Šeštadienis, 6 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Puidokas. Ar nekyla nauji ,,auksiniai” projektai už kariams ir gynybai skirtus pinigus?

Mindaugas Puidokas, www.alkas.lt
2019 02 06 16:51
11
Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kariškiai nėra ta socialinė grupė, kuri būtų linkusi skųstis be reikalo. O ir gynybos sritis nėra ta, kurioje viešumas visuomet yra vertybė. Visgi, į mane neseniai kreipėsi didžiausios mūsų šalies karių interesus ginančios organizacijos – VšĮ „Karių teisių gynimo centras“ steigėjai Laimonas Jakas ir Alvydas Jokšas. Jie pateikė daug nerimą keliančių faktų tiek apie iššūkius, kylančius kariams derinant savo profesines ir šeimynines pareigas, tiek ir apie nerimą keliančias tendencijos mūsų šalies kariuomenėje. Norintiems su šia tema susipažinti išsamiau rekomenduoju perskaityti visą Europos karinių organizacijų ir profesinių sąjungų (Euromil) lietuviškojo padalinio – Karių teisių gynimo centro – parengtą pranešimą [1], o šiame straipsnyje pasidalinsiu keletu esminių karių teisių gynėjų įvardintų problemų.

Karių problemos be kamufliažo

Pradžiai, pirmoji problema, su kuria susiduria kiekvienas atsargos karys ir savanoris. Net ir turintys šeimas laikas nuo laiko yra šaukiami į mokymus. Logiška tvarka – įgūdžiai užsimiršta, o ir karo technologijos bei strategijos nestovi vietoje. Deja, tokiuose mokymuose dalyvaujantiems atsargos kariškiams iš esmės nėra kompensuojama. Sutinku, kario profesijai labai svarbu patriotizmas. Tačiau kaip atsitiko, kad valstybė, parengusi karį, jo karinio pasirengimo lygio palaikymą palieka gyvą tik patriotizmu? Nenuostabu, jog daugeliui karių kyla klausimas – kodėl jie turi aukoti savo laiką Tėvynės saugumo stiprinimui, mainais geriausiu atveju gaudami vien tik padėką?

Apie tai, kas atsitiks, jei vienas vaiką auginantis atsargos karys ar savanoris bus pašauktas į mokymus, nenoriu nei spėlioti, ypač dabartiniame šioje srityje vyraujančiame teisiniame ir administraciniame chaose. O juk tai gyvi žmonės ir jų likimai mums turi rūpėti!

Ar žinote, kad kariams dažnai tenka dirbti viršvalandžius? Neretai ir po 12–14 valandų per parą. Gal ir nieko keisto – karo tarnyba turi savo specifiką ir dėl tokios specifikos ją ne visuomet įmanoma planuoti iš anksto. Tačiau kažin kodėl, priešingai nei kitiems šalies gyventojams, kariams už viršvalandžius nėra kompensuojama – nei pinigais, nei papildomu poilsiu. Nenuostabu, kad toks tarnybos krūvis atsiliepia šeimyniniame gyvenime, krenta motyvacija toliau tęsti karo tarnybą, nekalbant jau apie šeimai ir vaikams neskirtą laiką.

Kario tarnybos trukmę lemia ir sveikata. Ir štai, tarnybą baigę kariai susiduria su kitu neteisingumu, apie kurį beveik nežino visuomenė. Kariams iki šiol nėra grąžintos per krizę neišmokėtos pensijų dalys. Ne vienas buvęs ir esamas karys tiesiai sako, jog parengti rezervistai yra švelniai tariant „apiplėšti“. Pasak L. Jako, dar 2016 metais Vyriausybė atskleidė, kad bendra skola kariams, be palūkanų ir delspinigių, sudaro 29 mln. eurų. Šioje istorijoje itin liūdina faktas, kad Krašto apsaugos ministerija, atrodo labiau linkusi kaltinti Seimą, o ne ieškoti bręstančios krizės sprendimo.

