Lietuviško eksporto erdvė kasmet plečiasi

Lietuva palyginti maža šalis, tačiau jos gaminami gaminiai pasiekia daugiau kaip 130 pasaulio valstybių. Nors eksporto erdvę labiausiai išplėtė pagrindiniai stambieji mūsų šalies pieno ir mėsos perdirbėjai, pamažu į užsienio rinkas skinasi kelią lietuviškas medus, pagardai, šaldytos uogos. Kad naujų rinkų paieška nebūtų it klaidžiojimas rūke, patys gamintojai ir perdirbėjai kviečiami dialogui: ką, kur, kada ir kiek galėtume pasiūlyti užsieniečiams.

Pieno gaminių eksportas augo trečdaliu

Nuo 2014 m. Lietuvai atidaryta daugiau kaip 20 naujų pieno bei mėsos eksporto rinkų, o šiemet prisidėjo dar keturios. Gauti veterinarijos sertifikatai duris atvėrė į Jungtinius Arabų Emyratus pieno ir žuvininkystės produktams, į Maroką – jautienai ir jos produktams, į Honkongą – kiaulienai, jautienai ir jų produktams ir į Ukrainą – kiaulienai ir kiaulienos pusgaminiams. Šiuo metu vykdomos derybos dėl gyvūninės kilmės eksporto su 28 šalimis.

Šiemet mėsos ir jos gaminių eksportuota – 12 440 t, o pieno produktų – 75 924 t. Palyginti su 2017 metais, mėsos ir jos produktų eksportas sumažėjo 13 proc., o pieno produktų padidėjo 30 proc.

Daugiausia pieno gaminių eksportuota į Libiją, Vietnamą ir Indoneziją. Stambiausių mėsos rinkų rikiuotėje figūruoja tokios šalys kaip Honkongas, Japonija, JAV, Vietnamas. Šiais metais lietuviškos mėsos daugiausia pageidavo Vietnamas, Baltarusija bei Ukraina, mėsos gaminių – Tadžikija, Japonija ir JAV.

Didins maisto gaminių eksportą

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kartu su Ūkio ministerija išsikėlė tikslą per dvejus metus maisto produktų eksportą padidinti. Be kita ko, Ūkio ministerija maisto produktų eksportą įvardijo kaip vieną iš penkių prioritetinių eksporto krypčių. Daugiausia Lietuva eksportuoja grūdų, pieno produktų ir mėsos, tačiau artimiausiu metu siekiama išplėsti išvežamų produktų spektrą. Neblogu atspirties tašku šiemet tapo medus, kurio 10 t siunta iškeliavo į Japoniją.

Anot žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio, naujų rinkų žvalgyba reikalinga, mat plečiantis paklausai, atsiranda stiprus stimulas mūsų augintojams didinti gamybą, kurti didesnės pridėtinės vertės produktus, gauti aukštesnes supirkimo kainas. Tokiu būdu gerinamas bendras klimatas kaime.

Žvilgsnis krypsta į Aziją

Lietuvos perdirbėjai vis labiau dairosi į Azijos šalis, kurios traukia ne tik sparčiai augančiu gyventojų skaičiumi, bet ir didėjančia perkamąja galia. Be to, trečiųjų šalių gyventojai nėra lojalūs vietiniams gaminiams, todėl į krepšius noriai kraunasi ir importinius gaminius.

Didieji šalies paukštienos perdirbėjai dairosi į Malaizijos rinką, tačiau kol kas čia proveržio nematyti. Kita itin patraukli rinka paukštienos sektoriui – Pietų Korėja. Derybos dėl paukštienos eksporto su šios valstybės atsakingomis institucijomis užsimezgė dar 2014 m., tačiau kol kas žalia spalva mūsų verslui neuždegta.

