Spalio 26 d. Teismo medicinos darbuotojų profesinė surengė piketą prie Sveikatos apsaugos ministerijos „Teismo medikas – irgi medikas“. Reikalauta didinti teismo medicinos darbuotojų darbo užmokestį.
„Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) gydytojų, ekspertų vidutinis darbo užmokestis – 1154 EUR (neatskaičius mokesčių), tai yra 30% mažiau už oficialiai skelbiamą šalies gydytojų darbo užmokesčio vidurkį (1664 EUR etatui, 2018 m. I pusmečio duomenimis). Žinant, kad antrąjį šių metų pusmetį yra skirta papildomai lėšų iš PSDF finansuojamų įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui, akivaizdu, kad šis atotrūkis metų pabaigoje bus dar didesnis. Taikant naująją biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, nuo 2018 m. vasario 1 d. susidarė keistapadėtis, kai daliai VTMT darbuotojų, tarp jų ir teismo medicinos ekspertams, turintiems ilgametę ekspertinio darbo patirtį (10 metų ir daugiau), darbo užmokestis sumažėjo vidutiniškai 12,7%. Dėl to grupė darbuotojų, tarp kurių ir teismo medicinos ekspertai, gauna mažesnį darbo užmokestį nei gaudavo 2008 metais. Turime pabrėžti, kad šių darbuotojų pareigos, atliekamas darbas iš esmės nesikeitė, o darbo krūvis netgi išaugo“, – teigia Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis.
Po piketo visi jo dalyviai buvo pakviesti į ministeriją susitikti su Sveikatos apsaugos viceministrais Algirdu Šešelgiu ir Lina Jaruševičiene, šios ministerijos laikinai ministerijos kanclerės pareigas einančia Odeta Vitkūniene, ministro patarėja Vilma Sroge, Ministro Pirmininko patarėju Pauliumi Gradecku ir kitais atsakingais darbuotojais.
Viceministras Algirdas Šešelgis prisipažino, kad jo kabineto durys yra visada atviros norintiems susitikti ir paklausė kodėl profesinės sąjungos nariai ėmėsi tokios, jo nuomone, „radikalios“ priemonės, kaip piketas.
Teismo medicinos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Giedrius Kisielius paaiškino, kad šią vasarą buvo sutarta susitikti, bet dėl to, kad ministerijos kanclerė išvyko į komandiruotę, susitikimas buvo atidėtas, pažadant pranešti kito susitikimo laiką, tačiau tai iki šiol nebuvo padaryta. Jis pareiškė, kad diskutuojama jau dešimt metų, bet padėtis ne gerėja, o blogėja.
Pasak G. Kisieliaus, teismo medikai toliau dirbti dabartinėmis sąlygomis nebegali dėl daugybės priežasčių. Jų atlyginimai, kurie buvo sumažinti per krizę 2009 m., yra neatstatyti. Teismo medikai, kurių darbas yra labai svarbus ir atsakingas nustatant nusikaltimus, dabar uždirba mažiau nei kiti medikai, nors iki krizės buvo atvirkščiai. Ateityje šis skirtumas tik dar labiau didės, nes kitų medikų atlyginimus apmoka Ligonių kasos, o teismo medikų algos priklauso nuo pareiginės bazinės algos dydžio, kuris neatstatytas nuo krizės laikų.
Tačiau kai kuriems darbuotojams po įvairių „optimizacijų“ atlyginimai net sumažėjo 20%! Todėl trūksta darbuotojų, o darbo krūviai tik auga. Ten kur turi dirbti penki ekspertai dažnai dirba tik trys. Kai kuriose vietose teismo medikai dirba daugiau viršvalandžių, nei leidžia Darbo kodeksas, o apmokėti už tokį pasiaukojantį darbą nėra lėšų!
Viceministras A. Šešelgis prisipažino, kad darbo yra tiek daug, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai galėjo ir pamiršti apie šitą susitikimą, bei pasiūlė kalbėtis ir ieškoti „vidinių rezervų“ pačioje įstaigoje, atleidžiant dalį administracijos darbuotojų, o jų atlyginimus paskirstyti likusiems.
Profesinių sąjungų atstovai atsakė, kad net tai padarius atlyginimai darbuotojams padidės labai mažai ir ragino didinti jų įstaigos finansavimą, nes jau trūksta lėšų net darbo priemonėms įsigyti, pavyzdžiui, įvairių reagentų, reikalingų nusikaltimams išaiškinti.
R. Garuolis atkreipė Ministro Pirmininko patarėjo P. Gradecko dėmesį, kad šiemet biudžetas surenka daugiau nei milijardu eurų t. y. 18.5% daugiau nei 2008 m., kurie yra laikomi „riebiausiais“ ikiriziniais metais, tačiau ikikriziniai valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimai iki šiol neatstatyti, nors vien dėl infliacijos per dešimt metų jų atlyginimai sumažėjo 12.5%, o paskaičiavus kasdieninio vartojimo kainų augimą – dar daugiau. Priskaičiavus ir per krizę sumažintą dydį, dabar valstybinio sektoriaus darbuotojai uždirba 20% mažiau nei 2008 metais. Todėl būtina kuo skubiau didinti darbuotojų atlyginimus, nes greitai nebebus kam dirba, o valstybinės įstaigos nebegalės atlikti darbų, kuriems įvykdyti jos buvo sukurtos.
P. Gradeckas atsakė, kad Vyriausybė dirba tik antri metai, todėl tai per trumpas laikas išspręsti per dešimtmetį susikaupusias problemas. Kitais metais dėl mokesčių reformos, sumažinus mokesčius, visų darbuotojų atlyginimai „į rankas“ padidės. Minėtas milijardas pagal Vyriausybės programą bus paskirstytas prioritetams t. y. Krašto apsaugai ir vaiko pinigams.
Tuomet G. Kisielius atsakė, kad medikų atlyginimų didinimas taip pat yra įtrauktas į Vyriausybės prioritetų sąrašą, ir paprašė paaiškinti kodėl nenorima didinti atlyginimų teismo medikams.
Viceministras A. Šešelgis atsakė, kad ministerija yra susirūpinusi mažais jų atlyginimais todėl iš „vidinių rezervų“ rado galimybę kitais metais 230 000 eurų padidinti Teismo medicinos tarnybos finansavimą.
Tačiau G. Kisielius ir kiti profesinės sąjungos atstovai atsakė, kad jie jau yra paskaičiavę, kad toks mažas finansavimo padidinimas problemų neišspręs.
Tuomet viceministras A. Šešelgis paklausė kokie būtų profesinės sąjungos pasiūlymai.
G. Kisielius pasiūlė įtraukti teismo medikus į trūkstamų profesijų sąrašą, kuris leistų labiau padidinti jų atlyginimus.
Ministerijos atstovai susidomėjo šiuo pasiūlymu ir pažadėjo jį apsvarstyti.
V. Srogė pasiūlė Teismo medikų profesinei sąjungai spręsti savo problemas, įsijungus į derybas dėl kolektyvinės šakos sutarties, kurios vyksta su Respublikine jungtine profesine sąjunga.
R. Garuolis paklausė kodėl siūloma jungtis į derybas kartu su daug mažesne profesine sąjunga, nors daug daugiau medicinos įstaigų darbuotojų jungiančios „Solidarumo“ ir kitos profesinės sąjungos spalio 15 d. pateikė Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlymus pradėti derybas dėl šakos kolektyvinės sutarties sudarymo.
V. Srogė atsakė, kad šį pasiūlymą ji pateikė todėl, kad su minėta profesine sąjunga jau deramasi nuo šių metų liepos mėnesio.
G. Kisielius atsakė, kad jo vadovaujama profesinė sąjunga neketina atsiskirti nuo kitų „Solidarumo“ profesinių sąjungų ir pradėti derybas be jų.
Viceministras padėkojo už konstruktyvią diskusiją, pažadėjo šiame susitikime iškeltus klausimus ir pasiūlymus apsvarstyti su Sveikatos apsaugos ministru ateinantį pirmadienį, kai šis grįš iš komandiruotės, bei pakvietęs tolimesnėms diskusijoms paprašė vengti tokių, anot jo, radikalių veiksmų, kaip piketai.
R. Garuolis atsakė, kad piketai nėra radikalūs veiksmai. Radikalūs veiksmai, pasak jo, yra streikai, apie kurių galimybę svarsto Teismo medikų profesinė sąjunga.
Ministro Pirmininko patarėjas P. Gradeckas pajuokavo, kad prancūzams ir streikai nėra radikalu.
Teismo medikai pakvietė ministerijos ir Vyriausybės atstovus apsilankyti pas juos ir susipažinti su jų darbo ypatybėmis, nes P. Gradeckas prisipažino, kad būdamas mediku nesupranta kuo teismo medikai yra geresni už kitus medikus ir turi uždirbti daugiau.
