Lapkričio 18-ąją Latvija švenčia ypatingą Nepriklausomybės dieną – nepriklausomos valstybės 100-tąjį gimtadienį.
Prieš 100 metų – 1918 m. Rygoje susirinkusi iš įvairių politinių partijų atstovų sudaryta Latvijos tautos taryba paskelbė Latvijos respublikos nepriklausomybę.
1918 metų lapkričio 25 d. Latvijos nepriklausomybę pripažino Vokietija, 1920 metų balandžio 11 d. tai padarė ir Rusija. Latvijos nepriklausomybė truko iki 1940 m. J.Ribentropo-V.Molotovo pakto, po kurio ji buvo okupuota Sovietų Sąjungos.
Latvijos okupacija ir aneksija truko 46 metus, iki 1990-ųjų gegužės 4 dienos, kai Latvijos TSR Aukščiausioji taryba paskelbė Nepriklausomybės deklaraciją.
Latvijos Respublikos Prezidentas Raimondas Vėjuonis 100-ųjų Latvijos nepriklausomybės paskelbimo metų dienos išvakarėse pasveikino latvių tautą su ypatinga švente:
Lapkričio 18 d. 12 val. Latvijos Respublikos paskelbimo 100-osios metinės bus pažymėtos ir Vilniuje Lukiškių aikštėje iškilmingai iškeliant Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos vėliavas. Iškilmėse dalyvaus Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Latvijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Einars Semanis, Lietuvos Respublikos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės nariai, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovai, Lietuvos kariuomenės LDK Gedimino štabo bataliono garbės sargybos kuopos kariai, Lietuvos visuomenė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu tomis dienomis Lietuvos valstybės ir savivaldybių ir kitoms įstaigoms, taip pat šalies yventojams pasiūlyta iškelti Lietuvos valstybės ir, jei yra galimybė, nepriklausomybės šimtmetį švenčiančios valstybės vėliavą.
Lakričio 18 d. Latvijos Nepriklausomybės dienos iškilmėse Rygoje dalyvaus Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentė savo ir Lietuvių tautos vardu pasveikins Latvijos Respublikos Prezidentą Raimondą Vėjuonį kartu su Latvijos, Estijos, Suomijos ir Islandijos vadovais padės gėlių prie Latvijos Laisvės paminklo, dalyvaus Latvijos Nacionaliniame teatre vyksiančiame šimtmečiui skirtame koncerte.
Lapkričio 18 d. 14 val. Dauguvos upės pakrantėje Rygos Lapkričio 11-osios krantinėje įvyks iškilmingas karinis paradas, kuriame dalyvaus 1700 Latvijos ir 20-ies kitų NATO valstybių kariškių.
Lapkričio 18 d. 16 val. Latvijos tautininkų pakviesti tūkstančiai žmonių Rygoje rinksis prie Karlio Ulmanio (Kārlis Ulmanis) paminklo. Nuo čia 17 val. prasidės šventinės eitynėse su deglais. Latvijos 100-mečio proga šiemet galima tikėtis didingiausių eitynių visų laikų Latvijos istorijoje. Šis renginys žada būti pribloškiančiu reginiu savo masteliu ir pakilia nuotaiką prilygstančiu tik Latvijos Liaudies fronto laikų daugiatūkstantiniams mitingams!
Nacionalinė susivienijimas „Viską Latvijai/Tėvynei ir Laisvei/LNNK“ (Nacionālā apvienība „Visu Latvijai!“ – „Tēvzemei un Brīvībai/LNNK“) šia iškilminga eisena siekia kasmet pagerbti Latvijos valstybės kūrėjus ir laisvės kovotojus, tuos, kurių dėka latviai yra viena iš nedaugelio pasaulio tautų turinčių savo valstybę.
Latvijos nepriklausomybės dieną kaip ir kasmet bus pagerbti latvių tautos didvyriai kovoje už šalies nepriklausomybę – bus padėtos gėles prie Laisvės paminklo. Vakare Latvijos prezidentas tars sveikinimo žodį tautiečiams, o po prezidento kalbos sužibs šventinis saliutas. Vyks įvairūs koncertai ir daug šventinių renginių. Lapkričio 16-19 šventinėmis dienomis Ryga bus nutvieksta nepakartojamais šviesų gaisais. Tomis dienomis visus džiugins meninė programa „Šviečianti Ryga“. Įvairių Europos šalių menininkai pristatys savo kūrinius tema „Ir štai pakilo Šviesos pilis“. Švytintys meno kūriniai spindės Rygos parkuose ir aikštėse, senamiesčio kiemuose, taip pat įsikurs ant senamiesčio pastatų, bažnyčių fasadų. Pastatai, aikštės, tiltai ir paminklai bus paversti ypatingais šviesos meno darbais, kuriuos papildys vaizduojamasis menas bei muzikos ir teatro kūriniai. Klubuose ir pramogų vietose bus siekiama groti tik latvišką muziką.
Ypač nepakartojamas šventės reginys įvyks 21 val. Dauguvos upės pakrantėje Lapkričio 11-osios krantinėje. Sutemus čia ant krantinės susirinkę žiūrovai išvys įspūdingą Latvijos šimtmečiui skirtą šviesų pasirodymą „Saulės gyvenimas“. Pasirodymas pasakos istoriją apie Latviją nuo nepriklausomybės paskelbimo iki šių dienų. Jo pabaigoje dangų nušvies įspūdingi Latvijos šimtmečio fejerverkai, skirti paliudyti šviesią Latvijos ateitį, tikėjimą Latvijos tauta ir kiekvienu jos gyventoju.
Rygos arenoje šventinėmis dienomis bus proga pamatyti šokio ir multimedijos pasirodymą „Abi pusės“ . Jame susijungs muzika, šokis ir šiuolaikinės technologijos. Žiūrovai turės išskirtinę galimybę patirti Latvijos šimtmetį visiškai kitaip – 3D formatu. Choreografija, scenografija, apšvietimas, projekcijos bus sujungtos į visumą ir kvies pajusti naują meninę patirtį. Daugiau nei 450 baleto, šiuolaikinių ir liaudies šokio šokėjų atliks specialų pasirodymą ant 2000 kvadratinių metrų dydžio scenos. Tokios patirties negalima praleisti!
Naktį renginiai persikels į naktinius klubus kuriuose kur vyks vajus „Šimtmečio nakties klubas“. Daugelis klubų žada groti tik Latvijos muzikantų atliekamą ar sukurtą muziką. 78 klubai atsiliepė į šį kvietimą, tad šventinė naktis bus paženklinta Latviškais ritmais ir melodijomis.
Visa Latvijos šimtmečio šventės programa: angliškai, latviškai.
Latvijos himnas
Dievs, svētī Latviju, / Dieve, laimink Latviją,
Mūs’ dārgo tēviju, / Mūs brangiąją tėvynę,
Svētī jel Latviju, / Laimink gi Latviją,
Ak, svētī jel to! / Ak, laimink gi ją!
Kur latvju meitas zied, / Kur latvių dukros žydi,
Kur latvju dēli dzied, / Kur latvių sūnūs dainuoja,
Laid mums tur laimē diet, / Leisk mums ten iš laimės šokti
Mūs’ Latvijā! / Mūs Latvijoje!
(Kiekvienas posmelis giedamas po du kartus,kompozitorius Karlis Baumanis (Baumaņu Kārlis, 1835-1905)).
Nepriklausomybės šimtmetį jau paminėjo Suomija – 2017 metų gruodžio 6 dieną, Lietuva – šių metų vasario 16 dieną, Estija – vasario 24 dieną. Lenkija nepriklausomybės atkūrimo 100-ąsias metines paminėjo 2018 metų lapkričio 11 dieną.
Giliai baltiškos dvasios yra ir paminklas, ir Latvijos himno žodžiai. Tokie žodžiai, kaip latvių dukros, latvių sūnūs viską pasako labai paprastai ir iš gelmių Tautą vienijančiai. Lai dzyvo bryvaa Latvija!
Sveikinu brolius latvius! 🙂
Tik labai gaila, kad Grybauskaitė nepagerbė kaimynų. Juk jei sugedo lėktuvas, buvo galima nuvykti ir automobiliu. Ne toks jau didelis atstumas.