Sklinda gandas – kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus žmonėms laiškus rašo. Ir ne gana to, tikisi dar ir atsakymo iš jų sulaukti. Taigi ne šiaip sau rašo…
Pirma mintis: ar ne pigiai rinkėjus nori nupirkti šis kandidatas? Asmeniniai laiškai, beldimasis į duris, ėjimas iš kiemo į kiemą, etc. – ko tik nematėme per daugiau kaip 20 metų Lietuvoje vykusius rinkimus. Kai šie dažniausiai tariami dėmesio rodymai buvo mūsuose naujiena, jie dar galėjo padaryti kažkokį įspūdį, sukelti emociją ar net ašarą išspausti. Dar galėjai vaidinti tikrą ar tariamą žmonių atstovą. Bet po šitiek metų rodyti tokį (apsimestinį) naivumą – ir ką tai galėtų reikšti?
Įsivaizduokime kad ir tokį scenarijų – laiškai ima ir sugrįžta atgal, o dauguma atsakiusiųjų taria: „mielas pone Ušackai, džiaugiamės jūsų ryžtu, bet nesivarginkite, šįkart išrinksime Prezidentą ir be jūsų“. Tai ką, tuomet šis kandidatas iš viso atsisako planuoti ir įgyvendinti veiksmą, kuriam ruošiasi turbūt visą savo sąmoningą, karjerą nuosekliai darančio žmogaus gyvenimą. Juokinga, ar ne?
Žinoma, šis scenarijus svarstytinas tik teoriškai, nes realybėje niekas tų laiškų nei rašys, nei, greičiausiai, juos gaus – nepaisant to, jog už jų pristatymą ir bus apmokėta? Toks jau tas lietuviškas gyvenimas…
Kita mintis: panašu, kad finansiniai ištekliai „bambos negraužia“, jei taip anksti pradedama juos naudoti, t. y. „bombas mėtyti“. Tuomet tikrai ne pro šalį žinoti, kas šie gerieji (dėdės) rėmėjai, pagalbininkai ir savanoriai? Kokias finansines ir interesų grupes, „investicines aplinkas“, šalis ar transnacionalines kompanijas, pažiūras bei ideologijas jie atstovauja? Galėtų jie gi laiško kamputyje, po kandidato parašu arba kur nors viršuje irgi pasirašyti ar savo spaudą uždėti – kaip kad paprastai firminiame blanke nurodoma įstaiga, kuri siunčia laišką. Spėju, kad spaudas būtų ne vienas. O be šito aišku, kad nelabai aišku. Kvepia pigiu siekiu manipuliuoti rinkėjais, kad ir kokios bebūtų tikrosios kandidato intencijos.
P.S. Na bet vis tiek smagu gauti laišką, ypač dabar, kai jau beveik niekas popierinių laiškų neberašo (išskyrus antstolius, mokesčių ir baudų rinkėjus, prekių ir paslaugų piršėjus, būti išrinktiems siekiančius politikus, kitus panašius siekius puoselėjančius asmenis ar institucijas), o čia gi turėtų būti žmogiškai šiltas, emocingas laiškas. Tad apsišarvuoju kantrybe ir laukiu nesulaukiu iki atlėks pašto karvelis su laiškeliu snaputyje…
Autorius yra Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas
Taigi, ką veikia kadaise populiariausia Lietuvos partija? Pasirodo – laukia laiškų. Ar ne šaunu?
V.Ušackas-kandidatas į Lietuvos Prezidento sostą- nėra pageidautinas ir tinkamas politikas užimti Valstybės vadovo postą,nes:1/ kaipo neoliberalios pasaulėžiūros veikėjas neužtikrins valstybės suvereniteto išsaugojimo,tinkamai nesirūpins lietuvių kultūros,ypač kalbos, bei klasikinių lietuviškų tradicijų išsaugojimu ir sklaida ;2/ yra pertkliniai prolenkiškas, -didžiuojasi ,kad jo seneliai namuose kalbėjo lenkiškai,be to užsienio politikoje perdėtai atsigręžta į Putino Rusiją; 3/ silpnai susivokia Lietuvos teisėsaugos sistemoje bei neaiškus jo požiūris į Lietuvos kariuomenės stiprinimo reikalus.
Tad,raginčiau Gerb.V.Ušacką nekandiduoti į Prezidento postą.
Pritariu kiekvienam šio komentaro žodžiui. Aš už jį tikrai nebalsuosiu.