Vasario 1 d., penktadienį 15.30 val. Vilniuje Mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr.3) Vilniaus Sąjūdžio taryba kviečia į Lietuvos Prezidentų Antano Smetonos ir Jono Žemaičio-Vytauto minėjimą.
Seimo narių ir įvairių visuomeninių organizacijų iniciatyva, Seimas yra priėmęs 11-lika nutarimų dėl 2019 metų. Seimo sprendimu, 2019-ieji yra paskelbti Lietuvos Tarybos pirmininko, Lietuvos valstybės prezidento A. Smetonos, kunigo ir rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko generolo J. Žemaičio-Vytauto, kompozitoriaus Juozo Naujalio metais. 2019-ieji bus Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo, Lietuvos šaulių sąjungos, Jėzuitų misijos Lietuvoje, Pasaulio lietuvių metais. Seimo sprendimu, 2019-ieji taip pat paskelbti Laikinosios sostinės atminimo, Žemaitijos ir Vietovardžių metais.
Vilniaus Sąjūdžio taryba dar 2017-01-04 kvietė 2019-uosius skelbti Prezidento A. Smetonos metais. Šį pasiūlymą palaikė LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija ir Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 metais sukanka 100 metų, kai buvo išrinktas pirmasis Lietuvos Valstybės Prezidentas A. Smetona, suprasdamas jo indėlį atkuriant Lietuvos Valstybę ir jo pirmininkavimą Lietuvos Tarybai nutarė paskelbti 2019 metus Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento A. Smetonos metais. Pranešimą skaitys Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila. Džiugu, kad nepailstantis istorikas, prof. Algimantas Liekis išleido knygą „PREZIDENTAS ANTANAS SMETONA. Raštai. Kalbos. Darbai. I tomas TAUTOS PRISIKĖLIMAS“. Tai pirmasis penkių tomų rinkinys, kuris sudarytas naudojantis daugiau kaip 300 šaltinių, apžvelgiami pirmojo Lietuvos Prezidento biografijos bruožai, kūrybinis palikimas, skelbiami įvairiuose leidiniuose publikuoti Prezidento darbai.
Rinkinys skiriamas tautinės Lietuvos kūrėjui ir stiprintojui, pirmajam Lietuvos Prezidentui A. Smetonai, 2019 metais sukankančioms gimimo 145-osioms, prezidentavimo pradžios 100-osioms ir žūties 75-osioms metinėms bei Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Pratarmėje A. Liekis rašo: „Dažnam priminimas apie A. Smetoną asocijuojasi su lietuvių tautos Atgimimu ir jos nepriklausomos valstybės sukūrimu. Ir tai teisinga. Tačiau ta valstybė neatsirado mostelėjus stebuklinga lazdele. Kelias iki jos buvo ilgas ir sunkus, daug aukų reikalavęs. Tame kelyje tarp ryškiausių veikėjų švyti A. Smetona ir jo mintys, paliktos įvairiuose lietuvių leidiniuose. Daugelio jų jis pats buvo ir leidėjas, ir redaktorius, ir bendradarbis“.
Vyriausybė patvirtino Lietuvos tarybos pirmininko, prezidento A. Smetonos metų minėjimo 2019 metais planą, tačiau apgailestaujame, kad skirtas nepakankamas dėmesys istorinei atminčiai gaivinti. Šalia įvairių savivaldybių jėgomis suruoštų renginių, apvalaus stalo Seime, keleto radijo ir televizijos laidų, plane apsiribota tik viena išliekamąją reikšmę turinčia priemone – Ukmergės rajone savivaldybės iniciatyva numatomas pastatyti paminklas prezidentui A. Smetonai. Deja, Vilniuje Odminų skvere pirmajam Lietuvos prezidentui paminklo statyba nenumatyta, neparemta pilnų A. Smetonos raštų leidyba.
