Vasario 15 d., Kaune, Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Didžiojoje auloje vykusiame iškilmingame VDU Senato posėdyje, minint 97-ąjį universiteto gimtadienį ir 101-asias Lietuvos valstybės atkūrimo metines, buvo įteiktos vardinės stipendijos, VDU daktaro diplomai bei ženklai, docento ir profesoriaus atestatai, apdovanoti doktorantų bei jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojai.
Mokslo daktarų diplomai buvo įteikti 2018-aisiais VDU daktaro laipsnį apgynusiems 27-eriems doktorantams. Tarp jų ir žinomam istorikui, istorijos populiarintojui, publicistui, Alkas.lt redaktoriui Tomui Baranauskui 2018 m. apgynusiam disertaciją „Pabaisko mūšis 1435 m. lūžio metai Lietuvos valstybingumo raidoje“.
Alkas.lt redakcijos vardu sveikiname Tomą ir linkime kūrybinio įkvėpimo, ūpo ir neeilinio galių antplūdžio Tautos būtovės pažinimo, visuomenės švietimo ir Tautinės sąmonės puoselėjimo kelyje.
Tomas Baranauskas gimė 1973 m. rugsėjo 12 d. Kaune. Mokėsi Žeimelio ir Anykščių Antano Vienuolio vidurinėse mokyklose. Mokykliniais metais dalyvavo Anykščių Sąjūdžio veikloje, 1990–1991 m. redagavo Sąjūdžio puslapį rajono laikraštyje „Anykšta“, vėliau buvo laikraščio „Žiburys“ redkolegijos nariu.
1992–1998 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, baigė istorijos bakalauro bei magistro studijas. 1996 m. rugsėjo 9 d. – 2011 m. vasario mėn. dirbo Lietuvos istorijos institute: LDK istorijos skyriuje (1996–1998 m.), Archeologijos skyriuje (1998–2011 m.). Buvo Lietuvos istorijos instituto tinklalapio administratorius (2003–2011 m.). 2001 m. rugsėjo 21 d. – 2007 m. gruodžio 22 d. buvo Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ redkolegijos narys, nuo 2005 m. – Draugijos „Pilis“ narys, nuo 2009 m. lapkričio 23 d. – šios draugijos pirmininkas. Nuo 2008 m. rugsėjo dirba Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakultete.
T. Baranausko mokslinių interesų sritis – ankstyvoji Lietuvos istorija, valstybės ištakos, Lietuvos medinės pilys. 2000 m. išleido knygą „Lietuvos valstybės ištakos“. Paskelbė 17 mokslinių straipsnių, daug istorinės publicistikos bei istorijos populiarinimo straipsnių spaudoje bei interneto portaluose. Dalyvavo mokslinėse konferencijose Lietuvoje, Danijoje, Latvijoje, Baltarusijoje.
Parašė straipsnių Lietuvoje ir užsienyje leidžiamoms enciklopedijoms: „Visuotinė lietuvių enciklopedija“, „Вялікае Княства Літоўскае: энцыклапедыя ў двух тамах“, „The Crusades: An Encyclopedia“. Sudarė 1998 metų Lietuvos istorijos bibliografiją.
1990–2006 m. dalyvavo Šeimyniškėlių piliakalnio (prie Anykščių) archeologiniuose tyrinėjimuose, parašė dvi brošiūras, populiarinančias šių tyrinėjimų rezultatus: „Vorutos pilis“ (2001; drauge su tyrinėjimų vadovu Gintautu Zabiela) ir „Anykščių medinė pilis“ (2005).
2000 m. sukūrė interneto svetainę „Viduramžių Lietuva“, kurioje lietuvių, anglų, rusų ir kt. kalbomis populiarina Lietuvos istoriją. Nuo 2001 m. prie šios svetainės įkūrė ir iki šiol moderuoja Lietuvos istorijos forumą. Nuo 2010 m. internetinio dienraščio Alkas.lt redaktorius, istorijos laidų videociklo „Aktualioji istorija“ kūrėjas.
Didžiuojamės, Tomai tavim.
Sveikinu Tomą. Džiaugiuosi, kad esi tas istorikas, kurio darbai, pasisakymai kupini pagarbos Lietuvos valstybei, meilės lietuvių tautai, gyvenusiems protėviams. Ačiū už profesionalumą, už istorinės atminties sklaidą.
Sveikinimai Tomui ir linkėjimai vėl suteikti gyvastį “istorija.net”…
Šaunu. Spaudžiu dešinę, Tomai.
Sveikinu, Tomai.
Sėkmės tolimesniuose ankstyvosios Lietuvos valstybės istorijos tyrimuose.
Tikėsimės, kad kaip sąžiningas istorikas Tomas pagaliau atras ir visiems atskleis Lietuvos karalystę ir jos valdovus karalius, kuriuos prolenkiški sukčiai pažemino iki kunigaikščių ir kunigaikštystės lygio. Ar ne laikas detaliai parodyti, kaip atsirado Lenkijos istorija, kuri yra pavogta Lietuvos istorija (kunigaikštis Jurgis Giedraitis)
Puiki žinia pradėti dieną!
Nuoširdžiausi sveikinimai ir kuo didžiausios sėkmės bei tolesnių atradimų!
Išties puiki žinia pradėti dieną. Gal dabar Vilnius galės aprimti ant savo istorinių pamatų, o į šeimininkėlius nukreips Kauną.
Nuoširdžiausi sveikinimai. Sėkmės.
Tomai, sveikinu Tavę! Kaip jauną istoriką, prašau Tavę, atgręžti, pagaliau, didesnį į LIETUVOS GARBINGIAUSIĄJĄ PRAEITĮ – SARMATIJOS IR GARDARIKIJOS LAIKOTARPĮ, kursi mūsų istorikais, kol – kas, yra NELIEČIAMAS!