Dar viena karinės srities bėda yra tiesiogiai susijusi su tuo, ką galima pavadinti teisiniu fundamentalizmu. Turiu omenyje neseniai Konstitucinio Teismo paskelbtą draudimą kariui dirbti papildomai. Šito išdavoje kariai tapo suskirstyti į dvi kategorijas – vieniems galima dirbti, o kitiems – ne. Papildomai dirbti leista tarnaujantiems štabuose, ministerijoje, medicinos tarnyboje, kariuomenės orkestre, o kitiems, daugiausia žemesnių laipsnių kariams tarnaujantiems koviniuose daliniuose, – neleista.

Sunerimę kariškiai rodo į Konstitucijos 29 straipsnį, kalbantį apie visų piliečių lygybės prieš įstatymą principą ir klausia – kaip suprasti šią teisinę abrakadabrą. Kiti rodo į algalapius, kuriuose kuklūs – apie 700 eurų siekiantys kario ir 1300 eurų žemesniųjų grandžių karininkų atlyginimai ir klausia – kodėl valstybė atima galimybę kariui ir jo šeimai gyventi oriau nei nustato pragyvenimo minimumas? Pastarojo klausimo sprendimą apsunkina ir tebegyvuojantis itin neigiamas karinės ir politinės vadovybės požiūris į bet kokius žemesnių grandžių karių mėginimus tiek pavieniui, tiek organizuotai ginti savo teises.

Ar nekyla „auksiniai“ pastatai, kurie surytų kariams ir gynybai skirtus pinigus?

Teko girdėti ir įdomesnių istorijų, ypač susijusių su pastaruoju metu lyg ir skaidrėjančiais kariuomenės pirkimais. Visgi dabar plačiai reklamuojama karinių miestelių statybų istorija kelia rimtų klausimų. Pavyzdžiui, 60 tūkst. kvadratinių metrų kareivinių pastatų ketinama statyti už 160 mln. eurų. Dėl tokios kainodaros sunerimę Karių teisių gynimo centro atstovai L. Jakas ir L. Jokšas kartu su nekilnojamo turto specialistais paskaičiavo: normali didelės apimties mažaaukščių pastatų statybos kaina siekia apie tūkstantį eurų už kvadratinį metrą su įrengimu. Tūkstantį eurų už kvadratinį metrą padauginę iš planuojamo kareivinių ploto gauname 60 milijonų eurų ir jokiu būdu ne 160 mln. Kyla pagrįstas klausimas ir jis vertas net apie 100 milijonų eurų.

Ar nebus taip, kad netrukus kalbėsime apie naują „auksinį“, tik šį kartą ne sąlyginai nedidelės apimties virtuvės įrankių, o kur kas didesnį – kareivinių statybos skandalą? Ypač turint omenyje, kad Krašto apsaugos ministerijos vadovai nėra deleguoti nei vienos iš į valdančiąją koaliciją įeinančių partijų ir vargu ar jaučia politinę atsakomybę prieš rinkėjus. Optimizmo neprideda ir neseniai nuvilnijusi žinia, jog „Nota Bene“ istorijos dalyviai ir toliau dalyvauja kariuomenės viešuose pirkimuose ir netgi juos laimi. Ar tokio principingumo sprendžiant skaidrumo klausimus labai svarbioje srityje tikisi visuomenė?

Ar leisdami daugiau pinigų tikrai sustiprinome savo saugumą?

Lietuva jau yra atsakingai į savo ir transatlantinį saugumą žiūrinčių ir gynybai 2 proc. BVP skiriančių NATO narių klubo narė. Tuo didžiuojasi visi neabejingi šalies saugumui, tą mėgsta akcentuoti ir valstybės vadovai bei kiti politikai.

Visgi, šautuvai patys nešaudo, o kovos mašinos pačios nevažinėja. Netgi transatlantinė partnerystė liks tik popierinių deklaracijų rinkiniu, jei už jos nebus patriotiškų, savo šalį ginti pasiryžusių piliečių. Net viešai skelbiamose gynybos doktrinos ištraukose akcentuojama, kad pirmasis gynybos nuo agresijos etapas yra atsilaikyti iki kol prisijungs gausesnės sąjungininkų pajėgos. Tad yra labai svarbu, kad mūsų kariai būtų aukštos moralės, o kario profesija būtų prestižinė ne žodžiais.