2018 birželio 6 d. Vilniaus Sąjūdžio taryba kvietė 2019 metus skelbti Prezidento J. Žemaičio-Vytauto metais. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas aktyviai palaikė šį pasiūlymą ir Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 metais sukanka 110 metų, kai gimė kovojusios su sovietų okupacija Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai ėjęs Respublikos Prezidento pareigas, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininkas generolas J. Žemaitis-Vytautas, ir 70 metų nuo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos pasirašymo. Taip buvo pripažinta Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo – partizaninio karo svarba kovojant su sovietų okupacija; įprasminta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija, kaip konstitucinės reikšmės dokumentas, užtikrinantis Lietuvos valstybės tęstinumą, bei J. Žemaičio-Vytauto, kaip tuomečio Lietuvos valstybės vadovo, vaidmens svarbą. Pranešimą apie istorinę generolo J. Žemaičio-Vytauto asmenybę, partizanines kovas, apie laisvės kovų sąjūdį skaitys Seimo narys prof. A. Gumuliauskas.
Pasisakymuose kalbės istorikai, politologai, kalbininkai, visuomeninių organizacijų atstovai, bus pagerbti sąjūdininkai, A. Smetonos ir J. Žemaičio-Vytauto giminaičiai. Vilniaus sąjūdžio skyriaus Tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius apžvelgs įvairiapusę bei aktyvią veiklą.
Abejoju, ar prasminga pasiaukojantį kovotoja už Lietuvos Laisvę sugretinti su perversmininkų dėka valdžioje įsitvirtinusiu diktatoriumi.
Skaitykite knygas. Ir turėsite supratimą.
Būti lyginam su A. Smetona yra spjūvis į veidą J. Žemaičiui ir visiems tiems kas išdrįso pasipriešinti, liko su tauta ir paguldė galvas miškuose.
Pritariu!
Tik dar reikia pridėti “ir rėmė (o po to net vadovavo) neteisėtai valdžią užgrobusius perversmininkus”.
o su kokia tauta Smetona turėjo likti? Okupacine, nuo 1940 06 15? Skaitėte apie kitų Baltijos prezidentų likimus?
Neišiminėk iš mano pasisakymo atskirų epizodų, puikiai suvoki kad turėjau omeny ne fizinį likimą. Apie Baltijos prezidentų likimus žinau, tai kad A,. Smetona nepateko į sovietų rankas nieko nekeičia, nes valstybės labui jis per tuo 4 metus užsienyje nieko reikšmingo nenuveikė. J. Žemaitis veikdamas kur kas nepalankesnėm sąlygom sugebėjo padaryti žymiai daugiau. Beje, Smetona de jure ir de facto 1940 m. birželio 15 d. jau nebebuvo Lietuvos Respublikos prezidentas, kai kirto Lietuvos Vokietijos siena. Jis tebuvo eilinis LR pilietis A. Smetona.
Pageidaučiau Tamstos gilesnio apsiskaitymo. Pradžiai – A. Merkelio “Antanas Smetona”. Tada prašom į diskusiją…
Štai ką su žmonėmis daro sovietinis išsilavinimas ir sovietinė propaganda. Deja. O gal jūs paprasčiausias kremliaus trolis? Tai suprasčiau.
Akivaizdu, kad partizanai kovojo už Lietuvos laisvę, kurią prezidentaudmas praganė Smetona (1938 m. kovas – užuot atstačius ginklą Lenkijai – priimmas jos ultimatumas, 1939 m. rugsėjo 17 d. – užuot pasiuntus kariuomenę į pabėgusios okupantės Lenkijos paliktą čia pat – už 20 km. esantį Vilnių – leidžiama sovietų armijai, esančiai už 150 km nuo Vilniaus, atžygiuoti ir neginamą jį užimti. Negano to – jau 1939 m. spalio 10 d. Lietuvos sutartimi su sovietais į kitą Lietuvos teritoriją buvo įsileista 20 tūkst. sovietų kariuomenė. Šie Smetonos “diktatoriško” valdymo veiksmai Tautos buvo įvertinti, kaip ‘Vilnius mūsų, o mes rusų’… Taigi Spalio 10 d. sutartis buvo preliudija į galutinę valstybės okupaciją 1940 m. birželio 15 d. sovietų ultimatumu). Visas šis prezidentinis neveikimas, neginant Lietuvos ginklu, vertintinas kaip Prezidento pareigoms nustatytų konstiucinių galių nevykdymas – Lietuvos laisvės, valstybės suvereniteto išdavimas. Visais šiais atvejais ginklas ir visų pirmiausiai 1938 metais prieš Lenkiją privalėjo būti pakeltas be jokių išlygų, tai šventos Prezidento pareigos neįvykdymas … Tad šis organizuojamas užmojis minėti Smetoną kartu su Žemaičiu savo neišmanymu šiurpą kelia…
Liūdna, kad taip giliai paveikė Lietuvos žmones sovietinis, prolenkiškas Antano Smetonos niekinimas ir istorijos klastojimas. Pasiskaitykite ir pastudijuokite tų laikų metraštininko ,( kurį laiką buvusio A.Smetonos sekretoriumi )A.Merkelio prisiminimus , knyga “Antanas Smetona. Jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla”. 745puslapiai, pirmą kartą išleista 1964metais.Jei Eidintas ir kiti istorikai būtų ją paskaitę, tikriausia nebūtų taip rašę.
