Penktadienis, 5 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

G. Šapoka. Apie Vilniaus universiteto atkūrimą prieš 100 metų

Gintautas Šapoka, www.alkas.lt
2018 12 11 16:00
5
1929 m. spalio 11 d., 1929-1930 m. S. Batoro universiteto akademinių metų pradžios iškilmės kolonų salėje minint universiteto 350-ąsias metines. Ant sienos matyti karaliaus Stepono Batorio ir maršalo J. Pilsudskio paveikslai | Archyvinė nuotr.

1929 m. spalio 11 d., 1929-1930 m. S. Batoro universiteto akademinių metų pradžios iškilmės kolonų salėje minint universiteto 350-ąsias metines. Ant sienos matyti karaliaus Stepono Batorio ir maršalo J. Pilsudskio paveikslai | Archyvinė nuotr.

s-batoro-universitetas-archyvine-nuotr
1929 m. spalio 11 d., 1929-1930 m. S. Batoro universiteto akademinių metų pradžios iškilmės kolonų salėje minint universiteto 350-ąsias metines. Ant sienos matyti karaliaus Stepono Batorio ir maršalo J. Pilsudskio paveikslai | Archyvinė nuotr.

Gruodžio 5 d. per Lietuvos televizijos laidoje „Lietuva prieš 100 metų“, buvo pasakojama apie Vilniaus universiteto atkūrimą. Joje buvo pateikta daug abejotinų faktų ir netikslumų.

Istorikas A. Bumblauskas labai gyrė Vilniaus universitetą XIX amžiaus pradžioje, veikusį jau Rusijos imperijos sudėtyje. Apie senąjį Vilniaus universitetą istorikas A. Šapoka rašė, kad jis […] pasidarė lenkų kultūrinė tvirtovė, duodanti toną beveik visam Lietuvos gyvenimui. Jis varė griežtą lenkinimo akciją beveik visose Lietuvos mokyklose, kurios tik buvo pavestos jo priežiūrai. Niekados Lietuvos istorijoje nebuvo tokios lenkinimo akcijos, kaip šiame laikotarpyje. Kiekvienas patekęs į mokyklas, turėjo tapti lenku. (A. Šapoka. Vilnius Lietuvos gyvenime. Torontas, 1954. p. 64). 

Laidoje buvo pagarbiai minimi profesoriai broliai Andrius ir Jonas Sniadeckiai, bet nebuvo priminta, kad jie  iš studentų reikalavo ir tarpusavyje kalbėti lenkiškai. Lietuviškai prakalbusieji būdavo viešai išjuokiami, o kai kur tokiems ant kaklo būdavo pakabinama lentelė su užrašu – „Pagonis“. Mat lenkų šovinistai ne tik bažnyčiose norėjo visiems įpiršti mintį, kad lietuvių kalba – tai pagonių kalba, bet stengėsi įtikinti, jog ji esanti ir rusų šnipų kalba. Kai prieš J. Sniadeckio nurodymais vykdomą lietuvių lenkinimą protestavo Žemaičių vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis (1757-1838), tai jis sulaukė lenkų vyskupų, kunigų taip pat Vilniaus universiteto profesorių griežto pasmerkimo, skundų Į Romą ir Petrapilį. J. Sniadeckis skundė vyskupą Giedraitį ir Lietuvos švietimo apygardos kuratoriui lenkų šovinistui A. J. Čartoriskiui.

Kalbant apie V. Kapsuko valdžios bandymą atkurti universitetą 1919 metų pradžioje, laidoje kelis kartus buvo paminėta, kad V. Kapsuko valdžia Vilniuje veikė tik vieną mėnesį, primenu, kad  faktiškai ji veikė tris su puse mėnesio. Bolševikai užėmė Vilnių 1919 sausio 6 ir prarado balandžio 19.

Nemaloniai be paaiškinimų nuteikė pateiktas faktas, pateiktas be jokių komentarų, apie Stepono Batoro universiteto uždarymą ir studentų bei dėstytojų personalo atleidimą. Juk yra ir šito įvykio preliudija. Lenkija, okupavusi Vilnių 1920 metais, be atodairos naikino visa kas buvo lietuviška. Ir prie visų šių naikinimo ir lietuvių žeminimo akcijų prisidėdavo studentai. Lietuviai Vilniuje tuo metu turėjo keletą prieglaudų ir mokyklų. Iš jų lietuviai buvo išmetami su policininkų, harcerų, skautų ir Vilniaus universiteto studentų pagalba. Praėjus pusmečiui po Suvalkų sutarties sulaužymo lietuviai vaikai buvo iškraustyti iš didžiosios prieglaudos Subačiaus gatvės 16 numeryje.  Pacituosiu iš R. Mackonio prisiminimų Paklausus, kur apgyvendinti kelis šimtus vaikų, lenkų administracijos vadovas atsakė: – Chociažby na ulicy (Nors gatvėje). … Keliasdešimt uniformuotų žaliūkų suėjo į namus. Prasidėjo vaikų medžioklė. Policininkai gaudė besislapstančius vaikus, tempė į kiemą, statė į būrį, kurį saugojo keli policininkai…

Kaip vėliau paaiškėjo šios prieglaudos pastatai buvo atiduoti ne lenkų vaikų prieglaudai, o lenkų vienuolėms. Šį atsikratymą nekenčiamų „brolių lietuvių“ sugalvojo žinoma Vilniuje „labdarybės veikėja“ Brenšteinienė, Lietuvos praeities tyrinėtojo Mykolo Brenšteino žmona, aišku tam jos sumanumui pritarė administracija ir policija. (R. Mackonis. Amžiaus liudininko užrašai. V., 2001. p. 82-83)

1921 m. spalio 1 d.,  buvo iš lietuvių gimnazijos iškraustyti mokiniai į gatvę. Gimnazija veikė miesto centre, Gedimino prospekte, kur dabar yra Muzikos akademija. Atliekant šį brutalų mokinių iškraustymo aktą policininkams talkino Stepono Batoro universiteto studentai. Įdomu, ar žino pasaulio akademinės visuomenės jaunimas tokį atsitikimą, kad policijai į pagalbą studentai ateitų ne kovai su kokiais nusikaltėliais, o kad išmestų jėga mokinius iš gimnazijos? Pacituosiu, ką rašė lietuvių spauda: Išstumti iš gimnazijos rūmų mokiniai, užtraukė himną „Lietuva, tėvynė mūsų“. Čia juos puolė įsidėjusi šautuvams durtuvus policija, studentai, kariai, skautai ir kiti, kumščiais, lazdomis, šautuvų buožėmis mušdami juos, dargi parkritusius ant žemės… (Biržiška Mykolas. Vilniaus Golgota, Vilnius, 1992, p. 132) Ar galėjo studentai tokioje akcijoje dalyvauti be profesorių pritarimo?

Neapykanta lietuviams didėjo visą tarpukarį. Pažiūrėkime kas buvo 1938 metais, kai buvo paskelbtas Lenkijos ultimatumas Lietuvai. Mokiniai ir studentai buvo varomi į gatves fanatiškai šaukdami: Na Kowno! Na Litwą („Į Kauną! Į Lietuvą“) Atrodė, kad Lietuva –didžiausias Lenkijos priešas. Gatvės, tame skaičiuje ir universitetas „pasipuošė“ šūkiais: Kto litwina bije, ten sto lat žije! („Kas lietuvį muša, tas šimtą metų gyvena“). Bet tikriausiai nedaugelis žino, kad Vilniaus gatvėse buvo šaukiama ir Na Pragę! Na Czechy!“ („Į Prahą! Į Čekiją!“). Buvo galima pagalvot, kad ne Lenkija nori užpulti Čekiją, o Čekija puola Lenkiją. Tai vyko tuo metu, kai Vokietija okupavo Čekiją, Lenkijos kariuomenė, pasinaudodama Čekijos tragedija užėmė Čekijos pasienio miestą Tiešiną. Kur buvo Vilniaus universiteto profesūra, gal ji protestavo prieš šiuos chamiškus Lenkijos valstybės veiksmus.

