Kaip išvengti ligų, o susirgus – greičiau pasveikti?

Su bobų vasara jau atsisveikinome ir pasitinkame prasidedantį tikrąjį šaltąjį laikotarpį. Jam dažniausiai ruošiamės, stiprindami savo imunitetą, tačiau ne visada pavyksta apsisaugoti nuo daugybės ore sklandančių ligų sukėlėjų. Vidutiniškai virusinės kvėpavimo takų infekcijos suaugusį žmogų per metus užklumpa 2–4 kartus. Darželį pradėjusiems lankyti mažyliams per metus normalu sirgti ir iki 12 kartų. O kur dar kitos ligos! Vaistininkė Vaida Poškaitienė sako, kad, tinkamai pasiruošus, ligų galima išvengti, o jeigu liga suima, greita pirmoji pagalba padės greičiau pasveikti.

„Šaltuoju laikotarpiu dažniausiai į vaistininką kreipiasi peršalimo ar gripo simptomais besiskundžiantys gyventojai. Didelė dalis jų ieško medikamentų susirgusiems vaikams – padidėjusį vaikų sergamumą pajuntame jau su pirmaisiais šaltesniais ir drėgnesniais orais. Taip pat svarbu prisiminti, kad žiemą padidėja sergamumas rotavirusine infekcija, kuri ypač greitai plinta vaikų ugdymo įstaigose“, – apie dažniausius susirgimus šaltąjį laikotarpį pasakoja vaistininkė V. Poškaitienė.

Pasak specialistės, prasidedant ligų metui ir rūpinantis šeimos sveikata, reikėtų laikytis trijų žingsnių taisyklės: 1 – siekti apsisaugoti nuo ligų, stiprinant organizmą ir laikantis sveikos gyvensenos bei higienos principų, 2 – pajutus ligos simptomus, kuo skubiau imtis pirmosios pagalbos, kad ligai būtų užkirstas kelias progresuoti, 3 – jei liga progresuoja, svarbu pasirinkti tinkamą gydymą, leidžiantį greičiau ir be komplikacijų įveikti ligos sukėlėjus. Tinkamas pirmas žingsnis, anot V. Poškaitienės, dažnu atveju padės išvengti kitų dviejų.

Peršalimas

1. Kaip apsisaugoti? Siekiant apsisaugoti nuo viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, labai svarbi stipri organizmo gynybinė funkcija – imunitetas. Galima tik priminti, kad stipriam imunitetui reikia vitaminų ir mineralų. Lengviausias būdas užtikrinti pakankamas jų atsargas – sveikai maitintis, į racioną įtraukiant kuo daugiau daržovių, grūdinių kultūrų, vaisių.

Kartais pamirštama vitamino D svarba imunitetui, ypač vaikų. Mažėjant saulės, svarbu savo mitybą papildomai praturtinti šiuo vitaminu. Subalansuotas poilsio ir darbo režimas, o vaikams – apskritai visos dienos režimas, taip pat ne mažiau svarbus organizmo gynybinei funkcijai palaikyti. Tapti atsparesniems virusams padės ir grūdinimasis.

„Peršalimo ligą gali iššaukti ne tik nusilpęs imunitetas, bet ir netinkamas pasiruošimas atvėsusiems orams, pvz., apsirengimas. Jau reikėtų avėti rudens sezonui skirtus batus, nepamiršti šaliko, ilgai būnant lauke – ir pirštinių. Noriu atkreipti tėvelių dėmesį – vaikai neretai suserga ne todėl, kad būna per mažai aprengti, o todėl, kad per šiltai. Bėgiodami lauke jie sušyla, suprakaituoja ir todėl labai greitai gali peršalti. Geriau renkite daugiau sluoksnių, o ne šiltą žieminę striukę ar kombinezoną, kai temperatūra dar laikosi teigiama“, – apie tinkamą apsirengimą pasakoja BENU vaistininkė ir prideda, kad labai svarbu tinkamai vėdinti patalpas – atverti langus bent dukart per dieną po kelias minutes.

2. Pirmoji pagalba, pajutus simptomus. Kad peršalote, jums pirmiausiai praneš perštinti gerklė, padažnėjęs čiaudulys, gali nežymiai pakilti temperatūra, dažnu atveju atsiranda sloga, galite pradėti kosėti. Simptomai atsiranda palaipsniui, todėl labai svarbu imtis pirmosios pagalbos, pajutus jau pirmuosius požymius.

