Šeštadienis, 28 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar atsakingos už daugiau nei pusę lietuvių mirčių

www.alkas.lt
2018-09-29 07:00:54
1
Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar atsakingos už daugiau nei pusę lietuvių mirčių

Santaros klinikų gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis | Asmeninio archyvo nuotr.

Santaros klinikų gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis | Asmeninio archyvo nuotr.
Santaros klinikų gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis | Asmeninė nuotr.

Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, skirta paskatinti žmones daugiau dėmesio skirti savo sveikatai ir širdies būklei.

Deja, nepaisant tobulėjančių technologijų medicinos srityje ir didėjančio visuomenės informavimo, statistika Lietuvoje vis dar negailestinga: vien 2017 metais širdies ir kraujagyslių ligos lėmė 48,1 % vyrų ir net 63,4 % moterų mirčių.

Dažniausiai kenčiame nuo netinkamo gyvenimo būdo

Pasak Santaros klinikų gydytojo kardiologo Roko Šerpyčio, viskas priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. „Riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis labai padidina rūkymas. Pavyzdžiui, 40–45 metų amžiaus grupei priklausantis rūkantis asmuo turi 6 kartus didesnę riziką mirti dėl koronarinės širdies ligos. Dar viena opi problema – fizinio aktyvumo trūkumas. Nustatyta, kad šiais laikais žmonės juda apie 20 proc. mažiau nei 8-ąjame dešimtmetyje. Dėl to susiduriame su viršsvoriu, dažnai atsiranda gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas, kyla kraujo spaudimas“, – pasakoja jis.

Nutukimą lemia ir netinkami mitybos įpročiai, kurie Lietuvoje yra pakankamai įsisenėję. „Faktinės mitybos tyrimai rodo, kad metų metus pagrindinis žmonių maisto pasirinkimo kriterijus yra kaina. Nors ir žinome, kokie produktai yra sveiki, kokie – ne, problema yra ta, kad žmonėms valgymas nėra svarbi jų dienotvarkės dalis. Mes neskiriame pakankamai laiko maisto ruošai, produktus perkame negalvodami apie jų naudą organizmui, nesigiliname į jų sudėtį“, – teigia gydytoja dietologė Edita Gavelienė.

Gydytoja dietologė Edita Gavelienė | Asmeninio archyvo nuotr.
Gydytoja dietologė Edita Gavelienė | Asmeninė nuotr.

Tylus šių dienų žudikas – stresas

Nors šiandien vis dažniau kalbame apie sveiką gyvenimo būdą, psichologinės ar psichiatrinės pagalbos temos Lietuvoje dar išlieka tabu. „Nuolatinė įtampa, skubėjimas, prastas miegas, konkuravimas darbe ar net poilsiaujant (pavyzdžiui, kas įspūdingiau paatostogaus) – visa tai jau tapo kasdienybe. Stresas iš esmės nėra sveikatai kenkiantis veiksnys. Pavojus kyla tuomet, kai jis užsitęsia arba yra toks intensyvus, jog viršija organizmo atsistatymo galimybes. Kai stresą patiriame nuolat, kyla širdies susitraukimų dažnis ir arterinis kraujospūdis, didėja MTL („blogojo“) cholesterolio kiekis kraujyje. Pastaruoju metu vis augantis sergamumas širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis siejamas su nuolatiniu, intensyviu stresu ir per mažai skiriamu dėmesiu jo įveikimui“, – problemą įvardija gydytojas psichiatras Marius Karnickas.

Kodėl svarbu nuolat sekti kraujospūdį?

Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) – klastinga liga, nes ji nesukelia jokių simptomų, o padariniai pasireiškia tik po daugelio metų. „Pastebime, kad vos pusė žmonių žino, jog turi padidėjusį kraujo spaudimą ir tik dalis jų gydosi tinkamai. Hipertenzija žaloja kraujagyslių sieneles, todėl jose greičiau vystosi aterosklerozė ir smarkiai padidėja tikimybė susirgti miokardo infarktu ar galvos smegenų insultu, todėl svarbu nuolat sekti savo širdies veiklą. Jei kraujo spaudimas esant ramybės būsenoje yra didesnis nei 140 / 90 mmHg, o pulsas nuolat viršija 100 kartų per minutę, būtina kreiptis į gydytojus. Hipertenziją sukontroliavus dar pačioje ligos pradžioje, gydymo rezultatai bus veiksmingiausi“, – sako p. Šerpytis.

