Sekmadienis, 8 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar atsakingos už daugiau nei pusę lietuvių mirčių

www.alkas.lt
2018-09-29 07:00:54
1
Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar atsakingos už daugiau nei pusę lietuvių mirčių

Santaros klinikų gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis | Asmeninio archyvo nuotr.

Santaros klinikų gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis | Asmeninio archyvo nuotr.
Santaros klinikų gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis | Asmeninė nuotr.

Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, skirta paskatinti žmones daugiau dėmesio skirti savo sveikatai ir širdies būklei.

Deja, nepaisant tobulėjančių technologijų medicinos srityje ir didėjančio visuomenės informavimo, statistika Lietuvoje vis dar negailestinga: vien 2017 metais širdies ir kraujagyslių ligos lėmė 48,1 % vyrų ir net 63,4 % moterų mirčių.

Dažniausiai kenčiame nuo netinkamo gyvenimo būdo

Pasak Santaros klinikų gydytojo kardiologo Roko Šerpyčio, viskas priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. „Riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis labai padidina rūkymas. Pavyzdžiui, 40–45 metų amžiaus grupei priklausantis rūkantis asmuo turi 6 kartus didesnę riziką mirti dėl koronarinės širdies ligos. Dar viena opi problema – fizinio aktyvumo trūkumas. Nustatyta, kad šiais laikais žmonės juda apie 20 proc. mažiau nei 8-ąjame dešimtmetyje. Dėl to susiduriame su viršsvoriu, dažnai atsiranda gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas, kyla kraujo spaudimas“, – pasakoja jis.

Nutukimą lemia ir netinkami mitybos įpročiai, kurie Lietuvoje yra pakankamai įsisenėję. „Faktinės mitybos tyrimai rodo, kad metų metus pagrindinis žmonių maisto pasirinkimo kriterijus yra kaina. Nors ir žinome, kokie produktai yra sveiki, kokie – ne, problema yra ta, kad žmonėms valgymas nėra svarbi jų dienotvarkės dalis. Mes neskiriame pakankamai laiko maisto ruošai, produktus perkame negalvodami apie jų naudą organizmui, nesigiliname į jų sudėtį“, – teigia gydytoja dietologė Edita Gavelienė.

Gydytoja dietologė Edita Gavelienė | Asmeninio archyvo nuotr.
Gydytoja dietologė Edita Gavelienė | Asmeninė nuotr.

Tylus šių dienų žudikas – stresas

Nors šiandien vis dažniau kalbame apie sveiką gyvenimo būdą, psichologinės ar psichiatrinės pagalbos temos Lietuvoje dar išlieka tabu. „Nuolatinė įtampa, skubėjimas, prastas miegas, konkuravimas darbe ar net poilsiaujant (pavyzdžiui, kas įspūdingiau paatostogaus) – visa tai jau tapo kasdienybe. Stresas iš esmės nėra sveikatai kenkiantis veiksnys. Pavojus kyla tuomet, kai jis užsitęsia arba yra toks intensyvus, jog viršija organizmo atsistatymo galimybes. Kai stresą patiriame nuolat, kyla širdies susitraukimų dažnis ir arterinis kraujospūdis, didėja MTL („blogojo“) cholesterolio kiekis kraujyje. Pastaruoju metu vis augantis sergamumas širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis siejamas su nuolatiniu, intensyviu stresu ir per mažai skiriamu dėmesiu jo įveikimui“, – problemą įvardija gydytojas psichiatras Marius Karnickas.

Kodėl svarbu nuolat sekti kraujospūdį?

Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) – klastinga liga, nes ji nesukelia jokių simptomų, o padariniai pasireiškia tik po daugelio metų. „Pastebime, kad vos pusė žmonių žino, jog turi padidėjusį kraujo spaudimą ir tik dalis jų gydosi tinkamai. Hipertenzija žaloja kraujagyslių sieneles, todėl jose greičiau vystosi aterosklerozė ir smarkiai padidėja tikimybė susirgti miokardo infarktu ar galvos smegenų insultu, todėl svarbu nuolat sekti savo širdies veiklą. Jei kraujo spaudimas esant ramybės būsenoje yra didesnis nei 140 / 90 mmHg, o pulsas nuolat viršija 100 kartų per minutę, būtina kreiptis į gydytojus. Hipertenziją sukontroliavus dar pačioje ligos pradžioje, gydymo rezultatai bus veiksmingiausi“, – sako p. Šerpytis.

Pasak „Microlife Lietuva“ vadovo Dariaus Milkevičiaus, šiandienos technologijos leidžia gan tiksliai pamatuoti kraujospūdį savarankiškai, namuose ar kitoje patogioje vietoje. „Elektroniniai kraujospūdžio matuokliai vis modernėja ir gali pasiūlyti puikių funkcijų. Pavyzdžiui, įrenginiai iš karto matuoja kraujospūdį kelis kartus iš eilės ir nurodo vidurkį, turi prieširdžių virpėjimo detektorius ar net gali pateikti išsamias analizes išmaniuosiuose įrenginiuose. Visa tai padeda laiku pastebėti kraujospūdžio pokyčius ir užkirsti kelią galimoms pasekmėms“.

„Microlife Lietuva“ vadovas Darius Milkevičius | Asmeninio archyvo nuotr.
„Microlife Lietuva“ vadovas Darius Milkevičius | Asmeninė nuotr.

D. Milkevičius pabrėžia, kad pasimatavus kraujospūdį vieną kartą pas gydytoją ar vaistininką, duomenys gali neatspindėti realios situacijos. „Duomenis galite iškreipti, jeigu prieš matuojant spaudimą neatsipalaiduosite, būsite neseniai stipriai pavalgę, išgėrę kavos ar surūkę cigaretę. Matuojant kraujo spaudimą taip pat svarbu nekalbėti, nesudėti kojos ant kojos, o pajutus bet kokį stresą ar nepatogumą, šią procedūrą atidėti vėlesniam laikui. Norint gauti kuo tikslesnius rezultatus, kraujo spaudimą vertėtų sekti bent keletą dienų iš eilės, tai darant ryte ir vakare, tuo pačiu metu“, – pataria „Microlife Lietuva“ vadovas.

Rūpintis savimi reikia pradėti ankstyvame amžiuje

R. Šerpytis pastebi, kad širdies ir kraujagyslių ligos „jaunėja“, o miokardo infarktu susergama vis ankstyvesniame amžiuje. „Širdies ligos neišsivysto per dieną – šis procesas vyksta daug metų. Jei dar jaunystėje pradėsime sveikiau gyventi, koreguoti rizikos veiksnius, tokius kaip žalingi įpročiai, stresas ar nesveika mityba, tai padės sulėtinti aterosklerozės procesą ir širdies ligos progresuos žymiai lėčiau. Pradėti galima ir nuo paprastų dalykų. Pavyzdžiui, norint gauti teigiamą poveikį sveikatai, pakanka per dieną nueiti bent 6000 žingsnių, o nueėjus daugiau nei 10 tūkst. žingsnių, jau pradeda mažėti svoris. Svarbu, kad sveikos gyvensenos mokytume dar vaikystėje, nes šiame periode galime suformuoti teisingus įpročius, kurie padės išvengti sveikatos problemų ateityje“, teigia gydytojas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Širdies ir kraujagyslių būklės patikrinimai atliekami nemokamai
  2. Specialistų patarimai gali sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis
  3. Širdies ligos – jau ir 30-mečių rykštė
  4. Išeminės širdies ligos – pagrindinė kauniečių mirtingumo priežastis
  5. Sėdime ant parako statinės – širdies ligos vis „jaunėja“
  6. Santariškių klinikose žmonėms darbingumas grąžinamas visiškai ištirpstančiais kraujagyslių implantais
  7. Pasibaigęs gripo sezonas: neišvengta epidemijų, komplikacijų, mirčių
  8. Depresija kamuoja vis daugiau lietuvių
  9. Širdies sargybon stoja rinktinis penketukas
  10. Viena labiausiai nenuspėjamų širdies ligų – miokarditas
  11. Dešimtą kartą paminėtos „Širdies dienos Seime“
  12. Aspirinas – prieš šimtmetį tik nuo skausmo, šiandien – širdies ligų prevencijai
  13. Lėtinės neinfekcinės ligos – rimta grėsmė žmogaus išlikimui
  14. Streso sukeltos odos ligos: gydyti reikia ne tik požymius, bet ir priežastį
  15. Kad atostogų nesugadintų ligos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Gintaras Raulinaitis says:
    7 metai ago

    Mielieji, noriu atkreipti Jūsų dėmesį, kalbant apie sveiką mitybą, keletą svarbių dalykų. Pirmiausiai labai svarbu, kokį vandenį geriame?? Žinia, vanduo iš čiaupo pribėga prisodrintas dezinfekuojančio chloramino, kurį būtina nugarinti bent 25 minutes ir tik po to virinti. Labai blogas įprotis, kai vaikas pribėga prie čiaupo, atsisuka ir nugeria kiek. Žinotina, jog nevirintas vanduo žalingas skydliaukės netrikdomai veiklai. O ir virinant vandenį – rūpestingai nenugarintą, – gausime nuodingą dioksiną. Tad geriau vartoti gręžinio vandenį – drungną ir nesaldytą, nes iki 42 laipsnių kaitros vanduo dar išsaugo gyvą molekulės struktūrą./ Dabar kitas svarbus klausimas, o kaipgi ar derinate tarpusavyje maisto produktus?? Žinotina, jog baltymus nevalia maišyti su baltymais, o baltymus su krakmolu. Ir apskritai stenkitės vienu metu tam kartui valgyti tik vienos rūšies maistą. Vandenį būtinai gerkime 15 minučių prieš valgį. Tik jokiu būtu – ne po valgio, kadangi išgėrus skysčių po valgio, – nepraėjus bent pusantros valandos, – nedovanotinai praskiedžiate skrandžio sultis, kurios išsiskyrė maisto suvirškinimui./ Valgykime mėsą tik su šviežiais smulkintais kopūstai ar raugintais – žiemos sezonu. Ir neimkite – jokių duonos gaminių, kurie ir taip yra tiesiog – sugadintas reikalas, pridedant nesaikingai – be proto – druskos ir cukraus (sintetinis niekalas). Geriau valgykite atkirpę fasuotų džiovintų datulių pakelį (natūrali fruktozė, kuri lengvai įsisavinama), – po 4-6 datules vienam kartui, užsigerdami gręžinio vandenuku./ Nepemirškite lietuviško ekologiško varškės sūrio, suvalgydami su geru puodeliu užgeriant vandenuko. O tai – gyvi baltymai ir kalcis nesugadintas. Visai kas kita – fermentiniai sūriai, kurie – nepaprastai sūrūs, sunkiai virškinami (tarsi guma) ir dar, ilgai brandinant, – gaunate baltymų “dvėselienos” porciją…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

LMA - Lietuvos muziejų asociacija | lma.lt nuotr.
Istorija

Lietuvos muziejų asociacija: kviečiame Valstybės kontrolę dialogui dėl muziejinių vertybių apskaitos

2025 06 07
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Ministerijos susitarė dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką jaunimą

2025 06 06
Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai

2025 06 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

2025 06 06
Dviračių takas
Lietuvoje

Klaipėdoje atnaujinami dviračių ir pėsčiųjų takai

2025 06 06
Ankstyvojo skaitymo erdvė
Lietuvoje

Sostinės darželiuose – naujos ankstyvojo skaitymo erdvės

2025 06 06
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Prasidedant maudyniu metui – ugniagesių įspėjimai

2025 06 06
Tiltas
Lietuvoje

Pradedami pasienio su Lenkija kelio atnaujinimo darbai

2025 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Reikalavimas apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • :( :( :( apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • Ne apie didvyrius daina apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Klausimėlis: apie A. Zuokas siūlo neapmokestinti pagrindinio būsto ir mažinti tarifus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasaros pietums – suktinukai su traškiomis daržovėmis
  • Žinovai įvardijo pagrindines motociklininkų avarijų priežastis
  • Kodėl vienus uodai puola labiau nei kitus?
  • Augant vaikui svarbu stebėti ne tik ūgį ir svorį

Kiti Straipsniai

Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Augant vaikui svarbu stebėti ne tik ūgį ir svorį

2025 06 07
Kosmetika

Vitaminas A kosmetikoje bus ribojamas griežčiau

2025 06 07
Šuo, spanielis | pixabay.com nuotr

Dauguma žmonėms skirtų vaistų sukelia pavojų gyvūnams

2025 06 07
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

2025 06 06
Piniginė, pinigai | pixabay.com, Analogicus nuotr.

Dėl sveikatos „priemokų įstatymo“ – kreipimasis į Seimą

2025 06 04
Vitaminai

Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: reikšmė, pasekmės ir sprendimai

2025 06 03
Bėgimas

Tik sporto ir mitybos apsisaugoti nuo celiulito gali nepakakti

2025 06 01
Vištiena

Kaip laiku atpažinti mitybos sutrikimo pavojų?

2025 06 01
Cukrus

Cukrus – ne tik baltos smulkios granulės

2025 06 01
Elektroninė cigaretė ir įprasta cigaretė

Rūkymas kasdien pasaulyje nusineša apie 20 tūkst. gyvybių

2025 05 30

Skaitytojų nuomonės:

  • Reikalavimas apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • :( :( :( apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • Ne apie didvyrius daina apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Klausimėlis: apie A. Zuokas siūlo neapmokestinti pagrindinio būsto ir mažinti tarifus
  • jo apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Vilniuje vyks Adolfo Ramanausko-Vanago valstybinių laidotuvių iškilmės

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai