Rugsėjo 13 d. Lietuvos istorijos instituto etnologai ir antropologai drauge su žurnalo „Lietuvos etnologija“ redakcija surengė žurnalo „Prancūzų etnologija“ (Ethnologie française) vyriausios redaktorės profesorės Martynos Segalen (Martine Segalen) iš Paryžiaus universiteto paskaitą „Nuo kaimiškosios giminystės iki debatų apie pakaitinę motinystę. Penkių pastarųjų dešimtmečių tyrimų kelias“ ir žurnalo „Prancūzų etnologija“ numerio, skirto Lietuvai „Lietuva. Antropologija žvelgia į istoriją (Lithuanie. Une anthropologie face à l’Histoire“, 2018 Nr. 2), pristatymą.
Paskaitoje buvo apžvelgti daugiau nei penkiasdešimt metų vykę įvairūs antropologų debatai apie šeimos ir giminystės pokyčius Europos etnologo-antropologo požiūriu. XX amžiaus 9-ame ir 10-ame dešimtmečiuose ypač gyva kaimo visuomenių šeimos reprodukcijos tyrimų sritis, įtakota Džeko Gudy (Jack Goody) lyginamųjų giminystės tyrimų, vėliau susiaurėjo dėl Deivido Šneiderio (Davido Schneider) šiuolaikinio požiūrio į giminystę.
Giluminės Europos visuomenių transformacijos, ypač žmogaus amžiaus ilgėjimas ir socialinio solidarumo menkėjimas, atvėrė naują lyginamųjų tyrimų sritį, apimančią ir buvusias socialistines šalis (ES FP6 projektas KASS „Giminystė ir socialinis saugumas“).
Naujų reprodukcinių technologijų pasekmių ir bioetikos problemų kontekste šiuo metu aštrių debatų pavidalu atgimsta etnologijos ir antropologijos disciplinai svarbūs klausimai apie filiaciją ir kilmę. Diskutuojama dėl surogatinės (pakaitinės) motinystės legitymumo, prigimtinės vaiko teisės užaugus susilaukti vaikų ir dėl šiuolaikinės kūno komercializacijos (kurią galima būtų apibūdinti, kaip modernųjį kanibalizmą) ribų. Mokslininkė pabrėžė nepakankamą politikų dėmesį antropologinių tyrimų išvadoms šiais klausimas.
Paskaitą susidomėję klausė įvairių institucijų Vilniaus ir Kauno mokslininkai bei studentai.
