Liepos 30 d. grupė Seimo narių iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos uždavė klausimus Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriui. Šie klausimai skirti padėti išsiaiškinti detales, vis dar nežinomas po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo. Nors keletą mėnesių trukęs tyrimas atskleidė daug iki šiol nutylėtų faktų apie verslo grupių įtaką politikams, kartu iškilo ir naujų rimtų klausimų.
„Po tyrimo liko daug neatsakytų klausimų, susijusių su „MG Baltic“ įtaka politikams, taip pat su „Rosatom“ Rusijos valstybine atominės energetikos korporacija ir kitų. Pavyzdžiui, lieka neaišku, kodėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nebuvo informuotas apie Gintaro Urbono, kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK pirmininko pavaduotojai Rasai Juknevičienei. Seimo NSGK taip pat nebuvo pateikta informacija apie M. Katkaus įtaką sprendžiant „Vilniaus prekybos“ akcininkų konflikto klausimus. Dėl to mes norime žinoti, ar tam tikri veiksmai buvo vykdomi žinant, kokie žmonės, jėgos ir interesai už to slepiasi. Juk galų gale svarbu, ar valstybinės institucijos atiduotos į patikimas rankas. Lietuvai užtenka pamokų, kai prie svarbiausių šaliai sprendimų priėmimo savo rankas gali prikišti visai ne valstybinių interesų turintys asmenys ir jų grupės“, – kalbėjo šių užklausimų iniciatorius Seimo narys Mindaugas Puidokas.
Seimo rudens sesijos pradžioje planuojama pakviesti VSD direktorių Darių Jauniškį ir kartu aiškintis svarbiausias detales, nuo kurių priklauso ne tik šalies saugumas, bet ir teisės aktų, valstybės valdymo kokybė ir interesų atsigręžimas į žmogų, o ne vienas ar kitas verslo grupes.
VSD kaip ir kitos valdžios institucijos dirba savo darbą.Tyrimo rezultatus pagal užklausimą privalo pateikti kompetetingai institucijai prižiūrinčiai valdžios institucijų veiklą.Tokia institucija Lietuvai buvo numatyta Laikinajame Pagrindiniame įstatyme – PROKURATŪRA.Jos funkcijos 125 straipsnyje”. Aukščiausiąją priežiūrą, kad visos ministerijos, žinybos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji organai, kolūkiai, kooperatinės bei kitokios visuomeninės organizacijos, pareigūnai taip pat piliečiai Lietuvos teritorijoje tiksliai ir vienodai vykdytų įstatymus, įgyvendina Lietuvos Respublikos prokuroras bei jam pavaldūs žemesnieji prokurorai”
Referendumu priimtoje Konstitucijoje prokuratūrai šie įgaliojimai buvo panaikinti. Tuo pasirūpino teisininkai profesionalai. Čia ir yra visų mūsų bėdų priežastis.
Estijoje ir Suomijoje šias funkcijas vykdo teisingumo kancleris..Jiems mūsų problemos nesuprantamos.