Lygiai taip pat buvo sprendžiami Lenkijoje gyvenančių stačiatikių dvasiniai reikalai, kai 1938 metais, prieš Lenkijos valstybės agoniją, per vieną naktį kariuomenė, policija studentai ir Krokuvos katalikiškojo universiteto profesoriai sugriovė 150 stačiatikių cerkvių rytinėje tuometinės Lenkijos dalyje. Neteko girdėti, kad prieš tokius vandalizmo aktus būtų protestavę Vilniaus universiteto studentai ir profesoriai.(Šiuos davinius skelbiu iš „Przegląd prawoslawny 2006, Nr 7 (53).

Vilniui sugrįžus į Lietuvos sudėtį, tuoj pat įsikūrė antilietuviškos pogrindžio organizacijos, kurios kovojo prieš Lietuvą. Vienas iš lenkų pogrindžio organizatorių buvo Vilniaus arkivyskupas R. Jalbžykovskis. 1939 m. Vilniui grįžus Lietuvai R. Jalbžykovskis kartu su Vilniaus universiteto Teologijos fakulteto dekanu kunigu I. Svirskiu, kunigais V. Zavadskiu, Č. Falkovskiu, A. Moscickiu, kurijos kancleriu A. Savickiu ir kitais inspiravo antilietuvišką veiklą, vienuolynuose buvo slepiami ir šelpiami buvę Lenkijos kariškiai. O kurijos kancleris Savickis net ragino studentus ir kitus lenkus kelti riaušes prieš Lietuvos valdžią, kunigų seminarijoje buvo spausdinami nelegalūs atsišaukimai prieš Lietuvos valdžią. Antilietuviškoje veikloje dalyvavo keliasdešimt lenkų kunigų. (Pasipriešinimo judėjimai Lietuvoje antrojo pasaulinio karo metais. Vilnius, 2015, p. 84).

Tai štai kaip lenkų bažnyčia ir lenkų kunigai atsilygino Lietuvai už priimtus globoti nuo karo pabėgusius Lenkijos pabėgėlius ir lenkų kariškius Šiose pogrindžio organizacijose aktyviai dalyvavo Vilniaus kunigai, Vilniaus kunigų seminarijos klierikai, gimnazistai, taip pat ir  Stepono Batoro universiteto studentai ir darbuotojai. Štai kaip apie tai rašoma Valstybės saugumo policijos Vilniaus apygardos biuletenyje 1939 m. gruodžio 7 d. : Arkivyskupo Jalbžykovskio vadovaujami lenkų kunigai varo antilietuvišką propagandą. Įvairiomis progomis jie stengiasi parodyti, kad čia lietuviai yra tik laikini šeimininkai, o netrukus būsianti atstatyta Lenkija, kurios valdžioje būsiąs Vilniaus kraštas. Kunigai palaiko ryšius su slaptomis lenkų organizacijomis… (Pasipriešinimo judėjimai Lietuvoje antrojo pasaulinio karo metais. Vilnius, 2015, p. 84).

Lietuvių požiūrį į lenkų pogrindį geriausiai rodo žurnalisto Rapolo Mackonio įrašas dienoraštyje: 1942 III 14 d.: Jau eina antra savaitė, kai pirmą kartą Vilniaus miesto istorijoje buvo paleistas kariaujančio lenkų nacionalizmo lizdas – kunigų seminarija. Šio lizdo nedrįso pakliudyti ilgus metus caro valdžia, bolševikai, tylėjo lietuviai. Ir tik dabar padarytas galas visai diversijai, kurią vedė kunigų seminarija užkietėjusių ir, galimas dalykas, protiniai nesveikų kunigų vadovaujama ir paties arkivyskupo Jalbžykovskio laiminama bei globojama.

