Trečiadienis, 18 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Dažnesnius peršalimo susirgimus bei jų paūmėjimus gali lemti ir įtampa

www.alkas.lt
2018-11-13 06:00:25
38
PERŽIŪROS
0
Stresas | pixabay.org nuotr.

Stresas | pixabay.org nuotr.

pixabay.org nuotr.
pixabay.org nuotr.

Įtampos būsena (stresas) – vienas pagrindinių imuninės sistemos priešų. Greita gyvenimo sparta, nauji iššūkiai, ar pokyčiai lemia vis dažnesnę įtampą, o tai didina pavojų susirgti įvairiomis ligomis. Šaltuoju metų laiku ypač padidėja peršalimo tikimybė. Vengti įtampos ar mokytis suvaldyti savo jausmus reikėtų visiems, tačiau, pasak sveikatos specialistų, didžiausią pavojų įtampos sukeliamos pasekmės gali turėti vaikams ir pensininkams.

Farmacininkas Dainius Viederis sako, kad žmonėms, kurie jaučia nuolatinę įtampą, dažniau gresia ne tik užkečiamų ligų susirgimai, bet ir galimos komplikacijos. Jis paaiškina, jog ilgalaikė įtampa dažnai sutrikdo miego kokybę, o tai labai paveikia kūną. Nemažą įtaką atsparumui daro ir tai, kaip žmonės elgiasi paveikti įtampos.

„Jokiu būdu negalima tikėtis, kad įveikti įtampą gali padėti svaigalai – jiene tik nepadeda išspręsti sunkumų, bet taip pat neigiamai veikia imuninius vyksmus ir didina ligų pavojų. Svarbūs ir jaučiant įtampą atliekami nevalingi judesiai, pavyzdžiui, pieštuko ar rašiklio kramtymas peršalimo laikotarpiu padidina tikimybę užsikrėsti“, – nurodo vaistininkas.

Pavojingas visiems

Farmacininkas pastebi, jog daugiausia įtampų patiria jauno ir vidutinio amžiaus žmonės, kuriems didžiausią įtaką daro šių dienų gyvenimo sparta. Tačiau ji nesvetima ir vaikams bei pensininkams, o būtent šių amžiaus grupių žmonėms įtampos padariniai yra pavojingiausi.

„Pensininkų kūnas yra imliausias užkrėtimams, todėl padidėjusi komplikacijų galimybė jiems gali būti itin pavojinga, ypač tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis. Vaikų patiriama įtampa neramina ne tik dėl susilpnėjusio imuniteto ir dažnesnių peršalimo ligų, reikia nepamiršti, jog mažyliai yra itin jautrūs, tad įtampa gali paveikti tolesnį psichologinės sveikatos vystymąsi“, – pažymi vaistininkas.

Nereikėtų pamiršti ir kitų amžiaus grupių. Nors sveiki vidutinio amžiaus žmonės įprastai peršalimą įveikia lengvai, pasak farmacijos specialisto, patiriant ilgalaikę įtampą, gali mažėti ir kūno gebėjimas kovoti prieš navikines ląsteles, įtampa gali neigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių būklę.

Teigiamas mąstymas ir miegas

Norint išvengti peršalimo, reikėtų mokytis valdyti įtampą, stengtis atsipalaiduoti, mąstyti teigiamai. Farmacininkas sako, kad žaibiško rezultato tikėtis nereikėtų, tačiau neslopinamas natūralus kūno gebėjimas gintis nuo virusų galiausiai gali suteikti nemažai naudos. Į pagalbą galima pasitelkti ir B grupės vitaminus bei žoleles.

„Sustiprinti nervinės sistemos atsparumą gali padėti B grupės vitaminų kompleksas, jis gali būti praturtintas įtampą mažinančiais augaliniais ekstraktais. Naudinga pasiflora, melisa, ramunėlė ar sėjamoji aviža“, – išskiria D. Viederis.

Jis primena, kad miego kokybė labai svarbi kūno būklei. Jei nerimas sutrikdo miego kokybę, kamuoja nesibaigiančios mintys – vakarais galima pasitelkti stipresniu slopinančiu poveikiu pasižyminčius raminančius derinius su apyniu, sukatžole ir valerijonu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ką reikia žinoti apie enterovirusų sukeltus susirgimus
  2. Peršalimo ligos ir jų profilaktika
  3. Dauguma gyventojų neskiria peršalimo nuo gripo
  4. Lietuvoje sergamumas gripu ir peršalimo ligomis išlieka panašus
  5. Siekdami išvengti peršalimo ligų, gyventojai vartoja medų, vitaminus ir mankštinasi
  6. Daugiausia sergančiųjų peršalimo ligomis – Vilniuje ir Kaune
  7. Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis didžiausias Vilniuje
  8. Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis toliau didėja
  9. Žiemą grasina ne tik peršalimo ligos, bet ir žarnyno infekcijos
  10. Kosulys – ne tik peršalimo ligų palydovas. Ką būtina žinoti?
  11. Peršalimo sezonas artėja: stiprinti imunitetą reikia iš anksto
  12. Lietuvoje peršalimo ligomis sergama šiek tiek mažiau nei pernai
  13. Siekdami išvengti peršalimo gyventojai vartoja medų, vitaminus ir mankštinasi
  14. Prasidėjo peršalimo ligų banga: vaistininkai pataria kaip atskirti jas nuo gripo
  15. Kalcis gali nugalėti ir vėžį