Pasak „Microlife Lietuva“ vadovo Dariaus Milkevičiaus, šiandienos technologijos leidžia gan tiksliai pamatuoti kraujospūdį savarankiškai, namuose ar kitoje patogioje vietoje. „Elektroniniai kraujospūdžio matuokliai vis modernėja ir gali pasiūlyti puikių funkcijų. Pavyzdžiui, įrenginiai iš karto matuoja kraujospūdį kelis kartus iš eilės ir nurodo vidurkį, turi prieširdžių virpėjimo detektorius ar net gali pateikti išsamias analizes išmaniuosiuose įrenginiuose. Visa tai padeda laiku pastebėti kraujospūdžio pokyčius ir užkirsti kelią galimoms pasekmėms“.

„Microlife Lietuva“ vadovas Darius Milkevičius | Asmeninio archyvo nuotr.
„Microlife Lietuva“ vadovas Darius Milkevičius | Asmeninė nuotr.

D. Milkevičius pabrėžia, kad pasimatavus kraujospūdį vieną kartą pas gydytoją ar vaistininką, duomenys gali neatspindėti realios situacijos. „Duomenis galite iškreipti, jeigu prieš matuojant spaudimą neatsipalaiduosite, būsite neseniai stipriai pavalgę, išgėrę kavos ar surūkę cigaretę. Matuojant kraujo spaudimą taip pat svarbu nekalbėti, nesudėti kojos ant kojos, o pajutus bet kokį stresą ar nepatogumą, šią procedūrą atidėti vėlesniam laikui. Norint gauti kuo tikslesnius rezultatus, kraujo spaudimą vertėtų sekti bent keletą dienų iš eilės, tai darant ryte ir vakare, tuo pačiu metu“, – pataria „Microlife Lietuva“ vadovas.

Rūpintis savimi reikia pradėti ankstyvame amžiuje

R. Šerpytis pastebi, kad širdies ir kraujagyslių ligos „jaunėja“, o miokardo infarktu susergama vis ankstyvesniame amžiuje. „Širdies ligos neišsivysto per dieną – šis procesas vyksta daug metų. Jei dar jaunystėje pradėsime sveikiau gyventi, koreguoti rizikos veiksnius, tokius kaip žalingi įpročiai, stresas ar nesveika mityba, tai padės sulėtinti aterosklerozės procesą ir širdies ligos progresuos žymiai lėčiau. Pradėti galima ir nuo paprastų dalykų. Pavyzdžiui, norint gauti teigiamą poveikį sveikatai, pakanka per dieną nueiti bent 6000 žingsnių, o nueėjus daugiau nei 10 tūkst. žingsnių, jau pradeda mažėti svoris. Svarbu, kad sveikos gyvensenos mokytume dar vaikystėje, nes šiame periode galime suformuoti teisingus įpročius, kurie padės išvengti sveikatos problemų ateityje“, teigia gydytojas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Širdies ir kraujagyslių būklės patikrinimai atliekami nemokamai
  2. Specialistų patarimai gali sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis
  3. Širdies ligos – jau ir 30-mečių rykštė
  4. Išeminės širdies ligos – pagrindinė kauniečių mirtingumo priežastis
  5. Sėdime ant parako statinės – širdies ligos vis „jaunėja“
  6. Santariškių klinikose žmonėms darbingumas grąžinamas visiškai ištirpstančiais kraujagyslių implantais
  7. Pasibaigęs gripo sezonas: neišvengta epidemijų, komplikacijų, mirčių
  8. Depresija kamuoja vis daugiau lietuvių
  9. Širdies sargybon stoja rinktinis penketukas
  10. Viena labiausiai nenuspėjamų širdies ligų – miokarditas
  11. Dešimtą kartą paminėtos „Širdies dienos Seime“
  12. Aspirinas – prieš šimtmetį tik nuo skausmo, šiandien – širdies ligų prevencijai
  13. Lėtinės neinfekcinės ligos – rimta grėsmė žmogaus išlikimui
  14. Streso sukeltos odos ligos: gydyti reikia ne tik požymius, bet ir priežastį
  15. Kad atostogų nesugadintų ligos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Gintaras Raulinaitis says:
    7 metai ago