Šis lizdas, ar kaip paskutiniu metu buvo vadinama – Sikorskio agentūra visuomet su niekuo nesiskaitė ir jiems vis rodėsi, kad gali daryti ką tik nori. Ir darė. Vieni per pamokslus aiškina Londono radijo pranešimus, kiti spausdino atsišaukimus, kuriuose buvo rašoma apie Lenkijos atsiradimą, dar kiti rūpinosi šios žemės „menkybėmis“ – įvairiausiu maistu ir gėralais. Gerai, puikiai gyveno dvasiniai tėvai. Dabar daugumas, perkelti į naujas Lukiškio patalpas, atlieka gavėnios rekolekcijas, kurioms pasibaigus, reikia manyti, bus parūpinta naudingesnio darbo, negu ligi šiol.

Atrodo, kad atėjo galas ne tik diversinei centralei – kunigų seminarijai, reikia dėl aiškumo pridėti – lenkų kunigų, bet pateko į saugumo rankas ir šiaip iš parapijų veiklesni Sikorskio agentai.

Šiandien pasklido gandų, kad ir pačiam generaliniams konsului Jalbžykovskiui pasiūlyta pasirinkti kuris nors vienuolynas Lietuvoje. Pasakojama, kad ekscelencija pasirinkęs Marijampolės vienuolyną. Palinkėtumėm jam laimingos kelionės ir niekuomet negrįžti. (R. Mackonio dienoraštis, 1942 m. 2 sąsiuvinis, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 20317/3, t. 3, l. 36).

Kas parašyta apie kunigų seminarijos uždarymą, visiškai tinka ir universitetui, tik bėda ta, kad Lietuvos valdžia nespėjo kunigų seminarijos uždaryti, tą atliko vokiečiai 1942.

Gal būt kai kam gali atrodyti, kad Lenkijos valstybės administracijos priešiškumas Lietuvai baigėsi su Lenkijos valstybės sugriuvimu 1939 metais. Nežiūrint į tai, kad lietuviai priėmė tūkstančius lenkų pabėgėlių, daugelį Lenkijos karininkų išgelbėjo nuo Katynės žudynių, bet jau ir tuo kritiniu Lenkijai laikotarpiu Lenkijos pareigūnai kūrė planus, kaip reikia lenkams veikti Lietuvoje.

Pacituosiu ištrauką iš Lenkijos respublikos pasiuntinio Kaune Francišeko Charvato slapto pranešimo Lenkijos užsienio reikalų ministrui emigracijoje 1939 m . lapkričio 5 d.  Kaip matome pranešimas rašytas jau po Lenkijos valstybės žlugimo. Kadangi tuo metu Lietuvoje padaugėjo lenkų tautybės gyventojų, tai pasiuntinys masto, kaip tuo reikia pasinaudoti: …Šiandien iš esmės yra sąlygų sulenkinti Lietuvos teritoriją ne tik dėl to, kad joje padaugėjo lenkų ir išaugo jų intelektinis bei patriotinis potencialas, bet taip pat atsižvelgiant į tai, kad čia yra daug internuotų lenkų…  Aš labai paviršutiniškai aprašiau naujas sąlygas, kurioms esant reikia naujos programos ir naujų nurodymų lenkų visuomenei ir organizacijoms Lietuvoje, programos, kuri naujai atvirais būdais bandytų įgyvendinti tikslus, kurių nepavyko pasiekti prieš 20 metų, šiaip ar taip, išlaikytų ir parengtų vietą vėlesnei kovai, kuri nustatytų Lenkijos požiūrį į Lietuvą remdamasi naujais principais  (Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai 1938-1940 metais. V., 2013, p.457)

Matote gerbiamieji Lenkijos politikieriai ir savo agonijos metu neatsižadėjo savo nedorų kėslų Lietuvos atžvilgiu, kūrė planus, kaip apraizgyti Lietuvą ir Lietuvos žmones lenkišku voratinkliu, plėsti Lenkijos teritoriją kitų valstybių ir tautų sąskaita.