„Paukštininkus domina perdirbtų užšaldytų gaminių eksportas į Pietų Korėją. Tokią išvadą padarėme padirbėję su Japonija. Bet kuri nauja rinka įdomi, tačiau nereikia tikėtis, kad ją atidarius iškart viskas eisis it iš pypkės. Pasibaigus politikų deryboms, jas tęsia verslininkai. Reikia suderinti verslo santykius: kainas, teikimo sąlygas, reikia surasti tarpininkus, galop – ištirti tikslinį vartotoją ir jį pripratinti prie naujo produkto“, – dėsto Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis. Jis skaičiuoja, kad Lietuvoje kasmet pagaminama apie 130 tūkst. tonų paukštienos, o beveik trečdalis jos eksportuojama į maždaug pusšimtį šalių.

 „Lietuviška paukštiena domisi Gambija, Gana, Gvinėja. Tačiau norint bendradarbiauti, pirmiausia reikalingi veterinarijos leidimai. Vis dėlto, mums labai reikalinga Kinijos rinka. Deja, tarpžinybiniai kontaktai mezgasi labai ilgai. Kol nėra suderintų leidimų dėl jautienos, derybiniai klausimai dėl paukštienos nejudinami“, – apgailestauja V. Tėvelis.

Kinai daro išimtį Lietuvai

Praminti kelius į 1,4 mlrd. gyventojų turinčią Kinijos rinką dėl lietuviškos jautienos eksporto jau bandoma aštuonerius metus (palyginimui, mūsų įmonėms JAV rinka atsivėrė tik po 10 metų trukusių derybų. Šiandien į šią šalį savo mėsos gaminius eksportuoja 9 įmonės). Po ilgų dokumentų derinimo, mėginių siuntimo procedūrų, netrukus tikimasi dėti paskutinius taškus. 2019 m. pradžioje Kinijos muitinės tikrintojai atvyks įvertinti lietuviškos jautienos tiekimo grandinės. Vadinasi, tai paskutinė stotelė derybų eigoje. „Po šio patikrinimo tikimasi, kad bus išduotas leidimas eksportuoti šaldytą jautieną. Kinai įprastai atveria rinką vienam produktui, todėl džiugu, kad jie Lietuvai daro išimtį ir vienu metu nori įsileisti jautieną ir subproduktus“, – sakė G. Surplys.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Egidijus Mackevičius įsitikinęs, kad kinams ūkininkai kartu su perdirbėjais turės ką pasiūlyti, mat mūsų jautienos rinka perteklinė – jautienos pagaminame dvigubai daugiau nei suvartojame. „Suprantama, kad bet kurios šalies gamintojai nesuinteresuoti, kad į jų šalį būtų importuojama daug produkcijos. Šiuo atveju, mūsų privalumas yra tas, kad esame maži. Nors kinų ekonomikai mes neturėsime svarios reikšmės, mums tai bus didelis laimėjimas. Dirbdami lanksčiai prisitaikysime prie jų sąlygų. Subproduktų rinka Kinijoje labai išvystyta, ten už juos mokama daugiau nei už pačią jautieną, todėl mums labai svarbu įsilieti į šią rinką“, – akcentuoja E. Mackevičius.

Vis dėlto derybose su Kinija Lietuvai kiša koją afrikinis kiaulių maras. Kinai netoleruoja, kad toje pačioje skerdykloje skerdžiami jaučiai ir kiaulės. LMPA direktorius pabrėžia, kad mūsų skerdyklų maru užsikrėtusios kiaulės nepasiekia.

„Praradus Rusijos rinką mūsų įmonės persiorientavo į kitas ES šalis. Tačiau šiose šalyse konkuruoti sunku, nes jose žemės ūkio politika pažengusi toliau nei mūsiškė. Be to, ten išmokos didesnės, paramos skirstymo sistema turi senesnes tradicijas, o vartotojai lojalesni vietos produktams. Trečiosios šalys mums įdomios tuo, kad yra didelė perkamoji galia, ten eksportuodami produkciją gauname didesnę pelno maržą, todėl matome galimybę uždirbti daugiau“, – įsitikinęs E. Mackevičius.

Pagrindinė avių kryptis – Vokietija

Šiandien auginame apie 173 tūkst. avių, tačiau, nors daugeliui tai gali pasirodyti įspūdingi skaičiai, vis dėlto toli gražu nepasivejame tarpukariu pasiekto lygio, kai mūsų bočiai laikė 1,5 mln. avių bandą. Tačiau tiek tarpukariu, tiek ir dabar aktuali ta pati problema – realizacija.

Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovas Žilvinas Augustinavičius sako, kad tik kiek daugiau nei pusę avienos suvartojame vidaus rinkoje, todėl perteklius iškeliauja į Vokietiją, Belgiją, Olandiją, Daniją. Nors didžiulė avienos paklausa jaučiama Islandijoje, Farerų salose (čia vienas žmogus per metus suvartoja apie 15 kg avienos, lietuvis – 300 g), avių augintojai atkerta, kad eksportas į šias salas yra per brangus, nepadengsiantis net savikainos. Dėl to kaip ir tarpukariu, taip ir dabar pagrindinė avienos eksporto kryptis – Vokietija. Su šia šalimi dirba tik vienas supirkėjas.

Ž. Augustinavičiaus teigimu, kurį laiką svarstyta avis išvežti į Mažąją Aziją, keli sunkvežimiai pasiekė Turkiją. Tačiau dėl didelių logistikos kaštų tolimų reisų atsisakyta. Pašnekovas prisimena, kad mūsų augintojai turėjo užmezgę daugiau ryšių su turkais, tačiau kol buvo suderintas veterinarijos sertifikatas, kontaktai nutrūko.  

Vargsta dėl prastesnės kokybės

„Europą kasmet užplūsta apie 200 tūkst. t avienos iš Naujosios Zelandijos, Australijos, todėl mes matome perspektyvą Europos rinkoje, nes ji neužpildoma vietos produkcija. Mūsų augintojai skundžiasi, kad neturi kur parduoti ėriukų. Tačiau, kai ateina metas surinkti pilną sunkvežimį, matome, kad nėra ką vežti. Vienoje partijoje avinukų svoris ir amžius, veislė turi būti panašūs, tad surinkti panašios kokybės avinukus – nelengva.

Kalbant apie Olandiją, Belgiją, šios šalys taiko dar griežtesnius reikalavimus nei Vokietija. Jie perka tik konkrečias veisles, griežtai atsirenka gyvulius pagal svorį. Kol kas lietuviškos ir britiškos avienos kokybė toli gražu nestovi vienose gretose. Norint plėsti eksporto apimtis, pirmiausia turime pasiekti tinkamą kokybę“, – aiškina LAAA vadovas.

Avių augintojas įvardija dar vieną svarbią priežastį, apsunkinančią avių eksportą – bandų veisimo reguliavimą. Anot Ž. Augustinavičiaus, didžiausia ėriukų pasiūla Europoje susidaro rudenį, todėl šiuo laiku labiausiai krinta supirkimo kainos. Jo nuomone, dėl to augintojams verta atsižvelgti į avių rujos reguliavimą ir ėriukus parduoti pavasarį, kai rinkoje įsivyrauja štilis. Kita vertus, vasarą auginti ir penėti avinukus yra daug pigiau nei žiemą.

Praėjusį mėnesį VMVT sutarė su Ukrainos kompetentinga institucija dėl veterinarijos reikalavimų suderinimo veislinėms avims ir ožkoms, eksportuojamoms į Ukrainą. Tačiau, anot Ž. Augustinavičiaus, šiai rytų rinkai mūsų siūlomi kiekiai per maži. „Turėjome užklausų iš Baltarusijos, Rusijos, jie prašė sufolkų, tekselių, Ile de France veislės 2 tūkst. avių. Kalbėjome su kolegomis iš Vokietijos. Jie patikino, kad net ir Vokietijoje būtų sunku išpildyti tokį užsakymą. Mums apie tokias rinkas kol kas nerealu galvoti“, – pripažįsta LAAA vadovas.

Auga Halal produktų eksportas

Įteisinus ritualinį skerdimą Lietuvoje, atvertas kelias mėsos eksportui į Artimųjų ir Tolimųjų Rytų rinkas, Arabijos pusiasalio valstybes. Galiojančius Halal sertifikatus šiuo metu turi šešios įmonės: AB „Krekenavos agrofirma“, UAB „Agaras“, UAB „Utenos mėsa“, AB „Kaišiadorių paukštynas“, ŽŪB ,,Nematekas“, AB „Vilniaus paukštynas“. 2018 m. I pusmečio duomenimis, daugiausia Halal produktų išvežta į ES šalis: Prancūziją, Norvegiją, Daniją, Švediją, Olandiją, Suomiją, Vokietiją, Estiją, Jungtinę Karalystę, Čekiją. Į šias valstybes išvežta 5 681,778 t produkcijos. Į trečiąsias šalis, tokias kaip Japonija, Azerbaidžanas, Tadžikistanas, Mauricijus, Kazachstanas, Baltarusija, Ukraina, Kirgizija, eksportuota 1 029,518 t. „Palyginus 2017 m. ir 2018 m. I pusmečio duomenis matoma tendencija, kad eksporto kiekiai auga“, – pastebi VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja-valstybinė veterinarijos inspektorė Vilma Rudokaitė.

V. Rudokaitės teigimu, sertifikatus ruošti košerinį maistą Lietuvoje turi dvi įmonės: AB „Krekenavos agrofirma“ ir UAB „Riamona“. Šiemet košerinis maistas nebuvo eksportuojamas, štai pernai pagal specialias žydų taisykles paruošto maisto išvežta 71,3 t į Latviją, Olandiją, Italiją, Švediją, Prancūziją, Daniją, Ispaniją. Košerinius pieno produktus šiemet gamino AB „Pieno žvaigždės“, ŽŪK Pienas LT, UAB „Nordic proteins“, ABF „Vilkyškių pieninė“, AB „Rokiškio sūris“, AB „Klaipėdos pienas“.

Kurios šalys lietuviškų gaminių vartoja daugiausiai?

• Mėsos – Vietnamas (2 827 t), Baltarusija (1 769 t), Ukraina (1 653 t), Honkongas (1 123 t), Norvegija (897 t), Uzbekistanas (578 t), Siera Leonė (572 t).
• Mėsos gaminių – Tadžikija (983 t), Japonija (139 t), JAV (124 t), Senegalas (101 t), Azerbaidžanas (34 t).
• Pieno gaminių – Libija (10 520 t), Vietnamas (8 945 t), Indonezija (5 742 t), Kazachstanas (5 582 t), Malaizija (4 486 t), Naujoji Zelandija (4 334 t), JAV (3 622 t), Bangladešas (2 669 t), Filipinai (2 547 t), Honkongas (2 167 t), Izraelis (2 120 t), Italija (2 066 t).

Halal pieno gaminiai

Įmonės AB „Pieno Žvaigždės“, ŽŪK Pienas LT, UAB „Nordic proteins“, ABF „Vilkyškių pieninė“, AB „Rokiškio sūris“, UAB „Marijampolės pieno konservai, AB „Klaipėdos pienas“ pieno produktus, pagamintus pagal halal reikalavimus, eksportuoja į šias šalis: Libiją, Honkongą, Turkiją, Kanarų salas, Šveicariją, Jungtinius Arabų Emyratus, JAV, Kubą, Izraelį, Persų įlankos šalis (GCC), Hong Kongą, Pietų Korėją, Singapūrą, Ispaniją, Prancūziją, Lenkiją, Latviją, Vokietiją, Olandiją, Estiją, Airiją, Daniją, Didžiąją Britaniją, Suomiją, Švediją.

Daugiausia eksportuojama pasterizuota grietinėlė, pieno baltymų milteliai, pieno išrūgų baltymų milteliai, lieso pieno koncentratas, laktozė, fermentiniai sūriai, pieno konservai, sviestas, pieno miltai, valgomieji ledai. Dėl tikėjimo, kad šie produktai yra švarsesni ir naudingesni sveikatai, juos gausiau perka ne tik islamą išpažįstantieji, o ir europiečiai.