Deja, Karių teisių gynimo centro pateikti faktai liudija priešingai. Ženkliai didindami gynybai skirtą biudžetą, tuo pat metu mes silpniname svarbiausią kiekvienos karo elementą – karį. Nesureguliuoti teisiniai klausimai, nenoras spręsti įsisenėjusias sistemines problemas, investicijų prioritetų sąraše apeiti kario gerovės, socialinio ir teisinio saugumo klausimai vargu ar prisideda prie šalies saugumo didinimo. Didelį nerimą kelia ir tai, kad, bent jau viešoje erdvėje, šiuos klausimus už šalies saugumą atsakingi aukščiausi šalies pareigūnai ilgą laiką tiesiog ignoravo. Dėmesio nesulaukė ir vidiniai karinio socialinio dialogo siekiai. Mano giliu įsitikinimu – tai yra rimtos klaidos, kurias būtina taisyti ir kuo skubiau.

Dabartinei Vyriausybei didele dalimi pasisekė – ji turi galimybę aštrėjančias problemas malšinti didesniu finansavimu. Visgi, daugiau ir geresnių ginklų neduos daug naudos, jei liks nesutvarkyti paprasčiausi kario buities klausimai. Labai noriu tikėti, kad jau būsimasis šalies vadovas, kartu esantis ir vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu, į šiuos klausimus žiūrės atsakingiau, o mūsų kariuomenė ir savanoriškosios pajėgos atsikratys paskutinių sovietinės armijos ydų. Saugumo politikos klasikas Baris Buzanas (Barry Buzan) aiškiai įvardino – kiekvienos valstybės saugumo esmę pirmiausiai sudaro žmonės, jų ryžtas ginti valstybę ir pasitikėjimas ja. Dėl to tik atsigręžę į karius ir jų šeimų gerovę turėsime ir tikrai stiprią bei darniai funkcionuojančią gynybos sistemą.

_______

[1] www.kariuteises.lt/lt/naujienos/nacionalinis-pranesimas-isvada-del-kariu-teisiu-laiduojamu-lr-konstitucijoje-ir-europos-zmogaus-teisiu-ir-laisviu-konvencijoje-padeties-lietuvoje/3436

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Puidokas. Per kurias institucijas turi eiti migrantų kelias į Lietuvą?
  2. J.V. Žukas. Reaguoti į hibridinio karo grėsmes turime gebėti jau dabar
  3. E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: „stručio“ sindromas; pagrindinė propagandos formulė; Lasvelo modelis (XI)
  4. Vokietija padės stiprinti Lietuvos saugumą
  5. J. Olekas su NATO Parlamentinės Asamblėjos pakomitečio nariais aptarė saugumo iššūkius
  6. Lenkija pareiškė, kad JAV yra pasirengusi dislokuoti savo karius jų šalyje
  7. Sudaryti 2017 m. šaukimo sąrašai, jie bus paskelbti kitą savaitę (video)
  8. Lietuvos prezidentė dalyvauja NATO valstybių vadovų susitikime (video)
  9. Į Lietuvą atvyks apie 200 Norvegijos kontingento karių
  10. Lietuvai be galo svarbus Vokietijos indėlis į viso regiono saugumo ir atgrasymo priemonių stiprinimą
  11. Atsakinga už 1400 karių saugumą!

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Diedas says:
    2 m. ago

    Šitas nesubrendęs valdžios atstovas, vietoj to, kad pats atsakytų į visuomenei aktualius klausimus, priiminėtų sprendimus (juk valstiečiai daugumoje, gali priimt kokį tik nori įstatymą) toliau dirba eilinio ministerijos klerko darbą ir spaudoje uždavinėdamas kvailus klausimus vaidina kažką dirbantį.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      2 m. ago

      O Jūs?

      Atsakyti
  2. Agne says:
    2 m. ago

    Jau prie karių? Tokie rašinėliai be naudos. Būdamas seime turėtumėte žinoti kur ir kaip pasiūlymai teikiami.