Siūlau tai įvertinti ir žinoti, būti visada pasiruošusiems tinkamai duoti atkirtį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Šapoka. Apie lietuvių laišką popiežiui „Lenkų kalba Lietuvos bažnyčiose“
  2. G. Šapoka. Dar kartą apie Tadą Kosciušką
  3. G. Šapoka. „Marijos radijas“ ir jo antilietuviška propaganda (video)
  4. G. Šapoka. Šv. Aleksandro Nevskio soboro sunaikinimas Varšuvoje (video)
  5. V. V. Česnulis. „Kelio“ ir „Vilniaus rytojaus“ konfiskavimai. Julius Navikas
  6. V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas
  7. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Šalčininkų ir Vilniaus rajonų senųjų vietos gyventojų pavardės
  8. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  9. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Vincas Martinkėnas. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai
  10. Seime – seminaras-diskusija apie Lenkijos vaidmenį Lietuvos valstybingumo tapsmui (tiesioginė transliacija video, nuotraukos)
  11. K. Makariūnas: Už Vytį galėjai numirti
  12. A. Liekis. Lenkų Armijos krajovos nusikaltimų trubadūrai Lietuvoje
  13. V. Volkus. Kuo skiriasi vokiečių rudas erelis nuo lenkų baltojo
  14. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (IV)
  15. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Dieveniškių krašto tautinės sudėties raida XIX–XX a.
  16. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto gyvenviečių lenkinimas
  17. Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: A. Tyla, V. Martinkėnas, K. Misius, S. Buchaveckas. Švietimas Dieveniškių krašte
  18. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Lietuvių persekiojimas tarpukary Lydos krašte
  19. R. Maceikianecas. Lietuvos lenkai – kas jie yra?
  20. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: M. Baužytė-Motiejūnienė. Dubiniai ir dubiniškiai
  21. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: N. Vaišnytė. Balatnos (Varanavo) apylinkių istorija
  22. Blogeris Zeppelinus. Ir tarp bajorų būta Lietuvos patriotų. Ką nutyli polonofilai ir „atstumto bajorų elito“ apraudotojai
  23. A. Liekis. Batlaižių saviplaka
  24. B. Kuzmickas. Lietuvos lenkinimas
  25. Z. Zinkevičius. Suvalkų ir Augustavo krašto pavardės. Polonizacijos apybraiža (II)
  26. L. V. Medelis. Kur lietuviškai nesimeldžiama
  27. Lietuvos lenkas R.Maceikianecas: Mes su lietuviais – tos pačios genties žmonės
  28. Č. Iškauskas. „Vierchų” papročiai ir lenkų kalbos ekspansija
  29. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (III)
  30. Č. Iškauskas. Trijų raidžių sindromas ar lėtinė polonizacija?

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Skaitytojas says:
    2 m. ago

    Labai geras straipsnis. Bumbuliniams metas prabusti iš savo lenkiškų sapnų.

    Atsakyti
  2. Iš tiesų says:
    2 m. ago

    Gruodžio 5d.LRT laidą ,,Lietuva prieš 100 metų” paruošė įtakingas polonofiliškas žurnalistas-istorikas V.Savukynas.Šioje laidoje be to tvirtinta,deja,kad buvęs Vilniaus lenkiškas universitetas yra Lietuvos kultūros paveldas.Tad,kaip nutiko,kad nūdienos Lietuva išugdė lietuviškus lenkomaniškus intelektualus?

    Atsakyti
  3. Tomas says:
    2 m. ago

    Taip, iš autoriaus straipsnio galima manyti, kad Lenkija buvo ir yra didžiausias mūsų priešas ir nekentėjas. Tačiau dabar turim dar baisesnių nekentėjų – tai yra rusas su baltarusiu, kuris mus nori visiškai sunaikinti su Astravo AE pagalba. Tarkim Žirinovskis, kurį aš vadinu Rusijos Becku. per vieną Rusijos TV laidą nuolat rėkia, kad lietuviai bus išnuodyti su radiacija. Atsiprašau, bet manau,kad tai dar 10 kartų baisiau nei darė tarpukario Lenkijos šovinistai.

    Atsakyti
    • !!! says:
      2 m. ago

      Matomi priešai mažiau pavojingi už nematomus…

      Atsakyti
  4. Matas says:
    2 m. ago

    Geras straipsnis,kaip ir visi kiti gerbiamo Gintauto darbai…ačiū.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Alkas.lt koliažas

M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?

2021 03 04
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

2021 03 04
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“

V. Valiušaitis. Autonomijos DNR

2021 02 23
E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2021 02 16
Suabejota Lenkų sąjungos vykdomu „Visuomeninio Vilniaus krašto gyventojų surašymo“ teisėtumu

Suabejota Lenkų sąjungos vykdomu „Visuomeninio Vilniaus krašto gyventojų surašymo“ teisėtumu

2021 01 31
B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

2021 01 26
VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas (video)

VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas (video)

2021 01 23
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje išleista knyga apie lietuvių skaliką

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje išleista knyga apie lietuvių skaliką

2021 01 19
Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras

Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras

2021 01 19
Nuo kitų metų pradžios Šiaulių universitetas taps Vilniaus universiteto Šiaulių akademija

Šiaulių universitetas tapo Vilniaus universiteto Šiaulių akademija

2021 01 02
Rodyti daugiau

Naujienos

„Kino pavasaris“ savivaldybėje
Kultūra

„Kino pavasaris“ mėnesiui įsikūrė savivaldybėje

2021 03 05
A. Žuko nuotr., smm.lt
Lietuvoje

Akcija „Užkrėsk gerumu“ kviečia gerumu dalintis visą mėnesį

2021 03 05
Po dešimtmečio pertraukos šalies mokyklas šiemet pasieks daug naujų kompiuterių
Lietuvoje

Kauno abiturientams – nemokama papildoma mokytojų pagalba

2021 03 05
tm.lt nuotr.
Lietuvoje

Visuomenei pristatomas teisinis leidinys tautinių mažumų tematika

2021 03 05
Geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams – „Aukso paukštė“
Etninė kultūra

Geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams – „Aukso paukštė“

2021 03 05
Lietuvos laivyno 100-mečiui – paroda po atviru dangumi prie marių
Istorija

Lietuvos laivyno 100-mečiui – paroda po atviru dangumi prie marių

2021 03 05
Kovarnių diena
Gamta ir ekologija

Kovarnių diena

2021 03 05
Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi
Naujienos

Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

2021 03 05


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Urba apie A. Kiveris. Naikinamas tarpukario Lietuvos istoriją menantis akademinis choras „Ave Vita“ (video)
  • Svajonė apie Visuomenei pristatomas teisinis leidinys tautinių mažumų tematika
  • Rimgaudas apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?
  • Juozas Brazauskas apie J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Kino pavasaris“ mėnesiui įsikūrė savivaldybėje
  • Akcija „Užkrėsk gerumu“ kviečia gerumu dalintis visą mėnesį
  • Kauno abiturientams – nemokama papildoma mokytojų pagalba
  • Visuomenei pristatomas teisinis leidinys tautinių mažumų tematika

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1251; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1172; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 911; komentarų: 49
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • V. Valiušaitis. Autonomijos DNR peržiūrėta: 479; komentarų: 9

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 04
2
Alkas.lt koliažas

Rimti, dalykiški pokalbiai vyksta prie „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo“. Pastarąjį kartą buvo aptariamos naujosios valdančiosios koalicijos teisingumo ministrės...

Skaityti toliau

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

by Kristina Aleknaitė
2021 03 04
7
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

Lenkija kaltino Lietuvą, kad ji tarėsi su Sovietų Rusija, bet ji pati bendradarbiaudama su sovietais užėmė Vilnių ir Vilniaus kraštą....

Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Autonomijos DNR

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
9
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“

Praėjusią vasarą, kai dar dirbau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, buvo svarstomas vienos Lenkijos įstaigos pageidavimas paimti iš...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Urba apie A. Kiveris. Naikinamas tarpukario Lietuvos istoriją menantis akademinis choras „Ave Vita“ (video)
  • Svajonė apie Visuomenei pristatomas teisinis leidinys tautinių mažumų tematika
  • Rimgaudas apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?
  • Juozas Brazauskas apie J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė
  • Laima apie Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi
Kitas straipsnis
Vaistus bus galima įsigyti ne tik vaistinėse

Vaistus bus galima įsigyti ne tik vaistinėse

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai