
„Pasveikink savo šalį gimtadienio proga!“ – kviečia prezidentė.
„Švęskime Vilniaus gimtadienį!“ – ragina Vilniaus meras.
Skambūs viešųjų ryšininkų politikams padiktuoti šūkiai. O istorija? Kodėl piktinamės Kremliaus propagandistais, kai mūsų pačių aukščiausi pareigūnai šiandien skelbia Vasario 16-ąją esant „šalies gimtadieniu“, „valstybės gimtadieniu“. Tarsi ilgaamžės Lietuvos valstybės niekad nebūtų buvę. Tarsi Lietuva būtų gimusi Rusijos imperijos Šiaurės Vakarų krašte tik prieš šimtmetį.
Kaip istorijos mokytojai turėtų paaiškinti mokiniams: kodėl Vilniaus savivaldybė ir meras skelbia Vilnių gimus tik 1323-iųjų sausio 25-ąją? Kai tuo metu Vilnius jau buvo ne šiaip miestas, bet „karališkas miestas“. Su mūrine valdovo pilimi ir net dviem katalikiškomis bažnyčiomis. Sostapilis, kuriame gyvenęs „lietuvių ir rusų karalius“ žadėjo pasauliui „nustatyti tokią tarpusavio taiką, apie kokią krikščionys niekados nė negalvojo“.
Ar istorijos mokytojai išdrįs smalsiems vaikams pasakyti, kad šiuokart ir prezidentė, ir meras tiesiog nusišneka? O gal nuolankiai paseks prezidente, meru ir ims patys „taisyti“ istoriją pagal viešųjų ryšių imperatyviai diegiamas rekomendacijas?
Teisus D.Kuolys.
Mes girdime isteriškus ‘šimtmečio gimtadienį’, ‘Lietuvos tūkstantmetį’, visokias miestų dienas, kurios švenčiamos kryžiuočiams užėmus miesto pilį (Kaunas) ir išžudžius gyventojus, dalį išsivedus į vergiją.
Vyksta mankurtizmo isterija, kasdien niekinant Lietuvą ir lietuvius jų ‘atsilikimu nuo Europos’.
Prie Tollense upės į šiaurę nuo Berlyno (Varulyno) vyko kautynės tarp R1a (Rytų Europa) ir R1b (Vakarų Europa) prieš 3200 metų, dalyvaujant tūkstančiams karių, tuo pat metu, kaip ir Taurėjos kautynės.
Žvelgiant į tų dienų kalbėseną, tai R1A buvo lietuviakalbiai ir R1b mažiau lietuviakalbiai ( maždaug su tokiu skirtumu, kaip šiandienos latvių kalba).
Tarp kitko, internete labai geri DNR didmeistrio A. Kliosovo pasakojimai, tik ‘slavai’ reikia pakeisti į ‘lietuviakalbiai’ bent iki 863 m. / 985 m. Pasiremti galima ir V. Toporovo išvada :’slavų kalba galėjo atsirasti tik iš lietuvių tarmių’.
Tollense kautynės prieš 3200 metų galėjo įvykti tik tarp valstybių, nes tam buvo reikalinga didžiuliai organizaciniai ir logistiniai įgūdžiai, kas be valstybių negalėjo įvykti.
376 m. buvo sujungtos lietuviakalbių žemės į Gardarikę su sostine Gardynu.
Tai gal švęskime Tollense kautynių datą kaip Lietuvos valstybės jubiliejų, tai tebūnie 2020 metais 3200 metų jubiliejus.
Kam labai jau nesmagu prieš lenkus, rusus ar vokiečius, tai švęskime Gardarikės jubiliejų kaip Lietuvos valstybės motinos – 2021 metais 1645 metų jubiliejų.
Vilnius archeologiškai datuojamas 1270 m., tai gal 2020 švęskime 750 metų jubiliejų.
Aplamai, kaip paskutinieji arijai Europoje, tai gal švęskime Arijų metus – 5508 metai iki Kristaus, tai 2022 metais būtų gražus 7530 metų jubiliejus, tiesa metai prasidėtų saulėgrįža gruodžio 22 dieną.
Kažkokius kinų metus švenčiame, tai ko niekiname savo protėvius arijus ir jų kalendorių – būkite dvasios laisvūnai, būkime dvasios aristokratai pagal prigimtinę kilmę, paskutiniųjų arijų palikuonys Europoje – švęskime gruodžio 22 dieną kaip naujus metus ir rašykime datas 7527/2019 metai.
Gerb. Dariau Kuolį, – pirmas atkurtosios mūsų Valstybės jauniausiasis ministeri, – vėl
(teisuoliški) pavirkavimai Tamstos, – užuot žliumbus, įrašykite pagaliau po perkūnsargių grandinėmis
(kad nenusikeit per nepadoriai), JONĄ BASANAVIČIŲ į mūsų Istoriją.
Mat per jūsų begalines žlimbynes (Tamstos, radžvilų ir kt. “bendrų”), – Vasario 16-tą turime, net 20 signatarų, net Kovo 11-tą – visų visų t u r i m lyg, o VALSTYBĖS TARYBOS viso darbinio sąstato iki pat 1920 m. gegužės 15 d. ne…
Taigi;
“ar buvo iki skiriant Tarybos vadovu Antaną Smetoną /kažkas/ Valstybės, t.y. Tarybos, atsikūrusios VASARIO 16-os nutarimu, v a d o v u (o gal…drįskim viską atmest-išmest ir nuo bele ko, bele kaip “rašom sau” istoriją” ???
Kuo tiek baisus baisus baisus Jonas Basanavičius, kad Vasario 16-osios nutarimą, jo galią, padarinius bei visateisį tęstinumą turime, bet… apie 150 minučių (iki A.Smetonos) nuosavos istorijos “užlaikome tylos ir tuštumo skyle”. Kuo?
Kuolio priekaištas valdžiai labai teisingas, tačiau dėl to paties papriekaištauti būtų pagrindo ir jam pačiam. Konkrečiai jis netikslus įvardindamas Gediminą, kaip “lietuvių ir rusų” karaliumi. Jo titule “Letwinorum et multorum Ruthenorum rex” esntį žodį ‘Ruthenorum’ laikyti, kaip reiškiantį “rusus”, nėra jokio pagrindo. Jis akivaizdžiai giminingas liet. raitas, raitelis, raitis (raitenis), pagaliau turime jotvingius (kai joji – esi raitas). Iš raitelystės (raitenystės) gyvenimo gali būti radęsi ir getų, dainavių pavadinimai. Taigi tų laikų ruthenus nėra tapatus žodžiui rusas ar rusėnas. Gediminą pagal tai, kaip yra užrašytas jo titulas, derėtų laikyti lietuvių ir daugelio tuo metu dar gyvavusių jotvingių karaliumi.
Priminsiu savo pasisakymus po L. Liutvinavičiaus straipsniu Alke.
Labai teisingos mintys. Mes švenčiame mūsų sunaikinimą. Kada suprasime, kad tai juodo kaspino dienos, kaip rugpjūčio 23 ar birželio 15. Tokiomis šventėmis, kai buvo sunaikinti mūsų protėviai, mes esame dvasios baudžiauninkai prieš mus nuteriojusius užpuolikus, priimame juos kaip didvyrius. Pilnam savipagiežos džiaugsmui turi būti skelbiami kryžiuočių vardai, nešamos jų vėliavos. Kada baigsime savo tautos žmonių savinieką ir savinaiką, kiek dar ilgai tenkinsime save žmogėdriškumu – kaip man malonu, kai matau kenčiantį lietuvį, dar maloniau, kai matau negyvą lietuvį, nes, žinia, geras lietuvis – negyvas lietuvis. Už tai taip puošnios mūsų kapinės. Gyvus graužti, mirusius prispausti gražiu paminklu.
Nejaugi tautiškąja dvasia persunktam Kaunui nėra kitų dienų miesto šventei, gimimo dienai, kai miestas pradėtas bent prieš 5000 metų, o ne kažkokiose kronikose paminėtas, tuo labiau, kad Kauno vardas išplitęs po Europą ir Anatoliją ?
Atsiprašau, po L. Litvinavičiaus straipsniu Alke 2017.05.24.
Miesto šventės su rock koncertais, karnavalai, rock muzikos festivaliai, ypatingai po atviru dangumi – vadinkime tikruoju vardu : šėtono mišios, kuomet alkoholis liejasi laisvai, naudojamos įvairios kvaišalų rūšys, nemažai jaunų žmonių tai būna pirmoji marihuanos ar hašišo suktinė, XTC tabletė ir t.t., rock muzikantai girti ir apkvaitę narkotikais klykia kaip kastruojami paršai ir tas klyksmas vadinasi rock muzika, išgarsinta per garsiakalbius, kai žmonės tarpusavyje nepajėgia susikalbėti, turi šaukti vienas kitam į veidą, taškydamiesi seilėmis, ne stebuklas pamatyti poras besidulkinant, lytis neturi reikšmės : vaginaliai, anališkai, orališkai. Paslaptis vieša – tokių renginių organizatorių pagrindinis verslas yra prekyba kvaišalais, jei ne tiesiogiai, tai atsiimant savo dalį ‘už leidimą’ iš tarpininkų, patyrusių kvaišalų prekyboje. A.Huxley “Brave New World” dar 1932 metais aprašė apie visuomenę, kur varomosios jėgos yra kvaišalai, kekšavimai, eutanazija (drugs, sex, euthanasy). Rock muzika labai tinkama apkvaitusiam žmogui dalyvauti koncerte, išsirėkti kartu su muzikantais ye-ye, pavirsti gyvuliu be atsakomybės ir gėdos. Techno muzikos ritmas 150 kartų per minutę, dar palydint afrikinio būgno žemais garsais, sukelia lytinių organų sužadinimą, dar prieš tai paėmus XTC tabletę, derinys puikus sukurti nesivaldančiųjų seksodromą.
Jaunimas paruošiamas žiniasklaidos kasdiene narko – sodomitine indoktrinacija, kasmet vis labiau prarandančiai bet kokį gėdos jausmą.
Turime atsiminti, kad žmogus turėdamas sąmonę, dengia savo kūno nuogas lytines vietas, ko nedaro jokie gyvūnai. Jei žmogus praranda gėdos jausmą, jis save nubaudžia skausmingai pats – atkreipkite dėmesį, kad tie rock muzikantai, porno ar apsinuoginančios kitos žvaigždės, labai anksti tampa psichiatrų klientais ir iki gyvenimo pabaigos daug laiko praleidžia kartu.
B.Bakker, psichiatrijos žvaigždė ir žvaigždžių psichiatras, labai aiškiai pasakė : kvaišalus vartojęs žmogus tampa priklausomas nuo jų visą likusį gyvenimą, atkrytis gali įvykti kasdien, kiek jį begydytum ir jis pats besigydytų. Žino, ką sako, nes Nyderlanduose beveik 70 nuošimčių žmonių nuo 18 iki 30 metų yra vartoję kvaišalus, kurie laukia nesulaukia vis naujų miesto dienų, karnavalų, festivalių, koncertų su rock muzika, kur alkoholis, kvaišalai, kekšavimai liejasi laisvai.
Modernumo vaikymasis atves į naująją laukiniją, jauną žmogų pavers kvaišalų ir aistrų valdomu gyvuliu. Š. Bodleras (Baudelaire) yra žodžio ‘modernite’ sukūrėjas, pats nuo 19 metų vartojęs hašišą ir nuo kekšės užsikrėtęs sifiliu, mirė baisiose kančiose išprotėjęs.