    Atsakyti
    • nesusitupėję komentatoriai says:
      2 m. ago

      Tai į kur galima kreiptis, kur pranešti apie galimus nusikaltimus, jei ne į Seimo narius? Mes turėtume džiaugtis, kad atsirado vienas drąsus Seimo narys, į kurį kreipiasi nukentėję nuo vaikgrobių tėvai, dabar galimai naujas skandalas bresta. Dar neužmiršome “auksinių šaukštų” istorijos.
      Ar yra normali situacija, kai iš 141 Seimo nario yra tik vienas aktyvus? Jei reaguotų į korupcijos apraiškas bent pusė narių – būtų šalyje būtų kitokia situacija ir nebėgtų tiek žmonių iš Lietuvos.
      Juokingiausia, kad atsiranda tokių nesuspratėlių agnių, diedų, kurie visiškai neadekvačiai reaguoja – kaltas M. Puidokas, kad,mat, pernelyg daug kišasi kur nereikia.
      Atsikvošėkite pagaliau.

      Atsakyti
      • Bartas says:
        2 m. ago

        Labai teisinga pastaba.

        Atsakyti
    • Agnei says:
      2 m. ago

      Tikiuosi, nesate Agnė Širinskienė. Nieko stebėtino, kad Lietuva niekaip negali atsitiesti per 30 vadinamos Nepriklausomybės metų. Ir kodėl? Ogi todėl, kad mūsų “viršūnėlės”, atsidūrusios valdžioje, vis dar kažkodėl nesugeba atsikratyti nesavanaudiškumo priklausomybės ir vis gniuždo tuos Seimo narius, kurie viešai kelia visuomenei svarbias problemas. Jaučiate, kad galite išspręsti problemą geriau? Spręskite, siūlykite savo variantus, teikite pasiūlymus, bet netrukdykite jaunam sąžiningam žmogui vykdyti Seimo nario priesaikos. Buvo “auksiniai” šaukštai, dabar numatomos “auksinės” kareivinės. Gražu, tačiau ar tai naudinga visuomenei? Ar naudinga patiems kariams? Jų šeimoms? Reikia tik džiaugtis, kad atsiranda tokių sąžiningų, į paprastų žmonių problemas įsiklausančių Seimo narių, kaip gerb. M. Puidokas. Jis kelia problemas viešai. Niekas jam neuždraus pateikti svarstymui pasiūlymų vienu ar kitu svarbiu klausimu. Bet svarbiausia, — šiuo metu visuomenė jau informuota. Ir tai — sveikintina!

      Atsakyti
  3. LosAngeles says:
    2 m. ago

    ar nekyla??? jei klausimas retorinis, tada tiek to, jei ne… be abejo kad ‘kyla’. sedint ant maiso pinigu, kuriu nereikia uzdirbti!!, butinai atsiras tokiu ‘projektu’ igyvendintoju

    Atsakyti
  4. Išties says:
    2 m. ago

    Pagarba Ger.M.Puidokui.

    Atsakyti
  5. Bartas says:
    2 m. ago

    Aš turbūt ir užsilenksiu, bet valdžios , kurioje nebus vagių , nesulauksiu.
    M. Puidokas teisingas vyras , bet vienišas.

    Atsakyti
  6. Pagarba Puidokui... says:
    2 m. ago

    Oligarcho Karbauskio šutvė jį blokuoja, gąsdina apkalta už drąsą ir sąžiningumą ginant šeimas ir kitas vertybes. JIS TOLIAU rizikuoja savo gerove keldamas viešumon korupcines schemas.Jei jis keltų ESAMAOS olig. nomenkl. santvarkos -ONS-problemą ir turėtų esminių poltinių reformų viziją, būtų tinkamas kandidatAS Į PREZIDENTUS.Gaila,kad JUOzaitis neturi žalio supratimo apie ONS IR NETURI tokių reformų vizijos…

    Atsakyti
  7. laisve says:
    2 m. ago

    Kam skaldyti rinkeju balsus!!!!
    Manau Puidokas, turetu atsisakyti mandato Juozaicio labui.
    PS. atsiprasau del gramatikos, bet rasant is mob.t. galimybes ribotos

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas

2021 03 04
Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą

Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą

2021 03 03
M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?

M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?

2021 03 02
legacy.pitchengine.com nuotr.

Šalta žiema išryškino ir vairuotojų ir automobilių silpnąsias vietas

2021 02 28
Mokomasis junginys padėjo atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus

Mokomasis junginys padėjo atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus

2021 02 25
D.Kreivys: Priėmęs korupcinį viešųjų pirkimų įstatymą, Seimas atvirai parodė tikruosius savo interesus

Lietuvos ir Latvijos ministrai aptarė bendras galimybes atsisakyti baltarusiškos elektros

2021 02 12
Ką, stipriau sningant, reikia žinoti pėstiesiems ir dviratininkams?