„Jeigu pajutote, kad galėjote peršalti, gerkite daug šiltų skysčių. Padės vaistažolių arbatos su medumi ir citrina – čiobrelių, aviečių lapų, ramunėlių. Perštinčią gerklę ir užgultą nosį veiksmingai ramina ir gydo inhaliacijos su arbatmedžių, eukaliptų eteriniais aliejais. Pakaitinkite kojas šiltame vandenyje ir šmuršktelkite į šiltas kojines. Nosį kelis kartus per dieną purkškite jūros vandeniu, gerklę skalaukite druskos tirpalu. Kosulį malšinti padės eukaliptų eterinių aliejų tepalai. Juos reikėtų tepti ant krūtinės, padų ir nugaros“, – pirmosios pagalbos peršalus patarimus dalija vaistininkė.

Vaikams pirmuosius simptomus malšinti taip pat reikia duodant gerti kuo daugiau šiltų skysčių. Mažiems vaikams geriausia rinktis jiems skirtas žolelių arbatas. Inhaliacijos taip pat puiki pagalba, tačiau, atsižvelgiant į vaiko amžių, reikėtų atsargiai naudoti eterinius aliejus. Juos galima pakeisti druskos tirpalu ar valgomąja soda. Tiek profilaktikai, tiek pirmajai pagalbai nedideliais kiekiais vaikams tinka arbatmedžio, levandų, citrinos eteriniai aliejai. Geriausia juos skleisti oro lašeliniu būdu, pvz., tirpalu purškiant namų orą, ar naudojant garintuvus.

3. Kaip įveikti ligą? Paprastas peršalimas gali praeiti per 3–4 dienas. Ligai progresuojant, sveikimas užtrunka 1-2 savaites. Kad sveiktumėte greičiau, visą ligos laiką vartokite daug šiltų skysčių. Gydymas yra simptominis, todėl gerklės perštėjimą padės numalšinti specialios čiulpiamos pastilės, uždegimą mažinantys purškiami vaistai. Sausam kosuliui gydyti tinka inhaliacijos, o drėgnam – specialūs atsikosėjimą lengvinantys preparatai. Slogą gydykite nosies gleivinės paburkimą mažinančiais vaistais.

Visą sveikimo laiką duokite vaikams daug šiltų skysčių, nosį valykite vaikams skirtu jūros vandeniu. Jeigu vaikas kosi drėgnai, atsikosėjimą palengvinti padės vaikams skirti sirupai nuo kosulio. Jeigu mažylis nekarščiuoja, pakilusi tik neaukšta temperatūra, neskubėkite duoti vaistų nuo temperatūros. Jeigu vaikas karščiuoja tris dienas iš eilės, kreipkitės į šeimos gydytoją.

Gripas

1. Kaip apsisaugoti? Norėdami apsisaugoti nuo gripo, pirmiausiai turėtumėte laikytis jau minėtų sveikos gyvensenos principų. Stiprus imunitetas yra atsparumo ligoms pagrindas. Tačiau gripas yra kur kas rimtesnė ir pavojingesnė liga nei įprastas peršalimas, todėl, augant sergamumui gripu, patariama vengti didelių žmonių susibūrimo vietų, kontakto su sergančiuoju. Ligonį slaugantiems artimiesiems rekomenduojama dėvėti medicinines kaukes. Žinoma, svarbu nepamiršti rankų higienos.

2. Pirmoji pagalba, pajutus simptomus. Gripo simptomus nėra sunku atskirti nuo peršalimo simptomų. Svarbiausia prisiminti, kad jie pasireiškia ūmiai: pakyla aukšta temperatūra (didesnė nei 38olaipsniai), krečia šaltis, pradeda skaudėti raumenis ir „laužyti“ kaulus. Taip pat būdingas galvos skausmas, sunkus kosulys, didelis gerklės skausmas ir bendras silpnumas. Užpuolus gripui, blogai pasijusite tą pačią dieną.

„Gripą dažnai lydi komplikacijos, tokios kaip plaučių uždegimas. Todėl užsiimti savigyda nerekomenduoju. Kol pateksite pas šeimos gydytoją, gerkite daug šiltų skysčių, ilsėkitės, pakilus aukštai temperatūrai – virš 38,5o laipsnių – gerkite temperatūrą mažinančių vaistų. Venkite kontakto su artimaisiais, kad jų neužkrėstumėte“, – pataria vaistininkė.

3. Kaip įveikti ligą? Susirgus gripu, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir laikytis gydytojo paskirto gydymo. Taip pat labai svarbu daug ilsėtis. Jeigu liga nesikomplikuoja, pasveikstama per 1–2 savaites.

Roto virusas

Šaltuoju sezonu plinta ir kitos – ne peršalimo ligos, kurių išvengti arba palengvinti simptomus galima laikantis tų pačių trijų žingsnių taisyklės. Viena tokių dažniausių ligų – roto virusas.

1. Kaip apsisaugoti? Roto virusas –tai žarnyno infekcinė liga, ypač greitai plintanti vaikų ugdymo įstaigose, o per vaikus neretai užsikrečia ir šeimos nariai. Roto virusas – ypač atsparus, o užsikrėsti užtenka labai nedidelės jo dozės. Todėl ši liga taip greitai ir lengvai plinta.

„Pagrindinis kelias užsikrėsti roto virusu – per nešvarias rankas, nes šis virusas plinta fekaliniu-oraliniu būdu. Virusas išsiskiria su išmatomis ir, nesilaikant higienos, patenka ant kitų daiktų ir žmonių. Todėl pagrindinė profilaktinė priemonė – higiena. Kiekvieną kartą, pasinaudojus tualetu, reikia kruopščiai su muilu nusiplauti rankas. Apskritai rankas reikėtų plauti visada grįžus iš viešų vietų, prieš maisto gaminimą, prieš valgį ir pan. Esant epidemijoms ar sergant artimiesiems – dar dažniau. Galima naudoti ir specialų rankoms skirtą dezinfekcinį skystį“, – sako V. Poškaitienė.

Vaistininkė primena, kad reikėtų vengti liesti sergančiojo daiktus, rankšluosčius, nesinaudoti tais pačiais indais ir valgymo įrankiais. Ir visiems rekomenduoja atsikratyti įpročio rankomis liesti veidą.

Roto virusu dažniausiai serga vaikai iki 3 m. ir jie serga sunkiau nei suaugusieji. Todėl kūdikiai nuo 2 iki 6 mėn. gali būti paskiepyti nuo rotavirusinės infekcijos.

2. Pirmoji pagalba, pajutus simptomus. Roto virusą įtarti galima, jeigu pradeda pykinti, kelis kartus per dieną vemiama, viduriuojama, kankina pilvo skausmai, pakyla temperatūra. Simptomai pasireiškia ūmiai, praėjus 24–72 val. po užsikrėtimo. Greitai simptomų numalšinti nepavyks, tačiau galima juos palengvinti.

„Susirgus roto virusu, svarbiausia atstatyti vandens ir druskų pusiausvyrą organizme – gerti daug skysčių ir specialius elektrolitų tirpalus. Itin svarbu stebėti vaiko būklę ir specialaus druskų tirpalo duoti kuo anksčiau. Vaikai ypač jautrūs skysčių ir druskų netekimui. Jeigu mažyliui laikosi 39o laipsnių ir aukštesnė temperatūra, jis neprakaituoja dėl skysčių trūkumo, o iš burnos sklinda acetono kvapas – reikia kuo skubiau vaiką vežti į ligoninę“, – pasakoja V. Poškaitienė.

3. Kaip įveikti ligą? Susirgus rotavirusine infekcija, stebuklingo ir greito pagijimo nėra. Suaugusieji dažnai nesunkiai perserga namuose, svarbiausia vartoti daug skysčių, gerti elektrolitų tirpalus. Jeigu liga užsitęsia ar savijauta labai prasta, reikėtų pasirodyti gydytojui, kuris, paskyręs laboratorinius tyrimus, galės diagnozuoti, ar vėmimą ir viduriavimą tikrai sukėlė roto virusai. Nuo pagrindinių roto viruso simptomų – viduriavimo, pilvo spazmų – gerai padeda karčiojo kiečio arbata. Jos galima duoti ir vaikams. Paprastai pasveikstama per 4–6 dienas.