
Ukmergės rajono Užulėnio kaime iškilsiančio paminklo pirmajam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai gamyba jau įsibėgėja. Vasario 18-ąją Ukmergės rajono savivaldybės atstovai – mero potvarkiu sudarytos darbo grupės nariai apsilankė Vilniuje, garsaus šalies skulptoriaus Antano Žukausko dirbtuvėse, kur apžiūrėjo pirminį – iš molio nulipdytos skulptūros A. Smetonai variantą bei pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą.
Šis skulptoriaus kūrinys toliau keliaus į kitas dirbtuves, kur bus iš vaško išlietas tarpinis jos modelis, o vėliau vaškinės dalys bus perduotos į bronzos liejikų rankas.
Pustrečio metro aukščio iš bronzos išlieta A. Smetonos skulptūra turėtų iškilti jo tėviškėje – Užulėnyje – priešais A. Smetonos vardo mokyklą – muziejų, jo iniciatyva tarpukariu pastatytos vienos moderniausių to meto Lietuvoje pradinės mokyklos pastato.
Skulptūrą planuojama iškilmingai atidengti šių metų rugpjūčio 10 dieną, minint 145-ąsias Prezidento gimimo metines.
2017 metais Ukmergės rajono savivaldybė įsteigė Kultūros rėmimo fondą, kurio pagrindinė veikla – remti Lietuvai ir Ukmergės kraštui nusipelniusių žmonių atminimo įamžinimą. Šio fondo pagalba Prezidento Antano Smetonos memorialinio paminklo pastatymui siekiama pritraukti privačių rėmėjų, mecenatų lėšas.
Ukmergės rajono savivaldybės Kultūros rėmimo fondo sąskaita: LT694010042900560652, Luminor Bank AB, banko kodas 40100.
„Labai kviečiame visus prisidėti – pagal galimybes paaukoti lėšų – prie mūsų šalies Pirmojo Prezidento atminimo įamžinimo!“ – kviečia idėjos sumanytojai.
Deja, jis yra tik trečiasis Lietuvos prezidentas, juo tapęs 1926 metais. Lietuvos Steigiamasis seimas Lietuvos prezidento instituciją įsteigė tik 1920 metai ir šias pareigas pavedė eiti A. Stulginskiui. Taigi 1919 metais A. Smetonos eitų Valstybės tarybos prezidento pareigų kaip pirmosios Lietuvos prezidento institucijos nepatvirtino. Žodžiu, 1919 metais A. Smetona buvo ne Lietuvos, o tik Valstybės Tarybos kaip institucijos prezidentas.
Pyk ant Steigiamojo Seimo, kad tas A. Smetonos einamų pareigų nelaikė kaip jau esančios Prezidento institucijos, bet ją įkūrė savo 1920 metų sprendimu.
Man tai keista. Valstybės vadovui skirtas paminklas stovės kaime, o P. Cvirkai, išdavikas – sostinėje.
Na matosi , kad sprendimus priima “žmogai” su sutrikusiu mąstymu.
Stebėtis galima viskuo, bet lietuvis suvokia lietuviškos kultūros paveldą, rašytojų likimą skiria nuo politinių veikėjų Smetonos bei jo švogerio ir žento „nuopelnų“ už Vilniaus krašto išdavystę.
Na, iš tikrųjų keista… Tad esant tokiam valdžių ir visuomenės “žmogų” mąstymui…, ar nebūtų deramiausia, demokratiškiausia pristatyti ir Vadovo paminklą greta stovinčio Rašytojo paminklo atskiriant juos abu nuo aplinkinės miesto erdvės stiklo būdele (sienelėmis) išvardijant užrašuose ką kuris istorinio pridarė Lietuvai jais būdami 1940 metais ir iki tol bei abiejų paminklų fone stambiomis raidėmis užrašant klausimą: KURIS IŠ JŲ IŠDAVIKIŠKESNIS?… Juk istoriškai tamenegalima nematyti ryšio, kad ką vienas pradėjo – kitas tai tęsė ir baigė…
Ir vėl “konkursas”.
nepersisteng
Ne tas žodis, – įžeidžia…