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

V. Nekrošius ir G. Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas aptarė Lietuvos mokslų akademijos veiklos prioritetus

2026 02 18
G. Šimkus ir G. Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Lietuvos banko vadovu

2026 02 18
Juras Taminskas | SUMIN nuotr.
Lietuvoje

Ministras teikia įrodymus dėl vykdomos hibridinės atakos prieš Lietuvą

2026 02 18
„Lietuva 2050“
Lietuvoje

Atnaujinta Valstybės pažangos tarybos sudėtis

2026 02 18
Pinigai
Lietuvoje

Už gynybos obligacijas galės būti mokamos didesnės nei 2 proc. palūkanos

2026 02 18
Klaipėdo turgaus aikštė
Lietuvoje

Klaipėdos Turgaus aikštėje prasidės atnaujinimo darbai

2026 02 18
Žiema
Lietuvoje

Darbas per šalčius: kada stabdyti darbus ir kokios darbuotojų teisės?

2026 02 18
Aikštelė prie Seimo
Lietuvoje

Vietoj automobilių aikštelės – Vilniaus kongresų centras

2026 02 18

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Knygos meno varžytuvių komisijos vertino daugiau nei 80 pateiktų leidinių
  • patikslinimas apie M. Kundrotas. Persirgti marginalizmu
  • +++ apie J. Ribickis. Jie įkūrė religiją. Gali jos mokyti mokykloje, meldžiasi dievams, aukoja ugnyje
  • Budweiser apie J. Ribickis. Jie įkūrė religiją. Gali jos mokyti mokykloje, meldžiasi dievams, aukoja ugnyje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas aptarė Lietuvos mokslų akademijos veiklos prioritetus
  • Prezidentas susitiko su Lietuvos banko vadovu
  • N. Tuomienė. Kaip Ramaškonių (dabar Baltarusija) jaunimas 1927 m. šventė Vasario 16-ąją
  • Ministras teikia įrodymus dėl vykdomos hibridinės atakos prieš Lietuvą

Kiti Straipsniai

Žolelių arbata ne tik gydo, netinkamai vartojama ji gali ir pakenkti

Peršalote? Išbandykite arbatą su prieskoniais, stiprinančiais imunitetą

2026 02 17
Sveika mityba | pixabay.com nuotr.

Kai sveika mityba tampa manija

2026 02 16
Sveikata

Nepelnytai pamirštamos kepenys: kaip sustabdyti tyliai ateinančias ligas

2026 02 14
Sultinys, maistas

Kada vaikui prireikia papildų?

2026 02 14
Pietų dėžutė

Į pietų dėžutę: sotūs ir nebrangūs baltymingi patiekalai

2026 02 14
Sveikata

Profilaktiniai sveikatos tikrinimai taps paprastesni

2026 02 12
Sveikata

Tyrimas atskleidė, ką ligoniai labiausiai vertina šeimos gydytojų darbe

2026 02 08
parkwoodtravel.ca nuotr.

Kad „Instagram“ įkvėptos atostogos nesibaigtų ligoninėje

2026 02 07
Vaistai

Vaistų vartojimas: prieš ar po valgio

2026 02 01
Gripas

Žiema – vaikų ligų metas: kaip padėti mažiesiems kovoti su virusais?

2026 02 01

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Knygos meno varžytuvių komisijos vertino daugiau nei 80 pateiktų leidinių
  • patikslinimas apie M. Kundrotas. Persirgti marginalizmu
  • +++ apie J. Ribickis. Jie įkūrė religiją. Gali jos mokyti mokykloje, meldžiasi dievams, aukoja ugnyje
  • Budweiser apie J. Ribickis. Jie įkūrė religiją. Gali jos mokyti mokykloje, meldžiasi dievams, aukoja ugnyje
  • Turi būti apie Knygos meno varžytuvių komisijos vertino daugiau nei 80 pateiktų leidinių
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Tarpukario šventės: minios žmonių, išraiškingos iliuminacijos ir kvapą gniaužianti vėliavų jūra

Tarpukario šventės: minios žmonių, išraiškingos iliuminacijos ir kvapą gniaužianti vėliavų jūra

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai