Jau nuo balandžio pradžios Kaune pradės veikti „veidrodinė“ Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Norą dirbti šiame padalinyje jau pareiškė 36 kandidatai.
Ministerijos Vilniuje funkcijas dubliuojančiame Kauno padalinyje dirbs kauniečiai, šiuo metu važinėjantys dirbti į ŽŪM ar kitas ministerijas sostinėje, taip pat – žmonės iš Kauno regiono, kurie nori dirbti ministerijoje.
Iš viso buvo paskelbta 17 atrankų konkursų. Dalis jų jau baigėsi, į kitas pareigybes dar tebevyksta dokumentų priėmimas, netrukus bus skelbiami ir nauji konkursai.
Priimamų darbuotojų pareigybių aprašymuose nurodyta, kad jų darbo vieta yra Kaune.
Galiojančius darbo skelbimus galima rasti Valstybės tarnybos departamento tinklapyje ir ŽŪM tinklapyje www.zum.lrv.lt/lt/skelbimai-1/konkursai-laisvoms-pareigybems-uzimti.
ŽŪM kviečia visus ir toliau aktyviai skelbiamuose konkursuose darbui Kaune.
I. Kanto gatvėje Kaune įsikursianti ir veiklos tęstinumą užtikrinsianti „veidrodinė“ ministerija dirbs tol, kol šiame mieste, išnuomojus naujas patalpas, bus įkurdinta visa ŽŪM.
Numatyta, kad 2020 m. pirmąjį ketvirtį nuomojamose patalpose Kaune įsikurs Žemės ūkio ministerija ir dvi jai pavaldžios institucijos – Nacionalinė žemės tarnyba ir Nacionalinė mokėjimo agentūra.
Apgailėtinas populistų šou tęsiasi 🙂
Pažiūrėsim, kas iš to cirko gausis 🙂
“Blogai yra kv…, bet dar blogiau – kv… su iniciatyva”.
Tik labai gaila, kad tokiems ansurdams ištaškomi biudžeto (t.y., visų mūsų) pinigai. Tikiuosiu, kad žalių valstiečių populistams už tokius absurdus dar teks atsiskaityti visuomenei. Istorija jų nepamirš 🙂
O kur žiūri Prezidentė.- Konstitucijos saugotoja. Juk valstybės valdymo struktūros- ministerijos turi būti sostinėje Vilniuje – tai akivaizdus Konstitucijos pažeidimas, turintis valstybei politines pasekmes. Gerai, kad pasipriešino profsąjungos.
Ar nesikartoja prieš 100 metų istorija, kai visa Lietuvos vadovybė su A. Smetona priešakyje, išskyrus J. Basanavičių, M. Biržišką ir kt., paliko Vilnių ir pasitraukė į Kauną, puolant bolševikų armijai, kuri vėliau (1919-20m.) buvo sumušta ir išvyta iš Lietuvos. Tačiau tuo pasinaudojo Pilsudskio Lenkija pažeisdama Suvalkų 1920 m. spalio ir Liublino sutartis ir užgrobė sostinę Vilnių ir trečdalį Lietuvos.
Vilnius kaip Lietuvos sostinė yra administracinis valdžios, mokslo, politikos ir prekybos centras, kaip Lietuvos valdovų, didikų, valstybės veikėjų ir Bažnyčios hierarchų rezidavimo vieta. Sostinė kaip valstybės širdis plazda tautos istorija ir kultūra. Ir keista, jog yra žmonių kuriems nepamatuota vertybių sankloda žlugdo tautinę sąmonę, o kartu ardo valstybę. Jonas Aistis tai yra įvertinęs: „Tai pats nenaudingiausias, o taip pat ir pats neprotingiausias apgaudinėjimas žemėje“. Bet kaip tokiems sostinės darkytojams istorikams praplauti smegenis?, juk kitaip prarūgusio tvaiko neišsklaidysi.
Gerb. A. Juozaitis dėl ADF užmačių Lietuvos atžvilgiu atsakė aptakiau. Maždaug, kad dėl Lietuvos galimybių plėsti ADF idėjas į Rytus, reikia pagalvoti. Gerb. R. Juknevičienė, žvelgdama iš savo pozicijos, rėžė kitaip, bet iš esmės tą patį.
Abu minėti politikai supranta, kad Lietuvai būti tiltu, einant per mus iš rytų į vakarus arba iš vakarų į rytus, reiškia holokaustus. Žiūrint į praeitą karą, prisimenam, kaip vokiečiai su rusais Ribentropo – Molotovo paktu susitarė, ko išdavoje rusai mus okupavo – holokaustas Nr. 1. “Drang nach Osten” idėjos vedami, vokiečiai su rusais susipešė ir per mus nuėjo į Rytus – holokaustas Nr. 2. Po to rusai per mus nuėjo į Vakarus ir pasiliko – holokaustas Nr. 3. Todėl gavosi, kad baltų valstybių holokaustų suma, palyginus su žydų, yra kur kas didesnė, negu manoma. Nevarkite, Š. Korte, diskutuodami, nes Merkel jau dirba, tiesdama pagal susitarimą su rusais į Vokietiją dujotiekius Nordstream ir Nordstream II. Tai – šių dienų Ribentropo – Molotovo tipo aktas, pasidalinant dujų įtaką Europoje už baltų valstybių nugaros. Po to, aišku, seks rusų ir vokiečių peštynės kartu su baltų valstybių holokaustu ir nemanykite, kad mes to nematome.