Linkiu visiems pykstrantiems ant komentatorių kritiškai pasisakančių apie A. Smetoną, pasiskaitykit partizanų raštus ir ten pamatysit, kad jie niekino ir kaltino A.Smetoną dėl išdavystės ir bailumo. Partizanų 1949 m. vasario 16 d. Valstybės atkūrimo akto pagrindas yra ne Smetonos 1938 metų Konstitucija, o 1922 metų Konstitucija. O dabar pagalvokit, kurios Konstitucijos pagrindu priimtas 1990 m. kovo 11 d. nepriklausomybės atkūrimo aktas… Ir pamatysit DABARTIES skirtumus. Mano nuomone suplakimas Smetonos su Žemaičiu yra tas pats kaip išdavystės ir bailumo suplakimas ir duotos priesaikos pagrindu vykdymos ir įvykdytos pareigos sulyginimas su išdavyste ir bailumu, t.y. pasakyti kad tai yra vienodai garbinga. Tą labai tiksliai, aiškiai, trumpai atskleidžia komentatorė “Vilna”
Taip, kolega, pritariu!
TAI LABAI IŠKALBINGAS FAKTAS:
Lietuvos partizanai Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio deklaracijoje (1949 m.) rėmėsi 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių deklaracija.
T.y., ne kokia nors 1938 m. diktatoriška smetonine konstitucija, O 1922 M. DEMOKRATIŠKOS LIETUVOS KONSTITUCIJA! Tai be galo iškalbinas faktas ir tvirtas argumentas tiems, kurie, paviekti mums nedraugiškų šalių propagandos, stengiasi apžšmeižti Lietuvos laisvės kovotojus (pokario partizanus).
Tikrai daug rašo neišmanančių istorijos. Įsigilinkit, o paskui komentuokit. Dauguma masto okupacinio periodo klišėmis, todėl menkina pirmojo Prezidento vaidmenį, jo kovas už Vilnių, jis rašė, akalbėjo apie veiklą prieš lietuvių tautą, apie persekiojimus. A. Smetonos citata: “Lietuviai, gyvi laidojami ir matydami gobšus atkakliai varžantis dėl jų protėvių palikimo, nesidavė marinami, norėjo gyventi, norėjo vėl Tauta būti. Jie žinojo savo didžią, gražią praeitį, kad ji buvo ne rusiška ir ne lenkiška, o lietuviška”.
Tai ką Jūs norite sumenkinti? Tik save.
Smetona vadinti diktatoriumi… hm… kvailai skamba. Gal kazkam paslaptis, bet jis buvo vienas is keturiu (berods), kurie pasisake uz priesinimasi. Didzioji dauguma, deja, ‘dejo i krumus’, ir ‘baisusis diktatorius’ nieko negalejo padaryti, apart tares “savo rankom Lietuvos nebolsevikinsiu”, pasitraukti. Nu neitikinot, kad tai diktatoriaus elgesys. Diktatorius butu dejes kumsciu i stala ir tuo kalbos butu pasibaige… Smetona vienintelis, kurio bolsevikeliai nepaeme, turbut todel taip ant jo varo.