Ką, stipriau sningant, reikia žinoti pėstiesiems ir dviratininkams?

2021 02 10
airBaltic | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Per 2020 metus Latvijos oro vežėjas Lietuvoje perskraidino 195 tūkst. keleivių

2021 01 31
Kariai | kam.lt, I. Budzeikaitės nuotr.

Šiemet tarptautinėse misijose dalyvaus apie 170 Lietuvos karių

2021 01 30
Gamtos mėgėjams keliones į mišką patariama atidėti

Gamtos mėgėjams keliones į mišką patariama atidėti

2021 01 29
Rodyti daugiau

Naujienos

am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugininkų pagalbininkai turės daugiau laisvės

2021 03 06
Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija
Lietuvoje

Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

2021 03 06
Mankštinkimės namuose pandemijos metu
Gamta ir žmogus

Atėjus pavasariui vis daugiau susirūpinimo kelia papildomi kilogramai

2021 03 06
Kokie lietuviški suvenyrai keliaus į Dubajų: mediniai šaukštai ar gintaro karoliai?
Lietuvoje

Kokie lietuviški suvenyrai keliaus į Dubajų: mediniai šaukštai ar gintaro karoliai?

2021 03 06
Pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge VDU pateko tarp 350 geriausiųjų žemės ūkio srityje
Lietuvoje

Pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge VDU pateko tarp 350 geriausiųjų žemės ūkio srityje

2021 03 06
Lietuva skyrė lėšų humanitarinei pagalbai Italijai ir Ispanijai
Lietuvoje

Naujų paskolų pernai sumažėjo ketvirtadaliu

2021 03 06
Vienijasi šalies kultūros ir kūrybinis sektorius – sieksime laipsniško kultūros įstaigų atvėrimo nuo balandžio
Kultūra

Vienijasi šalies kultūros ir kūrybinis sektorius – sieksime laipsniško kultūros įstaigų atvėrimo nuo balandžio

2021 03 06
Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas
Lietuvoje

Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas

2021 03 05


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Memelschvanz apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Kęstutis apie Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva
  • mociute apie Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
  • Prigimtinė teisė svaigintis apie A. Kubilienė. Lietuva ruošiasi tapti pirmąja ES šalimi, kurioje įstatymais bus legalizuotas narkotinių ir psichotropinių medžiagų naudojimas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Aplinkosaugininkų pagalbininkai turės daugiau laisvės
  • Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti
  • Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija
  • Atėjus pavasariui vis daugiau susirūpinimo kelia papildomi kilogramai

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1277; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1208; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 928; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 528; komentarų: 8
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas

by daiva
2021 03 04
1
Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visuomenėje kilusios aštrios diskusijos apie Stambulo konvencijos ratifikavimą parodė, kad abi pusės – UŽ ir PRIEŠ – turi savo nuomonę...

Skaityti toliau

Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą

by Ditė Česėkaitė
2021 03 03
0
Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su į Lietuvą atvykusia Estijos vadove. Vizitas vyko Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo de jure šimtmečio proga. Prezidentų...

Skaityti toliau

M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 02
24
M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?

Kryptingai siekiama naikinti tradicinę šeimą, o Stambulo konvencija – to įrankis Tie, kas stebi reiškinius ir padėtį ne tik Lietuvoje,...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Memelschvanz apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Kęstutis apie Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva
  • mociute apie Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
  • Prigimtinė teisė svaigintis apie A. Kubilienė. Lietuva ruošiasi tapti pirmąja ES šalimi, kurioje įstatymais bus legalizuotas narkotinių ir psichotropinių medžiagų naudojimas
  • Jonas Vaiškūnas apie Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva
Kitas straipsnis
Kviečia paskaita apie neseniai atrastas Biržų-Dubingių Radvilų giminės XVI-XVII a. rūmų liekanas

Kviečia paskaita apie neseniai atrastas Biržų-Dubingių Radvilų giminės XVI-XVII a. rūmų liekanas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai