Mažametės mergaitės, kurią buvo planuota išsiųsti įvaikinti į Naująją Zelandiją istorija gali baigtis kitaip, nei planavo institucijos. Vakar Seime vykusioje spaudos konferencijoje dalyvavo jos vyresnis brolis, šiuo metu gyvenantis Jungtinėje Karalystėje. Vaikinas pasiruošęs prisiimti globos teises, kad tik seseriai nereikėtų išvykti į tolimą kraštą pas nepažįstamus žmones.
Nors komentuodama situaciją dėl mažametės mergaitės įvaikinimo atvejo, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba viešai tikino, kad mažametė vaikų globos namuose auganti mergaitė turi dar dvi seseris, paaiškėjo, kad mergaitės šeima daug gausesnė – iš viso šeimoje yra 8 vaikai.Apie tai, kad jauniausią seserį ketina įsivaikinti Naujojoje Zelandijoje gyvenanti pora vakar konferencijoje dalyvavęs 25-erių metų brolis sako sužinojęs tik gruodžio 12 d. iš kitos savo sesers. „Ji man socialiniuose tinkluose parašė žinutę, kad grįžčiau atsisveikinti su seserimi, nes sausio 10 d. ją išsiveža“, – sunkiai rinkdamas žodžius kalbėjo mergaitės brolis.
Vaikinas, kalbėdamas apie susitikimą su įvaikinimui ruošiama seserimi, ne kartą pravirko. „Kai atvykau į butą, kuriame gyvena jauniausioji sesuo ir vyresnioji, septyniolikmetė, mums nebuvo leista pasilikti vieniems kambaryje. Socialinė darbuotoja sulaukė skambučio, kad palikti mūsų negalima. Todėl ji visą laiką klausė, ką mes kalbame. Klausiau sesers, kaip ji bendrauja su globėjais ir kas padeda jai rašyti laiškus, verčia juos į anglų kalbą. Ji atsakė, kad kartais padeda sesuo, kartais auklytės. Vyresnė sesuo pasakė, kad kartais padeda parašyti laišką, bet anglų kalbos nelabai moka, o elektroninio pašto slaptažodžio nežino, laiškas paliekamas kompiuteryje, o auklytės išverčia jį į anglų kalbą, tačiau perrašo žodžius“, – pasakojo vaikinas.
„Paklausiau jos, ką gavo dovanų per Kalėdas, atsakė, kad lego. Paklausiau, kur sutiko šventes, ji atsakė, tačiau pareiškė, kad norėjo švęsti Kalėdas su laikina globėja ir jos dukra, su kuria susidraugavo. Tai, kad jos neišleido švęsti Kalėdų… Man tai yra nežmoniška. Tai gal suprantama tik tiems, kurie neturi brolių, seserų ir vaikų“, – graudinosi brolis. Jis prasitarė, kad dar jam būnant Jungtinėje Karalystėje vieno pokalbio metu sesuo papasakojo, kodėl išreiškė norą būti įvaikinta į Naująją Zelandiją. Mergaitė atsakė kreipdamasi į savo vyresnę sesę: „Man auklytė pasakė, kad po metų tu iš čia išeisi ir aš liksiu viena.“
Iš užsienio atvykęs brolis, šiuo metu pats auginantis vienerių metų vaiką, sako, kad paskutinį kartą su jauniausia seserimi matėsi 2017 m. pradžioje. Jis sako žinantis, kad viešai buvo skelbiama kitaip, tad iš karto pasakė, galintis tai įrodyti – turi nuotrauką, darytą susitikimo metu. Vaikinas pasakojo, kad norėjo tapti sesers globėju vos baigęs mokyklą, 2012 m., tačiau tada tarnybų reikalavimai užkirto tam kelią. „Buvau su drauge išsinuomojęs butą. Bandėme paprašyti, kad seserys ir tuose pačiuose globos namuose tuomet gyvenęs brolis galėtų po mokyklos grįžti ne į vaikų namus, o pas mane. Galėčiau padėti paruošti pamokas. Galiausiai gavau atsakymą, kad vieno kambario butas netinkamas. Kai mergaitės tėtis dar buvo gyvas, mama taip pat bandė susigrąžinti teises. Buvo pareikštos sąlygos, kurių tėvai nebuvo pajėgūs įvykdyti. Prisimenu, kad buvo liepta padaryti keturių kambarių namo remontą, įvesti kanalizaciją, įrengti du tualetus, įrengti vonią ir dušo kabiną. Mama dirbo, o mergaitės tėtis merdėjo. Todėl tokios sąlygos nebuvo išpildytos“, – vakar pasakojo mergaitės brolis.
Jis nė neslėpė, kad šeimos likimas – nebuvo rožėmis klotas. Tačiau gali būti, kad dėl tėvų klaidų išbarstyti vaikai, turėję patys kurti savo gyvenimą, be tėvų pagalbos, vėl susiburs į šeimą.
Šiandien svarbiausiu vaikino tikslu yra noras apsaugoti seserį nuo tarptautinio įvaikinimo. „Bandysiu gauti globos teises ir suteikti galimybę jai augti su žmonėmis, kuriuos ji matydavo ir su kuriais augo. Darysiu viską, kad gaučiau globą“, – sakė jis. Jeigu reikės, kartu į Jungtinę Karalystę vyresnis brolis ketina pasiimti ir greitai pilnametystės sulauksiančią dar vieną seserį. Tam pritaria ir kitas brolis, gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, taip pat auginantis vienų metų atžalą. Jis ketina prisidėti tiek finansiškai, tiek morališkai.
Broliui atstovaujantis advokatas Bronius Varsackis neslėpė, kad situacija – sudėtinga. „Brolis pareiškė norą tapti jauniausios sesers globėju. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nurodė, kokie reikalingi veiksmai. Tačiau kol kas laiko turime mažai. Įstatymiškai brolis tapti globėju gali. Jau kreipėmės į Vilniaus apygardos teismą su prašymu sustabdyti įvaikinimo bylos nagrinėjimą. Įdomiausia tai, kad sužinoti, kada byla vyks, praktiškai neįmanoma“, – vakar sakė advokatas B.Versackis.
Seimo nario Mindaugo Puidoko komentaras:
Ministro Lino Kukuraičio komanda dangsto vaiko teises prižiūrinčių institucijų klaidas ir nori bet kokia kaina įrodyti valdininkų teisumą. Po Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos posėdžio praėjusioje sesijoje, kai vyko arši diskusija dėl mano ir kolegų, Seimo narių, siūlomų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų, viceministrė Vilma Augienė man atviru tekstu įvardijo, kad jei nesiliausiu eskalavęs problemų, Norvegija atšauks finansinę paramą Lietuvai. Klausė, ar aš to noriu. Manau, faktas, kad norvegiški fondai remia geras sritis neatima iš Lietuvos atsakomybės neleisti galimai neskaidraus paramos paskirstymo. Tai Lietuvos neįpareigoja laikytis norvegiško vaiko teisių apsaugos modelio.
Man kyla klausimų, kodėl įvaikinimo procedūra lietuvių šeimoms trunka 1,5 ar net 2 metus? Sukuriame tiek biurokratinių kliūčių, kad šeimos Lietuvoje labai sunkiai gali įsivaikinti vaikus. Kodėl užsieniečiams, sumokėjusiems penkiaženkles sumas tarptautinėms įvaikinimo agentūroms, dokumentai sutvarkomi per kelis mėnesius? Lietuviams, norintiems įvaikinti vaikus, matuojami kvadratiniai buto metrai, o užsieniečiams negalioja net amžiaus apribojimai.
Informacija
Vakar, po spaudos konferencijos Seime, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis išsakė savo poziciją apie situaciją. Pasak jo, pora iš Naujosios Zelandijos atitinka visus reikalavimus ir sąlygas, būtinas siekiant įvaikinti vaikus iš Lietuvos. „Pora yra 1971 ir 1972 m. gimimo. Jau globoja du lietuvių vaikus, taip pat nemažai bendrauja su kitomis šeimomis, kurios globoja lietuvių vaikus. Tautinis vaikų identitetas, kiek man žinoma, yra palaikomas“, – vakar žurnalistams sakė L.Kukuraitis.
Baisu, kaip viskas užslaptinta. Net advokatas neturi teisės sužinoti, kada vyks “uždaras” teismo posėdis. Kaip viskas “uždara”! Tarsi kokioje slaptoje bakteriologinėje laboratorijoje… Tvirtybės broliui Arūnui. Linkiu, kad išsipildytų Jūsų visų svajonė susėsti visiems 8-niems vaikams kartu su mama prie bendro stalo. Tepadeda Jums Dievas!