Pirmadienis, 15 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

V. Šilas. Lietuvos dvasinio atgimimo šauklys

Vytautas Šilas, www.alkas.lt
2019 01 24 22:29
4
1988 m. rugpjūčio mėn 17 d. Petras Cidzikas, Arvydas Juozaitis ir Algimantas Andreika | LCVA, Viktoro Kapočiaus nuotr.

1988 m. rugpjūčio mėn 17 d. Petras Cidzikas, Arvydas Juozaitis ir Algimantas Andreika | LCVA, Viktoro Kapočiaus nuotr.

1988 m. rugpjūčio mėn 17 d. Petras Cidzikas, Arvydas Juozaitis ir Algimantas Andreika | LCVA, Viktoro Kapočiaus nuotr.
1988 m. rugpjūčio mėn 17 d. Petras Cidzikas, Arvydas Juozaitis ir Algimantas Andreika | LCVA, Viktoro Kapočiaus nuotr.

Į XXI amžiaus pradžią atėjusi Lietuva lieka taip ir nesupratusi mūsų dvasinio amžininko Petro Cidziko fenomeno. 1998 m. rugpjūčio 21 d. P.Cidzikas iš išrinktojo Lietuvos prezidento rankų gavo Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžių, bet tuo Lietuvos vadovų dėmesys jam baigėsi. Nė viena nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė dar nėra tinkamai įvertinusi ir pagerbusi jo, Nepriklausomybės atgavimo metais plačiai žinomo, o dabar valdžios palikto ir didžiosios žiniasklaidos (pvz. Lietuvos Radijo)  ignoruojamo, politinio kalinio, rezistento. O mes imkim ir, nepaisydami tylėjimo suokalbio, pakalbėkime apie Petrą Cidziką, kurio širdis, nesulaukusi savo šeimininko  75-jo gimtadienio, sustojo 2019 metų sausio 21-ą dieną, o kūnas sausio 24-ąją atsigulė Vilniaus Rokantiškių kapinėse.

Petras Cidzikas kilo iš Lazdijų rajono Šeštokų kaimo (dabar miestelis). Tėvo protėviai buvo 1831 ir 1863 metų sukilimų dalyviai – visos Cidzikų kartos augo kovos už tautos laisvę, už išsilaisvinimo nuo rusiškojo imperializmo priespaudos tradicijoje. Beje, prosenelio giminės šaknys liko už Romintės girios, pietinėje Mažosios Lietuvos dalyje.

Gal būt, norėdamas daugiau teisybės Lietuvos žmonėms, Petras Cidzikas nutarė įsigyti teisininko specialybę ir 1971 metais įstojo į Vilniaus Universiteto teises fakultetą. Tačiau jis, įtarus jį platinant Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, 1973 metais buvo išmestas iš universiteto, suimtas ir įkalintas specialiajame psichiatriniame Įsruties (rus. Černiachovsk) kalėjime.

Taip jis pirmą kartą susitiko su Mažąja Lietuva, ir iš kalėjimo prižiūrėtojų išgirdo apie Karaliaučiaus krašto gyventojų sovietinio genocido faktus. Paleistas iš kalėjimo jis buvo tik 1977 metais. Tačiau neilgam – po to dar 6 kartus buvo areštuotas ir dar 5 kartus teistas. Nieko nepaisydamas, P. Cidzikas nenurimo, rinko parašus už suimtųjų kunigų Alfonso Svarinsko, Sigito Tomkevičiaus išlaisvinimą. Kartu su politkaliniu Antanu Terlecku jis pasirašė protestą dėl psichiatrijos, kaip bausmės naudojimo įtariamiesiems antisovietine veikla.

1978 metais P.Cidzikas  pasirašė „45 pabaltiečių Memorandumą“ – protestą dėl bolševikinio-nacistinio Molotovo-Ribentropo suokalbio. 1987 m. birželio mėnesį jis pasiūlė A.Terleckui surengti mitingą Molotovo-Ribentropo paktui pasmerkti (į organizacinę veiklą įsijungus ir kitiems, toks mitingas 1987 m. rugpjūčio 23 d. įvyko prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje). l980-1987 metais P.Cidzikas  patriotiškai nusiteikusiai tautiečių daliai organizavo pažintines keliones po lietuvių etninių žemių pakraščius – Gudiją ir Karaliaučiaus kraštą. 1988 metų pradžioje jis kartu su Povilu Pečeliūnu ir kitais bendraminčiais įkūrė „Politkalinių gelbėjimo grupę“, kurios tikslas buvo priversti sovietų valdžią išleisti į laisvę lietuvius politkalinius.

 Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) nariai yra labai dėkingi P.Cidzikui už jo dalyvavimą jos pirmojo dvidešimtmečio veikloje. Nors P.Cidzikas MLRT nariu tapo tik 1990 m., jis netiesiogiai yra vienu iš jos steigėju. 1988-1989 m. P.Cidzikas surengė tris Vakarų spaudoje didelio atgarsio sulaukusias Pasniko akcijas su politiniais reikalavimais.

Trečiojoje jų, 1989 gegužės pabaigoje, prie ankstesnio reikalavimo paleisti visus politinius kalinius, jis pareikalavo pasmerkti sovietinį Mažosios Lietuvos gyventojų genocidą. Buvo sudaryta LTSR AT pirmininko Liongino Šepečio deputatinė komisija P.Cidziko reikalavimams išnagrinėti, kuri rudeniop patenkino reikalavimą dėl politinių kalinių, bet genocido nepasmerkė. Tuomet P.Cidziko bendražygio P. Pečeliūno rūpesčiu Sąjūdis subūrė Mažosios Lietuvos genocido ir kultūrinio palikimo komisiją, kuri L.Šepečio ir Prano Kūrio siūlymu 1989 m. gruodžio 18 d. buvo įteisinta kaip prie AT Prezidiumo veikianti visuomeninė Mažosios Lietuvos reikalų taryba ( MLRT).

Atėjęs į MLRT,  P.Cidzikas 1990 m rugpjūčio 26 d., talkinant kitiems MLRT nariams, Karaliaučiaus centre, priešais Katedros griuvėsius surengė nesankcionuotas pamaldas Jono Bretkūno Biblijos vertimo 400 metų sukakčiai paminėti. Mišias laikė Kauno kunigų seminarijos prefektas (vėliau Lietuvos kariuomenės vyr. kapelionas) Alfonsas Bulotas. Po to, niekaip neįregistruojama Karaliaučiaus lietuvių katalikų bendruomenė, rugsėjo 15 d. buvo įregistruota ir taip prasidėjo Karaliaučiaus krašto Katalikų bažnyčios atgimimas.

1990 m. rugsėjo 2 d. P.Cidzikas, suorganizavęs 14 žmonių grupę, pradėjo Kryžiaus nešimo į Maskvą akciją. Intencija – pramušti bedievystės, okupacinio bolševizmo antidvasingumo sieną. Per pakelės miestus buvo einama su kryžiumi, o tarp jų važiuojama autobusu. Milicijai buvo aiškinama, kad einama remiant sąjungininkų derybas 4+2, kad būtų teisiškai užbaigtas 2-asis pasaulinis karas.

Derybų pasirašymo dieną ši grupė pasiekė Kremlių, o ten buvo sustabdyta. Po to nužygiavo su kryžiumi į žiedinę Sadovoje kolco gatvę, o žygį užbaigė, KGB’istų siaubui, prie Lubiankos kalėjimo.

Prasidėjus 1991 metų sausio tragedijai, P.Cidzikas, kartu su architektu Donatu Daukša, nuėjo pas Aukščiausiosios tarybos (AT) pirmininką Vytautą Landsbergį ir AT daugumos, Sąjūdžio klubo pirmininką Virgilijų Čepaitį. Jis juos įtikino, jog būtinas dvasiškių dalyvavimas dvasiniame pasipriešinime Rusijos agresijai. Tuomet, pirmasis, išgirdęs kvietimą į parlamentą atėjo stačiatikių vyskupas Chrizostomas. Lietuvos katalikų hierachams kvietimo iš Parlamento nepakako. Tuomet P.Cidzikas, pasisakęs per televiziją, priminė, kad visose šalyse, kai tautai būdavo sunkus metas, dvasiškiai visada eidavo  kartu su tauta – taip turi būti ir čia, Lietuvoje. Netrukus V. Landsbergis savo eilinėje kalboje pranešė neeilinę konstataciją – Lietuvos vyskupai ir kunigai remia Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą ir Lietuvos žmonių ryžtą į laisvę. Kitą dieną keli vyskupai ir apie šimtas kunigų sugužėjo į Aukščiausiosios Tarybos posėdžių salę.