    Mielieji, noriu atkreipti Jūsų dėmesį, kalbant apie sveiką mitybą, keletą svarbių dalykų. Pirmiausiai labai svarbu, kokį vandenį geriame?? Žinia, vanduo iš čiaupo pribėga prisodrintas dezinfekuojančio chloramino, kurį būtina nugarinti bent 25 minutes ir tik po to virinti. Labai blogas įprotis, kai vaikas pribėga prie čiaupo, atsisuka ir nugeria kiek. Žinotina, jog nevirintas vanduo žalingas skydliaukės netrikdomai veiklai. O ir virinant vandenį – rūpestingai nenugarintą, – gausime nuodingą dioksiną. Tad geriau vartoti gręžinio vandenį – drungną ir nesaldytą, nes iki 42 laipsnių kaitros vanduo dar išsaugo gyvą molekulės struktūrą./ Dabar kitas svarbus klausimas, o kaipgi ar derinate tarpusavyje maisto produktus?? Žinotina, jog baltymus nevalia maišyti su baltymais, o baltymus su krakmolu. Ir apskritai stenkitės vienu metu tam kartui valgyti tik vienos rūšies maistą. Vandenį būtinai gerkime 15 minučių prieš valgį. Tik jokiu būtu – ne po valgio, kadangi išgėrus skysčių po valgio, – nepraėjus bent pusantros valandos, – nedovanotinai praskiedžiate skrandžio sultis, kurios išsiskyrė maisto suvirškinimui./ Valgykime mėsą tik su šviežiais smulkintais kopūstai ar raugintais – žiemos sezonu. Ir neimkite – jokių duonos gaminių, kurie ir taip yra tiesiog – sugadintas reikalas, pridedant nesaikingai – be proto – druskos ir cukraus (sintetinis niekalas). Geriau valgykite atkirpę fasuotų džiovintų datulių pakelį (natūrali fruktozė, kuri lengvai įsisavinama), – po 4-6 datules vienam kartui, užsigerdami gręžinio vandenuku./ Nepemirškite lietuviško ekologiško varškės sūrio, suvalgydami su geru puodeliu užgeriant vandenuko. O tai – gyvi baltymai ir kalcis nesugadintas. Visai kas kita – fermentiniai sūriai, kurie – nepaprastai sūrūs, sunkiai virškinami (tarsi guma) ir dar, ilgai brandinant, – gaunate baltymų “dvėselienos” porciją…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

baltoji banga.lt
Lietuvoje

„Baltoji banga“ ragina Seimą pirmadienį nemažinti atsakomybės už piktnaudžiavimą pareigomis

2025 06 28
Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada | linesa.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada

2025 06 28
Sargėnų estakada
Lietuvoje

Atidaromas eismas Sargėnų estakada

2025 06 28
Klaipėdos kamerinis orkestras
Kultūra

Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys

2025 06 28
Policija
Lietuvoje

Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui

2025 06 27
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus

2025 06 27
Smūgio slopintuvas
Lietuvoje

Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai

2025 06 27
Šuo, katė
Gamta ir žmogus

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • Vilna apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • >Vilna apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rotavirusas vasarą neatostogauja
  • M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • Skirtingiems patiekalams – skirtingi pomidorai
  • Nemokamas „Wi-Fi“ – tik mėgstantiems riziką

Kiti Straipsniai

Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Rotavirusas vasarą neatostogauja

2025 06 28
Pixabay.com nuotr.

Dėl kokių priežasčių tinsta kojos ar veidas?

2025 06 28
Maistas, žuvis | pixabay.com nuotr.

Lašiša – išmintingas pasirinkimas po švenčių

2025 06 28
Dantų protezavimas

Kai šypsena keičia gyvenimą: „PAPADENT“ patirtys

2025 06 25
Sveikata

Lietuvos medikų bendruomenės kreipėsi į Seimą

2025 06 25
Kokie pramanai sklando apie saldiklius?

Saldikliai: bijoti, ar vartoti?

2025 06 24
Vaikas miega

Miegas ir nutukimas: ryšys, apie kurį verta žinoti

2025 06 24
Daržovės, česnakai

Prieskoniai gali tapti natūralia pagalba medžiagų apykaitai

2025 06 22
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Saulė ir sveikata: kaip suderinti saugumą ir malonumą

2025 06 21
Teismas, nuosprendis |

Grupė Seimo narių kreipėsi į teismą dėl SAM teisės aktų  

2025 06 20

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • Vilna apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • >Vilna apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • +++ apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Vilniuje vyks Adolfo Ramanausko-Vanago valstybinių laidotuvių iškilmės

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai