Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teikia Vyriausybei svarstyti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama sudaryti geresnes sąlygas pacientams greičiau ir paprasčiau gauti kompensaciją, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigoje, jiems buvo padaryta žala.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės teigimu, statistika rodo, kad dabartinė sistema veikia nelabai efektyviai ir daugeliu atvejų pacientams padaryta žala lieka neatlyginta.
„Tad šiomis siūlomomis naujovėmis siekiama užtikrinti, kad pacientai sugaištų kuo mažiau laiko tvarkydami dokumentus ir galėtų pinigus bei laiką skirti sutrikdytai sveikatai susigrąžinti. Taip pat būtų galima greičiau atskleisti nepageidaujamų įvykių medicinoje priežastis ir imtis priemonių, kad jos nesikartotų“, – sako Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė A. Kubilienė.
Tai, kad dabartinė sistema neefektyvi, patvirtina ir turima informacija apie draudimo bendrovių pelnus. Gaudamos milijonines įmokas bendrovės už pacientų sveikatai padarytą žalą visgi išmoka labai mažas sumas. Pavyzdžiui, praėjusiais metais draudimo bendrovės turėjo sudariusios beveik 2500 sutarčių su gydymo įstaigomis, tačiau buvo tik 35 atvejai, kai išmokėti pinigai, už pacientų sveikatai padaryta žalą, kurių bendra suma siekė vos apie 130 000, kai per metus sumokamų įmokų suma siekia beveik 1 300 000 eurų 2015 m. įmokų suma siekė daugiau nei 2 mln. eurų, o išmokamų žalų suma nesiekė nei šimto tūkstančių.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, šiuo metu galiojanti tvarka yra labai sudėtinga ir atima iš pacientų daug brangaus laiko, norint kad už sveikatai padarytą žalą būtų atlyginta. Dėl tokio ilgo ir sudėtingo proceso pacientai tikrai ne visada ryžtasi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.
„Nors pastaruoju metu vis daugiau žmonių išdrįsta kreiptis dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo, vis tik žala atlyginama itin retai, nes tam yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Taip pat dažnai būna sudėtinga nustatyti kaltą asmenį, nes žalos priežastys būna sisteminės. Todėl pacientams padaryta žala lieka neatlyginta, o tai skatina pacientų nepasitikėjimą medikais ir visa sveikatos priežiūros sistema“, – sako ministras A. Veryga.
Taip pat ginant pacientų teises būtina atsižvelgti ir į medikus, nes pagal šiuo metu galiojančią tvarką jiems gresia licencijos netekimas už padarytas klaidas. O tai skatina slėpti klaidas ir trukdo analizuoti jų priežastis bei iš jų mokytis siekiant geresnės paslaugų kokybės.
Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidento Liutauro Labanausko teigimu, siūloma Lietuvoje įdiegti žalos be kaltės modelį, kuris sėkmingai taikomas daugelyje kitų valstybių.
„Būtų nustatomi labai aiškūs žalos atlyginimo kriterijai, taip pat įstaigos nebebūtų įpareigotos draustis civilinės atsakomybės draudimu, o pacientų patirta žala būtų atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos valdomos sąskaitos. Kitaip tariant, bus galima „išgyvendinti“ gynybinę mediciną, o tai leis sutaupyti nemažai valstybės lėšų, skirtų pacientų gydymui“, – teigia LGS prezidentas L. Labanauskas.
Jam pritaria ir pacientų atstovė, asociacijos Onkologija.lt prezidentė ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos narė Zita Zamžickienė, teigianti, kad žalos be kaltės modelis skatins pacientų ir medikų abipusį supratimą ir pasitikėjimą.
„Naujajame projekte, priešingai nei senajame, pacientui neliks prievolės pateikti įrodymus, patvirtinančius jo pareiškime išdėstytas aplinkybes, bet, nežiūrint į tai, pacientas aiškiai, tiksliai turės išdėstyti, kaip, kada, kokiomis aplinkybėmis jis patyrė žalą sveikatos priežiūros įstaigoje. Ar paciento teisės gydymo įstaigoje nepažeistos, ar pažeistos, turės įrodyti skundžiama gydymo įstaiga. Tai palengvintų paciento, kuris neretai nėra išsamiai susipažinęs su teisės aktais, situacijos sprendimą“, – sako pacientų atstovė Z. Zamžickienė.
Taip pat patvirtinus naująjį modelį, būtų trumpinamas prašymų atlyginti žalą nagrinėjimo laikas, nuo pacientų pečių nuimama žalos įrodinėjimo našta, o žala pacientams būtų atlyginama jei atsirado teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir jei jos buvo galima išvengti. Pacientams padarytos žalos komisijos veiklos ataskaita turėtų būti kasmet teikiama viešai.