1992 m. liepos 10 d. P.Cidzikas Vilniaus arkikatedros Šv.Kazimiero, Lietuvos globėjo, koplyčioje užsakytomis Šv. Mišiomis pradėjo Kryžiaus nešimo žygį Mažosios Lietuvos 1944-1947 metų sovietinio genocido aukoms atminti.

Kelių šimtų žmonių kolona, nuėjusi prie AT rūmų (niekas iš deputatų neišėjo), palydėjo tuos, kurie patraukė į Karaliaučiaus sritį. Prie Kybartų juos sutiko ir palydėjo kunigas su tūkstantiniu žmonių būriu. Piligrimai iki Įsruties su kryžiumi ėjo pėsti, o toliau (vietos valdžios paliepti) – vyko važiuoti.

Pagrindinis srities laikraštis „Kaliningradskaja pravda“, nors nelabai korektiska forma, bet visgi, išdėstė pagrindinius P.Cidziko skelbtus teiginius apie Mažosios Lietuvos genocidą, o grupę sustabdę Tepliuvos represinių struktūrų karininkai sutiko, kad aukų buvo ir paminklo joms reikia. P. Cidzikas daugelį savo akcijų vykdė su Kryžiaus ženklu, tačiau reikia pažymėti, kad jis būdamas katalikas mistikas,  tikėdamas į Dievą ir jo dvasią, iš Katalikų bažnyčios hierarchų laukė tauresnio ir patriotiškesnio dvasingumo.

 Savo visuomeninei veiklai P.Cidzikui iš Valstybės institucijų paramos neteko sulaukti. Jis be valstybės paramos, iš savo ir paaukotų lėšų leido plakatus (dalį Mažosios Lietuvos gyventojų genocido tema ir Tilžės Akto tema). Maža to, 1996 m. už suorganizuotą nesankcionuotą eiseną prie Rusijos ambasados (Vilniaus savivaldybė leidimo neišdavė) sovietinio Mažosios Lietuvos genocido aukoms paminėti buvo teistas, o kitais metais už tokią eiseną nubaustas 500 Lt bauda.

Sunkiais MLRT veiklai 1999 metais P.Cidzikas tapo jos vicepirmininku ir išbuvo juo iki 2003 metų. Tuomet, P.Cidzikas ypač siekė, kad  būtų įteisinta atmintina sovietinio Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena, nuolat kėlė Karaliaučiaus krašto demilitarizavimo klausimą. Išskirtiniu P.Cidziko aktyvumu pasižymėjo 2000-ji metai.

Vilniuje 2000 m. birželio 12-14 dienomis pirmą kartą Europoje įvyko Tarptautinis kongresas „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“ sulaukęs visuomenės atstovų iš 24 pasaulio šalių, kurie kaltino komunizmo doktriną ir politiką, komunistines partijas, jų sukurtus režimus, padarytus žiauriausius nusikaltimus. Kongrese birželio 13 d.  P.Cidzikas padarė savo pranešimą apie Mažosios Lietuvos gyventojų genocidą. Jis teigė, kad Mažojoje Lietuvoje „Po Antrojo pasaulinio karo Europos viduryje buvo sunaikinta mūsų tautos dalis, sutryptas jos kultūrinis paveldas ir kraštas apgyvendintas civilizacinio suvokimo neturinčiais kolonistais“. Jis priminė, jog „tam kad Lietuvoje kasmet spalio 16 dieną būtų minimas Mažosios Lietuvos genocidas, į Lietuvos Respublikos Seimą 1994, 1997, 1998, 1999 metais kreipėsi Mažosios Lietuvos reikalų taryba, kurios vicepirmininku aš esu. Šių metų balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininką ir jo pavaduotoją aš patikinau, kad labai tiktų, jeigu artėjant komunizmo pasmerkimo konferencijai Vilniuje Lietuvos Respublikos Seimas pagaliau priimtų sprendimą dėl sovietinio Mažosios Lietuvos genocido aukų pagerbimo dienos“. Vienok, LR Seimas tik 2006 metais priėmė (LR prezidentas V.Adamkus patvirtino) įstatymą, kuriuo spalio 16-oji paskelbta atmintina Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena.

2000 m. rugpjūčio mėnesį MLRT parengė P.Cidziko inicijuotą „Kreipimąsi dėl visiško Karaliaučiaus krašto demilitarizavimo“ adresuotą LR prezidentui Valdui Adamkui, Seimo pirmininkui V.Landsbergiui, Vyriausybės vadovui Andriui Kubiliui. Jame buvo teigiama, kad „mums kelia didelį nerimą ir susirūpinimą kai kuriose valstybėse atgyjančios imperinės ambicijos, stiprėjančios militarinės nuotaikos ir iš jėgos pozicijų sprendžiamos tarptautinės problemos“. Buvo siūloma, kad Lietuvos Respublika kaip galima greičiau inicijuotų Karaliaučiaus srities demilitarizavimo klausimą. Deja, Prezidentas ir jo kanceliarija kreipimąsi ignoravo (neatsakė ir kiti adresatai). Daugiausia paties P.Cidziko pastangomis šį Kreipimąsi pasirašė 29 LRS nariai, 85 Lietuvos mokslo ir kultūros veikėjai.

2001 m. MLRT, parėmus Lietuvių Fondui, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui, Lietuvos Respublikos Seimui ir Vilniaus miesto savivaldybei spalio 19-20 dienomis Savivaldybės rūmuose surengė tarptautinę konferenciją „Neišspręstos Karaliaučiaus krašto problemos“. Vienu iš konferencijos rengėjų buvo ir P. Cidzikas. Konferencijoje dalyvavo 22 pranešėjai (tarp jų 15 mokslo daktarai) iš penkių šalių: Vokietijos Federatyvinės Rspublikos, Rusijos Federacijos (atvyko asmenų grupė iš Kaliningrado srities), Estijos, Latvijos ir Lietuvos.

 Į Konferencijos išvadas, Karaliaučiaus krašto statusą ir jo vietą būsimoje Europoje buvo atkreiptas ne tik Baltijos jūros regiono valstybių, bet ir Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Europos Sąjungos, taip pat Rusijos Federacijos vadovų dėmesys. Susidomėjimą ir padėką Konferencijos organizatorei MLRT pareiškė Europos Sąjungos Komisijos pirmininkas R. Prodis, Didžiosios Britanijos Ministras pirmininkas T. Blairas ir jos Užsienio reikalų ministerijos skyriaus vadovas R. Obrainas (O`Brien), Latvijos užsienio reikalų ministras I. Berzinš (I. Bērziņš), Belgijos Ministras pirmininkas G. Verhofstadt. Kaip ir į 2001 metų Kreipimąsi dėl Karaliaučiaus krašto demilitarizavimo jokio dėmesio į Konferencijos išvadas nesulaukta nei iš LR Prezidento V. Adamkaus, nei iš LR Ministro pirmininko A. Brazausko. Informacija apie Konferenciją ir jos išvadas buvo išsiuntinėtos didiesiems Lietuvos laikraščiams. Išspausdino tik Lietuvos Aidas“, XXI amžius, Tautininkų žinios, Donelaičio žemė, Mokslo Lietuva.

2002 metų kovo 28 d. MLRT paskelbė programinį pareiškimą „Karaliaučiaus krašto ateitis – su Lietuva!“. Jį pasirašė ir P.Cidzikas.

Prisiminėme, deja, ne viską, ką Mažosios Lietuvos (o ir visos Lietuvos) labui yra nuveikęs Petras Cidzikas. Gal apie šį tautos sąžines įsikūnijimo asmenį daugiau parašys kiti. Gal būt. O aš, šių prisiminimų pabaigai pateiksiu tokį Vydūno draugijos garbės pirmininko (o ir MLRT nario) dr. Vacio Bagdonavičiaus vertinimą: „Petras Cidzikas – ne tik drąsaus kovotojo, bet ir teisingo, giliai dvasingo  žmogaus idealas. Tokių žmonių dabarties Lietuvai labai reikia, tad Jo iškeliavimas – didžiulė netektis mums visiems.“ 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla
  2. V. Šilas. 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto priešistorė
  3. V. Šilas. Testamentinis lietuvnininkų aktas
  4. P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę?
  5. Spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena
  6. Nacionalinės premijos laimėtojas R. Adomaitis: Truputį gaila lietuvių ir Lietuvos
  7. A. Endriukaitis: Nepriklausomos Lietuvos teismai įteisina KGB veiklą ir sovietinę okupaciją
  8. B. Volodzka. Klaipėda negali užmiršti Martyno Jankaus
  9. Seimas pripažino partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą Lietuvos valstybės vadovu
  10. Kas kur kada apie Vakarų Lietuvos istorinį kostiumą (nuotraukos)
  11. A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ko pravirko ąžuolai?
  12. R. Čepaitienė. Vanagai prieš maitvanagius
  13. A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Branginkime mūsų valstybės laisvę
  14. Sąjūdžio jubiliejus: kaip sugriuvo baimės ir tylos siena (nuotraukos)
  15. V. Vasiliauskas. Kalam prie gėdos stulpo dešimtmečius. Gal jau gana?
  16. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  17. Kaip okupantai baiminosi Lietuvos nepriklausomybės 70-ečio
  18. Mirė kovotojas už Lietuvos laisvę Petras Cidzikas
  19. Netekome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Balio Gajausko
  20. D. Stancikas. Pasipriešinimas ir prisitaikymas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Diedas says:
    4 metai ago

    Labai informatyvus ir reikalingas straipsnis. Kiauliu komunistu ir rusisku okupantu kankinti , bet nepaluze zmones, dabartines valdzios ir ziniasklaidos ignoruojami. Nuduodama, kad po partizanu sunaikinimo, visi buvo laimingi ir patenkinti okupaciniu rezimu.
    Aciu autoriui uz tai.
    Bet nuotrauka virs straipsnio – apsaugok Viespatie.
    Cidzikas nuleides galvele, nustumtas i sona, o centre svyti brazauskinis kremlinas, kuriam Lietuvos nepriklausomybe buvo istorine klaida.
    Fotke tikriausiai paimta is tuometines “Komjaunimo tiesos” kuri turejo vadintis “Juozaitis atkalbineja fanatikus nacionalistus ekstremistus nuo bado streiko” (nepamirsot sio famto???)
    Cidzikas ir Juozaitis is skirtingu barikadu pusiu.
    Sita fotke, spjuvis ant velionio kapo ir doriems, Lietuva mylintiems zmonems i veida.

    Atsakyti
  2. Giedrius says:
    4 metai ago

    Nuotrauka – faktas,
    o prie straipsnio joje – degutas, pasibjaurėtiniausias A.J (taip girgždame, ant atsarginių bėgių, “atsarginėje’ Lietuvoje,
    be atsarginių kaip nausėdos, ničnieko nematant); moralas – negražu Šilą patį, ir šviesaus atminimo Retrą Cidziką su
    ..poruot-vizualiZuot

    tai ir …zuojam, …zuojam, …zuojam, …zuojam, …zuojam, …zuojam (o kada gyvent, bent atmintim ir ateitim rūpinsimos)

    Atsakyti
  3. Diedas says:
    4 metai ago

    Alkas varo putindelfio stilium.
    Straipsnio pavadinimas su nuotrauka neturi nieko bendra.
    Straipsnis skirtas “gudruoliams” skaitantiems tik pavadinimus.
    Jiems ir be skaitymo aisku, kad Juozaitis “Lietuvos dvasingumo atgimimo sauklys”
    Truksta tik komentaru “as, mano seima, visas padjiezdas ir dazcios kaiminai balsuos uz jozaitis”

    Atsakyti
  4. Aris says:
    4 metai ago

    Keista, publikacija apie A.A. Ciziko nuveiktus darbus, rašo gerb, Šilas, o komentarai apie nedorėlį Juozaitį. Ne kiekvienas tais 1988 m. susigaudė situacijoje ir matė sovietyno ekonominį merdėjimą. Ne kiekvienas teisingai prognozavo kuomi tai baigsis. Ne kiekvienas teisingai pasirinko kovos kelią ir bendraminčius su jų neišvengiama įtaka. Ne kiekvienas juos teisingai pasirenka ir šiandien. Iš turimo kontingento reikia šiandieną pasirinkti mažiausiai kenksmingą ateities Lietuvai. Aš tai už Juozaitį. Prašom atleisti už savaiminę agitaciją, bet ji kažkaip visose temose neišvengiama.

    Atsakyti

Komentuoti: Giedrius Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 04 07 16:37

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02

2022 08 11
Sudaužyta Lietuvos vėliava apjuosto žirgelio skulptūrėlė Lukiškių aikštės Šimtmečio žiede - Lietuvos istorinės atminties įamžinimo politikos atspindys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

A. Vyšniūnas. Sąmoninga tautos amnezija

2022 08 09
Antanas Maceina | šaltiniai.info nuotr.

A. Maceina. Gimtoji kalba

2022 08 07
110-ųjų S. Banderos gimimo metinių minėjimas Kijeve | Akas.lt nuotr.

V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos

2022 08 06
Ukrainos užsienio reikalų ministerija ragina tarptautinę bendruomenę priversti Rusiją pasitraukti iš Zaporožės atominės elektrinės | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 06 12:29

2022 08 06
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-08-04 12:32

2022 08 04
Ukraina | Alkas.lt nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-08-02 12:45

2022 08 02
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-08-01 11:31

2022 08 01
Ukrainos kariai | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-07-20 12:00

2022 07 20
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-07-18 15:10

2022 07 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Cukinijos: lengvas maistas kasdieniam stalui
Įvairenybės

Cukinijos naudingos ir kūdikiams, ir senoliams

2022 08 15
Būsto pirkimas: svarbiausi klausimai
Lietuvoje

Būstų lietuviai nori ir pigių, ir didelių

2022 08 14
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 14 10:20

2022 08 14
Per 2021 m. VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pradėjo teikti paslaugas 86 gyvenvietėse
Lietuvoje

Į mokymus darbuotojai siunčiami dar nepakankamai

2022 08 14
Įvairių skonių sviestą ruošiame namuose
Įvairenybės

Įvairių skonių sviestą ruošiame namuose

2022 08 14
Kad svorio metimas netaptų ligų maratonu
Lietuvoje

Kad svorio metimas netaptų ligų maratonu

2022 08 14
Kaip prižiūrėti terasos grindis?
Lietuvoje

Kaip prižiūrėti terasos grindis?

2022 08 14
Kaip paruošti ir džiovinti uogas, vaisius ar grybus, norint ilgiau pasimėgauti jų skoniu ir teikiamais vitaminais?
Lietuvoje

Vasaros derlių ne tik šaldom, bet ir džiovinam

2022 08 14


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Sukanka 620 metų nuo pirmojo Rykantų paminėjimo
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30
  • Neprivaloma apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • Neprivaloma apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Cukinijos naudingos ir kūdikiams, ir senoliams
  • Būstų lietuviai nori ir pigių, ir didelių
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 14 10:20
  • Į mokymus darbuotojai siunčiami dar nepakankamai

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 716; komentarų: 11
  • „Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje peržiūrėta: 497; komentarų: 1
  • S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada? peržiūrėta: 487; komentarų: 13
  • A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 05 14:30 peržiūrėta: 480; komentarų: 12
  • A. Maceina. Gimtoji kalba peržiūrėta: 459; komentarų: 7
  • Užsivėrus durims į žurnalistiką, atsivėrė lituanistikos pasaulis peržiūrėta: 448; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 11
14
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 04 07 16:37

Šią naktį Baltarusijoje, Gomelio rajone esančiame Ziabrovkos aerodrome nugriaudėjo sprogimai. Šaltiniai praneša, kad matėsi aštuonių sprogimų blyksniai. Minskas sausai informavo,...

Skaityti toliau

A. Vyšniūnas. Sąmoninga tautos amnezija

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 09
4
Sudaužyta Lietuvos vėliava apjuosto žirgelio skulptūrėlė Lukiškių aikštės Šimtmečio žiede - Lietuvos istorinės atminties įamžinimo politikos atspindys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kaip taip atsitiko, kad dabartinė Lietuvoje visuomenė neskiria politinių kalinių nuo tremtinių? Kodėl nuteisti ir kalėję lietuviai ignoruojami, o šnekama...

Skaityti toliau

A. Maceina. Gimtoji kalba

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 07
7
Antanas Maceina | šaltiniai.info nuotr.

Pagrindinė tautinė tradicija ir tuo pačiu pagrindinė asmens būsena istorijoje yra kalba: istorijoje buvojame taip, kaip kalbame.

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Sukanka 620 metų nuo pirmojo Rykantų paminėjimo
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30
  • Neprivaloma apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • Neprivaloma apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • Senis apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30

Kitas straipsnis
„Erasmus+“ programos galimybėmis per 2017 metus pasinaudojo daugiau kaip 10 000 lietuvių

„Erasmus+“ programos galimybėmis per 2017 metus pasinaudojo daugiau kaip 10 000 lietuvių

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai