Lietuvos kolegijų direktorių konferencijoje (LKDK) išrinkta ir patvirtinta nauja viceprezidentė. Ja tapo Vilniaus kolegijos direktorė doc.dr. Žymantė Jankauskienė, kuri būsimos kadencijos metu kelia sau tikslus labiau sutelkti koleginį sektorių bei pasiruošti aukštesniems kokybiniams reikalavimams.
Laukia sunkūs iššūkiai
Naujai išrinktos LKDK viceprezidentės teigimu, kiekvienos asociacijos idėja yra vieno bendro tikslo siekimas ir asociacijos stiprinimas. Tai ir bus vienu iš pagrindinių doc. dr. Ž. Jankauskienės tikslų.„LKDK esu naujas žmogus ir prie šios organizacijos prisijungiau tik prieš kelis mėnesius, tapusi Vilniaus kolegijos direktore. LKDK sudaro labai įvairi ir mišri narių grupė. Turime 21 narį – 12 valstybinių ir 9 nevalstybines kolegijas, kurios visos šiandien susiduria su demografiniais iššūkiais, aukštojo mokslo reforma, besikeičiančia rinka ir daugeliu kitų faktorių, kurie vienaip ar kitaip daro įtaką jų veiklai.
Natūralu, kad kiekvienas narys siekia to, kas geriausia jo kolegijai, o žvelgiant į 21 narį matome labai skirtingas situacijas: vienos kolegijos mažesnės, kitos didesnės, vieni turi regionų iššūkius, kiti nori augti ir konkuruoti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Visi esame savo laisva valia susirinkę po LKDK vėliava, todėl turime turėti vieningus ir sektoriui naudingus tikslus, deramai atstovauti ir stiprinti koleginį sektorių.
Vieningą mūsų balsą turi girdėti Švietimo ir mokslo ministerija, kuri, būdama kolegijų steigėja, siunčia mums žinutę, kad situaciją reikia vertinti kritiškai, ji yra komplikuota ir nelengva. Akivaizdu, kad reikia konsoliduotis, bendradarbiauti ir sutelkti finansinius bei žmogiškuosius resursus, siekiant gerinti aukštojo mokslo kokybę.
Šiame kontekste vieninga LKDK pozicija yra svarbi, dalyvaujant politinių sprendimų priėmimo procese, formuojant pasitikėjimą bei kuriant tinkamą įvaizdį viešoje erdvėje“, – sako ji.
Reikalingi aiškūs veiklos vertinimo rodikliai
Doc. dr. Ž. Jankauskienės teigimu, Švietimo ir mokslo ministerija mato kolegijų potencialą tapti taikomųjų mokslų universitetais, kokie yra visoje Europoje.
„Žinoma, kaip ir Vakarų Europos kolegijos, mes orientuojamės į praktinę veiklą, kuri sudaro apie 30% visų studijų, vykdome aukštos kokybės studijas, įrenginėjame ir modernizuojame praktinių įgūdžių laboratorijas, labai glaudžiai dirbame su verslu, darbdaviais, kurie yra pagrindiniai mūsų vykdomų studijų programų konsultantų.
Tačiau reikia pripažinti, kad mokslo taikomoji veikla kolegijose yra fragmentinė. Nėra numatoma sisteminė veikla, tad, norint kopti kokybiniais laiptais aukštyn, reikės nemažai darbo. Taip pat pirmiausia kartu su Švietimo ir mokslo ministerija turime apsibrėžti, kas tai yra mokslo taikomoji veikla mūsų šalies ir švietimo sistemos kontekste, kokiais rodikliais, parametrais galėsime tą veiklą išmatuoti bei kaip ir kiek ji bus finansuojama, kadangi universitetai mokslo veiklai finansuoti gauna ženklias lėšas.
Šioje vietoje matau galimą didelį LKDK indėlį. Mūsų asociacijos Mokslo taikomosios veiklos komiteto nariai ir komiteto pirmininkė dr. Nijolė Zinkevičienė, atstovaujanti LKDK Europos taikomųjų mokslų universitetų tinkle, gali kartu su Švietimo ir mokslo ministerija diskutuoti ir tiesiogiai dalyvauti, kuriant mokslo taikomosios veiklos Lietuvoje prioritetus bei vertinimo rodiklius“, – tvirtina Ž. Jankauskienė.
Laukia tolimesnės reformos vizijos
Pasak LKDK viceprezidentės, ji yra patenkinta konstruktyviu dialogu su Švietimo ir mokslo ministerija, kuri atsižvelgia į mūsų išsakomus lūkesčius ar pastebėjimus.
„Ministerijos keliami reikalavimai yra pamatuoti, su tuo mes sutinkame, tačiau šiame etape jau norėtųsi aiškesnės vizijos, ryžtingesnio politikos formavimo, projektinio rodiklių pristatymo. Šįmet ministerija pasiūlė didesnį valstybės finansuojamų vietų skaičių į kolegijas stojantiems pretendentams. Deja, pasitvirtino prognozės ir nemaža dalis šių lėšų liko nepanaudotos. Iš ministerijos tai buvo ženklas jaunimui, kur link sukti, kokiose srityse valstybei reikės specialistų. Tačiau tuo pačiu, kaip ir LKDK posėdyje pastebėjo LAMA BPO prezidentas prof. dr. Pranas Žiliukas, šis ministerijos žingsnis atskleidė ir labai dideles švietimo sistemos problemas bendrojo ugdymo institucijose.
Į aukštąsias mokyklas ateina studijoms nepasirengę jaunuoliai, kurie studijų metu pradeda investuoti į save, tačiau jiems reikia labai daug pastangų ir laiko, kad pasivytų geriau pasiruošusius. Ne visiems užtenka motyvacijos taip elgtis iki studijų pabaigos. Dėstytojai susiduria su iššūkiais, kaip taikant skirtingus studijų metodus, padėti skirtingo pasirengimo studentams, pasiekti numatytų studijų rezultatų“, – sako ji.
„Remiantis statistika, papuolame į top5 šalių, kuriose yra daugiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių 25-34 m. žmonių. Tačiau pagal skiriamas lėšas vienam studentui esame sąrašo apačioje. Svarbu palaikyti tinkamą studijų kokybę, kad neįvyktų aukštojo mokslo išsilavinimo devalvacija.
Malonu matyti, kad šiandien situacija keičiasi. Vis daugiau jaunų žmonių, šimtukininkų renkasi kolegijas. Žmonės siekia žinių, o ypač praktinių įgūdžių, norėdami kuo greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje. Kolegijų misija yra suteikti jiems šią galimybę“, – dėsto LKDK viceprezidentė Ž. Jankauskienė.
