Klaipėdos jūrų uostas 2018 metais viršijo 46 mln. tonų krovinių apyvartą. Tai geriausias rezultatas per visą uosto istoriją. Skaičiuojama, kad šis rezultatas leis papildyti valstybės biudžetą daugiau kaip 800 mln. Eur.
Ketvirtus metus iš eilės Klaipėdos uostas pagerina metinį krovinių apyvartos rezultatą. 2018 m., negalutiniais duomenimis, uoste krauta 46,3 mln. t, tai yra 7,3 proc. viršyta 2017 m. krovinių apyvarta, kuri siekė 43,17 mln. t. Atitinkamai 2015 m. – 38,51 mln. t, 2016 m. – 40,14 mln. t.
„Pamenu, dar visai neseniai siekiamybė buvo per mėnesį perkrauti 3 mln. t krovinių, o praėjusieji metai rodo, kad mėnesio krova neretai jau viršija 4 mln. t. Džiaugiamės, kad mūsų uostas yra lyderis tarp ES uostų Baltijos jūroje. Todėl pirmiausia už didžiulį įdirbį noriu padėkoti uosto naudotojams, taip pat už sklandų ir profesionalų darbą – Uosto direkcijos darbuotojams“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Šių metų spalio mėnesį pasiekta didžiausia mėnesio krovinių apyvarta – 4,34 mln. t.
2018 m. didžiausias augimas fiksuotas generalinių krovinių segmente – krovinių konteineriuose, ro-ro, kt.
Taip pat pernai perkrauta daugiausiai trąšų uosto istorijoje.
Negalutiniais duomenimis, praėjusių metų Klaipėdos uosto veikla valstybės ir savivaldybių biudžetus papildys daugiau kaip 824 mln. Eur.
„Uosto nauda šaliai ir jos žmonėms neabejotina – tai ypač reikšminga Klaipėdos regiono ekonominiam ir socialiniam gyvybingumui. Skaičiuojama, kad net dešimtadalis šalies nacionalinio biudžeto yra susijęs su pajamomis, gautomis iš uosto veiklos, tad mūsų generuojamos lėšos gali tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos gyventojų gerovės – ir prie mokytojų atlyginimų ar pensijų didinimo, ir kitų socialiai reikšmingų darbų“, – pasakojo A. Vaitkus.
Šaunu, valio Klaipėdai! Tačiau reikia turėti domėn, kad Lietuvos valdžia paliko Klaipėdą, kaip ir Vilnių be europinės vėžės galimybių, o Kauną rengia šios vėžės terminalo centru, turėsiančiu galimybę krovinius europine vėže nukreipti į Rygą ar Gdanską, pagaliau perkraunant ar ir be to į Kaliningradą. Taigi turėsiančiu infrastruktūrų galimybę blokuoti krovinius per Klaipėdą tais nekaltais pasiaiškinimais, kad ši neturi europinės vėžės geležinkelio, tai krovinių operatoriai pasirenka, tarkim, Gdanską …
Labai gera tendencija. Manau prisideda ir vis didesnis skaitmenizacijos naudojimas, palengvinantis kroviniu sekima, paskirstyma
Tai įrodo, jog uostas nestovi vietoje, tobulina darbo specifiką, techniką ir technologijas. Belieka pasidžiaugti didėjančiomis apimtimis.