Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas reiškia nepritarimą Mišrios Seimo narių grupės narės Aušrinės Armonaitės siekiams iš Seime svarstomos naujos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo redakcijos išbraukti galimybę Vyskupų konferencijos paskirtam atstovui dalyvauti LRT tarybos veikloje. Anot Seimo narių, tokie pasiūlymai riboja tikinčiųjų teises dalyvauti viešajame gyvenime, siaurina skirtingų visuomenės grupių požiūrių atstovavimą ir pažeidžia tikinčiųjų teises.
A. Armonaitė savo teikiamą pataisą dėl Lietuvos Vyskupų konferencijos atstovo pakeitimo į Medijų tarybos atstovą argumentuoja tuo, kad Konstitucija skelbia, jog Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Dėl šios priežasties manytina, kad ir nacionalinio transliuotojo valdyme nėra būtina dalyvauti religinės bendruomenės atstovams.
Pasak A. Ažubalio, tokia argumentacija rodo nesugebėjimą įvertinti Bažnyčios, kaip organizacijos, vaidmens visuomenėje.
„Tai, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos, nesuteikia teisės politikams iš viešojo gyvenimo stumti didžiausią tikinčiųjų bendruomenę atstovaujančią organizaciją – apie 70 proc. Lietuvos gyventojų laiko save katalikais. Dar daugiau, Bažnyčios ir politikos skirtis negali būti brėžiama pasitelkiant laicizmą. Toks požiūris neskatina dialogo ir siaurina tam tikrų didelių visuomenės grupių galimybes dalyvauti ir atstovauti savo interesus viešajame gyvenime“, – teigė parlamentaras.
Seimo narį L. Kasčiūną taip pat stebina politikės noras siaurinti nuomonių įvairovę LRT taryboje.
„LRT taryboje dažnai sprendžiami klausimai, susiję su moraliniais ir vertybiniais daugumos piliečių įsitikinimais. Bažnyčia turi teisę ir netgi pareigą kalbėti ir atstovauti savo bendruomenės nuostatoms viešojoje erdvėje. Tai kyla iš jos moralinio įsipareigojimo ir vaidmens prieš savo narius ir visuomenę. Lietuvoje Katalikų Bažnyčia visada gynė laisvą žodį ir net sunkiausiais sovietinės okupacijos laikais buvo jo židiniu visuomenėje. Tad kviečiame religijos, ir šiuo atveju – politikos atstovus siekti dialogo, o ne atsiriboti vieniems nuo kitų“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Parlamentarai ragina Seimo Kultūros komiteto narius nepritarti minėtai A. Armonaitės siūlomai pataisai.
A.Armonaitė savo veikla Seime ir pasisakymais viešoje erdvėje įrodė ,kad yra pasimetusi vertybių plotmėje.Tokie politikai silpnina valstybę ir neprideda darnos tautoje.
jau geriau visi vyskupai negu visi liberalai 🙂
Bet…, kad Lietuvos bažnyčia vėl kaip ir Žečpospolitos, carizmo laikotarpiu ima tapti Bažnyčia su kunigais iš Lenkijos, aišku, kad jie yra ir jos piliečiais…, ir nepramokę švariai lietuvių kalbos… Kiek per lenkų kunigavimus buvo Lietuvos, lietuvybės “sugraužta” tais amžiais, matyt, aiškinti nereikėtų. Toks kunigų iš Lenkijos radimasis Lietuvos bažnyčiose rodytų, kad vėl per kunigiją imta Lietuvą lenkti prie Lenkijos. Matyt, ne iš nieko mūsų šviesuolis Oskaras Milašius manė, kad bet koks dėjimasis su Lenkija yra Lietuvos prapultis. Ne išimtis tam yra ir Bažnyčios dėjimasis. Tad vargu ar tokia tapusi Lenkijon vyskupų lenkiama Lietuvos Bažnyčia nusipelno teisės skirti savo atstovus į LRT tarybą.