiausia rizika pavasarį kyla šalia atvirų vandens telkinių laikomiems naminiams paukščiams“, – teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdo laukinių paukščių stebėseną migracijos laikotarpiu. Didžiausia grėsmė paukščių gripo virusui plisti kyla pavasarinės laukinių paukščių migracijos laikotarpiu (kovo – balandžio mėn.). Specialistų ilgamečiai stebėjimai rodo, kad ligą dažniausiai perneša šiuo virusu užsikrėtę laukiniai vandens paukščiai, kurie užkrečia aplinką. Naminiai paukščiai užsikrečia per užterštą lesalą ar vandenį, nors virusas gali būti perduodamas ir per inventorių, rūbus ar avalynę.
VMVT primena, kad naminius vandens paukščius pavasarinės laukinių paukščių migracijos laikotarpiu privaloma laikyti pastatuose ir neišleisti jų į lauką arba išleisti tik į lauko aikšteles, įrengtas taip, kad naminiai paukščiai negalėtų turėti tiesioginio kontakto su laukiniais (pvz., lauko aikštelė iš visų pusių aptverta, o iš viršaus uždengta tinklu arba stogu).
Požymiai, leidžiantys įtarti paukščių gripą: paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta jų skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėse, sutrinka koordinacija. Paukščiai gaišta. Nuo ligos gali nugaišti iki 100 proc. visų ūkyje laikomų paukščių.
Nustačius šios ligos židinį ūkyje, visi paukščiai, jų produkcija, kiaušiniai, lesalai, pakratai ir menkavertis inventorius turi būti sunaikinti. Aplinkui židinius nustatomos apsaugos ir priežiūros zonos, apsaugos zonose 3 km spinduliu esant nepalankiai paukščių gripo situacijai arba greitam plitimui, gali būti išnaikinami visi auginami naminiai paukščiai. Išskirtiniais atvejais šis reikalavimas gali būti taikomas ir 10 km spinduliu priežiūros teritorijose.
Praėjusiais 2018 metais paukščių gripo protrūkiai nustatyti Bulgarijoje – 28 (sunaikinti 615 424 naminiai paukščiai), Italijoje – 3 (sunaikinti 279 563 paukščiai), Nyderlanduose – 2 (sunaikinti 66 752 paukščiai), Vokietijoje – 1 (73 paukščiai).
Didelio patogeniškumo paukščių gripo atvejai laukiniams vandens paukščiams pernai buvo nustatyti Vokietijoje (3), Nyderlanduose (5), Jungtinėje Karalystėje (21), Airijoje (3), Danijoje (35), Suomijoje (3), Švedijoje (10), Slovakijoje (1).
VMVT primena, kad pastebėjus paukščių ligoms būdingus požymius, ėmus gaišti naminiams paukščiams, ar aptikus nugaišusį laukinį vandens paukštį, reikia pranešti artimiausiam teritoriniam VMVT padaliniui arba visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403