Ar mūsų visuomenė paliks savitakai miestų šventes, rock muzikos festivalius, koncertus, kad mūsų jaunimas įklimptų į narko – sifilitinį modernumo liūną ?
Ugdant mankurtus, mankurtiškos ir šventės.
Akivaizdu, istorija, archeologija mums nė motais. Tai ir D. Kuolio klausimas: „Kaip istorijos mokytojai turėtų paaiškinti mokiniams: kodėl Vilniaus savivaldybė ir meras skelbia Vilnių gimus tik 1323-iųjų sausio 25-ąją? Kai tuo metu Vilnius jau buvo ne šiaip miestas, bet „karališkas miestas“. Su mūrine valdovo pilimi ir net dviem katalikiškomis bažnyčiomis“. Į tai atsakyti valstybiniu požiūriu nėra kam.
Lietuvos istorikai bimbiliauckiai, petrauskai, niekžentačiai atsakyti negali, nes tai neaprašė joks Lenkijos istorikas.
Instrukcijų laukimo metas.
O dabar jūs, „kažkokie”, atsiprašant, „patriotai”, „moraliniai panikieriai, budintys kiekviename kaime” nuolat kamuojami „patriotiškumo priepuolių”, išklausykite šios dienos „Kultūros savaitės” komentarą nuo 1:04 val. – gal išklausę atsipeikėsite, o po to Ivaškevičiui su Vanagaite dar gyviems paminklą Lukiškių aikštėje pastatysite – vietoje to jūsų peršamo Vyčio!
lrt.lt/mediateka/irasas/1013711693/kulturos-savaite-2019-02-02-09-05
Beje, išgirsite puikų arogantiškos netolerancijos kitoniškumui pavyzdį, kai niekinamai atsiliepiama apie kitaip manančius, o lyg ir teisingi teiginiai, sumaišyti su mąstymo pusfabrikačiais, gali puikiai pasitarnauti tautos su visu jos kultūriniu paveldu naikinimui iš vidaus, pačių „tolerantų” rankomis. O gal įžvelgsite ir puikų pavyzdį asmenybės nebrandumo, kai nejaučiama jokios vidinės atsakomybės už griaunamą savo garsinamų minčių poveikį aplinkai (ypač jaunoms, dar nebrandžioms sieloms), už tautos ateitį. Svarbiausia – „modernumas”, niekinantis ir iš tikrovės „trinantis” kitaip mąstančius (tai kaip su tuo kitoniškumu?). O dar svarbu – nesusimąsčius pulti į „pažangą”, paskleisti iš „pažangių” nusikopijuotas užsienines „absoliučiais” tiesas, kad ir kokios griaunamos jos būtų. Visa kita bei kiti – niekai. Niekai ir tai, kad liejantis tokiam pasąmonės srautui čia pat pats sau prieštarausi. Lyg ir gina kūrėją. Tačiau čia pat paneigia Kūrėją, niekina Jo Kūriniją, tautai Jo dovanotą principinį dorovinį kraitį, kuriuo žmogus privalo vadovautis (Dekalogu), Jo priesakus aukščiausiam savo Kūriniui – žmogui, kurį skyrė būti šeimininku ir kūrėju čia, Žemėje. Šeimininku, o ne griovėju! Beje, jei tokių minčių autorius skuba kuo greičiau paleisti jas į viešumą, užuot neskubant iš visų kampų jas apmąsčius, t.y., skuba kuo greičiau jomis nusikratyti, į klausytojų ausis perkelti, ar tik nėra taip, kad jam pačiam jos nuodingos, kad nenori savyje jų nešioti?
Daug ką gali būti svetur girdėjęs, mąstyti, aptarti ir išbandyti siaurame kolegų rate. Tačiau ne viską gali iš ten į viešumą nešti – dėl savo išmintingumo, įgimto vidinio inteligentiškumo ir brandžiam žmogui būtino atsakomybės už padarinius jausmo.