Nidos kurorte praėjusį savaitgalį žaibas nutrenkė 1986 metais gimusią moterį. Pasak priešgaisrinės apsaugos tarnybos specialistų, tai – itin retai pasitaikanti nelaimė, primenanti, kad gamtai siautėjant budrumo prarasti negalima net ir mieste.
Nors visi mokykloje mokėmės fiziką, tačiau gyvenime dažnai pamirštame elementarų atsargumą. Nidoje žaibas trenkė į medį. Moteris į jį buvo atsirėmusi.
Žaibas – tinginys
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vyresnioji klimatologė Viktorija Mačiulytė žaibą apibūdina, kaip „tingų reiškinį“. „Žaibas – elektros iškrova atmosferoje, nulemta teigiamo ir neigiamo krūvio atmosferoje. Dažniausiai žaibais susidaro formuojantis lietaus kamuoliniams debesims arba tada, kai iš jų krenta krituliai. Žaibai yra kelių tipų: iš debesies į Žemės paklotinį paviršių, pačiame debesyje, arba tarp skirtingų debesų ir debesų bei oro. Žmonėms pavojingiausi žaibai, kurie iš debesies pasiekia paklotinį paviršių. Žaibas ieško artimiausio kelio iki Žemės paviršiaus, todėl pavojingiausia vieta žmogui žaibo metu būti prie aukštų objektų: medžių, aukštų pastatų, bokštų. Taip pat pavojinga būt ir atviroje erdvėje: didelėje pievoje, prie vandens telkinių, net tokioje vietoje aukštu objektu tampa pats žmogus“, – aiškino klimatoloogė.
Pašnekovė patarė ką daryti, jeigu žaibas užklumpa netikėtai atviroje vietoje. „Geriausia būtų atsitūpti dauboje, tik negulti ant žemės. Taip pat reikia nusiimti nuo savęs visus metalinius daiktus, elektroninius prietaisus: papuošalus, telefoną. Nebūti arti elektros laidų ir elektros pretaisų. Nelaikyti prie savęs aukštų daiktų: skėčio, meškerės ir pan. Visi šie daiktai gali pritraukti žaibą“ – vardino specialistė.
Anot V. Mačiulytės, tik teoriškai tikimybė nukentėti nuo žaibo mieste, kuriame yra daug aukštų pastatų, yra mažesnė nei kaime ar miške. „Miesto parke žaibas gali nutrenkti žmogų taip pat kaip ir kaime. Žaibas – gamtos stichija, kurią prognozuoti sunku. Egzistuoja ir toks retas reiškinys kaip kamuolinis žaibas, kuris gali sukelti pavojų net namuose, įskridęs pro atvirą langą, duris ar plyšį“, – įspėjo pašnekovė.
Palaiko balansą
„Žaibo reiškinys moksliškai ištirtas prieš 250 metų, tačiau iki šių dienų jį gaubia įvairios paslaptys. Iki šiol nežinome, kaip žaibas pasirenka vieną ar kitą Žemės paviršiaus vietą, o kartais ir žmogų iškrovai“, – antrino Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas dr. Arūnas Bukantis.
Mokslininkas priminė, kad tarp teigiamai įelektrintos atmosferos ir neigiamai įelektrintos Žemės nuolat yra elektrinis laukas, kurio vidutinis stipris prie žemės paviršiaus yra 130 voltų į metrą. „Mes jo nejaučiame, nes mūsų kūnas yra geras laidininkas. Žaibavimo metu įtampa tarp Žemės ir debesies pasiekia 100 mln. voltų ir daugiau.
Susiformuoja žaibo kanalas, kurį mes matome kaip šviesos blyksnį, kuris ieško labiausiai elektros srovei laidžios vietos Žemėje. Tai gali būti aukštas medis, metalinis bokštas, rūkstantis kaminas, nes dūmai yra geras elektros laidininkas ir tarsi prailigina kaminą. Todėl nuo seno žinoma, kad žaibo metu negalima krosnies kurti.
Žaibo kanale susidaro 15-30 tūkst. laipsnių temperatūra, kuri įkaitina orą ir mes girdime įkaitusio oro sprogimą – perkūniją. Kiekvieną sekundę Žemėje įvyksta daugiau kaip 1000 žaibo atvejų. Žaibas palaiko balansą tarp Žemės ir atmosferos. Žaibų pavidalu į Žemę nuolat atiteka neigiamas krūvis.
Tačiau žmogus patenka į žaibo kanalą – jam išgyventi nelieka jokių galimybių. Laimei, žmonės dažniau patenka ne į kanalą, o tik į viršįtampį, kuris susidaro aplink žaibo kanalą. Nuo viršįtampio nukenčia ne tik žmogus, bet ir elektros prietaisai. Todėl juos būtina išjungti iš elektros lizdo“, – aiškino dr. A. Bukantis.
Ar toli?
Pamatę žaibą, dažnai skaičiuojame laiką kada nugriaudės. Ar tolimas žaibas taip pat pavojingas?
„Kai matome tik žaibą, bet negirdime griaustinio – tai reiškia, kad žaibas yra toli nuo mūsų. Toks žaibas vadinamas amalu. Tačiau audra gali atkeliauti labai greitai. Žaibas per 1 sekundę nukeliauja 200-300 metrų. Jeigu tarp žaibo šviesos blyksnio ir griaustinio yra laiko tarpas. Jį padalinę iš 3 sužinosime kokiu atstumu nuo mūsų yra žaibas. Todėl geriausia imtis atsargumo priemonių vos pamačius jos požymius“, – tvirtino V. Mačiulytė.
„Žaibas gali vykti virš galvos, bet mes nematysime šviesos blyksnių, juos gali uždengti kiti debesys. Todėl vos išgirdę perkūniją turime imtis atsargumo priemonių, nelaukdami kol priartės“, – sakė ir dr. A. Bukantis.
Kaip elgtis perkūnijos metu?
* Kol neįvyko nelaimė, geriausia ant pastatų įsirengti žaibolaidžius, o jeigu jie jau yra, patartina patikrinti, ar jie gerai įžeminti, tvarkingi.
* Žaibuojant ir griaudžiant patartina pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą.
* Būtina išjungti visus elektros prietaisus, atjungti antenas.
* Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.
* Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.
* Jeigu audra užklupo lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.
* Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant skubėkite į krantą.
* Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Palikite juos atokiau nuo savęs ir pralaukite perkūniją.
* Pamačius kamuolinį žaibą, elkitės ramiai, nejudėkite ir prie jo nesiartinkite, nebandykite paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nebandykite nuo jo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie jūsų.
